Lithuanian artistic field: an approach of the young artists

The article analyzes an artistic field and its perception by Lithuanian art creators. It discusses the meanings of being an artist in Lithuania, the structure of an artistic field and young art creators’ self-constructions. Firstly, the study focuses on Pierre Bourdieu’s sociological perspective. It argues that Pierre Bourdieu’s artistic field theory is one of the most important perspectives and methodological approaches in the sociology of art. The second part of this study focuses on the Lithuanian subfield of visual arts and the empirical qualitative research of young Lithuanian art creators’ habitus. The data analysis demonstrates that the Lithuanian artistic field is dominated within the field of power. The article also explores the structure of relations between the young artists’ position and positions occupied by other agents – art critics, other artists, the Contemporary Art Centre, the Lithuanian Artists Association, the Vilnius Academy of Arts, galleries etc. The research reveals the crucial importance of social capital in the practices of Lithuanian artists. Recognition and awards for artists from other agents of the artistic field are considered more significant than recognition gained from sočiety or state institutions. Finally, the article examines artists’ dispositions towards the state and its cultural policy. In general, artists are neither positive nor negative towards the cultural policy, but the article discusses their negative attitudes towards the state’s system of support for the arts

Lithuanian artistic field: an approach of young art creators

Darbas skirtas meninio lauko ir meno kūrėjo savęs bei lauko suvokimo problemai nagrinėti. Jame siekiama apimti teorinį ir empirinį analizės lygmenis per pagrindinių meno sociologijos teorijų, reikšmingų iškeltos problematikos klausimais, analizę, kultūros politikos šiuolaikinių tendencijų pristatymą ir empirinį Lietuvos jaunųjų meno kūrėjų požiūrio tyrimą. Darbo objektu pasitelkus meninį lauką arba, tiksliau, vizualinių menų polaukį, siekiama atsakyti, ką reiškia „būti menininku“ šiuolaikinėje valstybėje, kokia yra meninio lauko struktūra ir kaip jaunasis kūrėjas save konstruoja joje. Pirmoje darbo dalyje analizuojamos skirtingos sociologinės perspektyvos ir „meno kūrėjo“ kategorijos konstravimas jose. Pristatomas meno kaip kolektyvinės veiklos suvokimas ir „meno pasaulio/pasaulių“ samprata Arthuro Danto, George Dickie ir Howardo S. Beckerio teorijose. Išsamiai analizuojama prancūzo Pierre Bourdieu meno lauko teorija, teigiant ją reikšmingiausia meno sociologijos perspektyva bei priimtiniausia metodologine prieiga Lietuvos meno lauko analizei. Taip pat pristatoma ir Bourdieu mokinės Nathalie Heinich išskirtinumo sociologija. Antrojoje dalyje analitiškai apžvelgiamos šiuolaikinės kultūros politikos strategijos, paramos menui modeliai, meno kontrolė ir auditorijos menui kūrimas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje, pristatomi politikos decentralizacijos, kultūros demokratizavimo bei kiti prioritetai. Taip pat analizuojama Lietuvos kultūros politika: pagrindiniai teisiniai dokumentai, organizacinė jos struktūra, paramos menui šaltiniai, kultūros politikos tęstinumas ir kaita. Trečioji dalis skirta empirinei Lietuvos meno lauko analizei per kokybinį jaunųjų meno kūrėjų habitus tyrimą, naudojant pusiau-struktūruoto interviu metodą (informantų skaičius 12). Analizuojant duomenis atskleidžiama meno lauko padėtis galios lauke, jaunųjų kūrėjų kritinis požiūris į masinės gamybos sublauką, lauko nomos. Aprašomas kūrėjų santykis su meno kritikais, kitais menininkais, senąja karta, ŠMC, LDS, VDA, galerijomis ar valstybinėmis institucijomis. Darbe analizuojama ir socialinio kapitalo lemiama reikšmė kultūriniam kapitalui įgaunant simbolinio kapitalo formą ar kaupiant ekonominį kapitalą. Pripažinimo ženklai, ateinantys iš kitų meno lauko veikėjų, vieningai kūrėjų suvokiami kaip reikšmingiausi palyginus su visuomenės ar institucijų pripažinimu. Visa valstybės kultūros politika vertinama nei teigiamai, nei neigiamai, tačiau jos paramos vykdymo politika susilaukia daug kritikos. Nors iš esmės kūrėjų habitus egzistuoja dispozicija, jog valstybė turi remti menus, tačiau jaunasis kūrėjas nutolsta nuo valstybės ir ieško alternatyvių finansavimo šaltinių savo meninei kūrybai.This thesis analyzes an artistic field and its perception by art creators. It seeks to integrate theoretical and empirical levels of analysis by reviewing the most important theories of art sociology, analyzing tendencies of the contemporary cultural policy and researching empirically an approach of young Lithuanian art creators. The object of this paper is artistic field or, to be more precise, subfield of visual arts. I discuss what it means to be an artist in a contemporary state, what kind of structure an artistic field has and how a young creator constructs himself/herself. Firstly, the paper focuses on various sociological perspectives and construction of the category of “art creator” in them. It analyzes art as collective action and “art world/worlds” in the theories of Arthur Danto, George Dickie and Howard S. Becker. The thesis also argues that artistic field theory of Pierre Bourdieu is one of the most significant perspectives in art sociology and the best methodological approach for Lithuanian artistic field’s analysis. Moreover, the paper reviews French sociologist Nathalie’s Heinich’s sociology of singularity. Second, this study explores strategies of contemporary cultural policy, models of support for the arts, control of the arts and audience development in the USA, United Kingdom and Sweden. It presents priorities of decentralisation, cultural democratization, etc. Furthermore, it analyzes Lithuanian cultural policy: the main legal sources, organizational structure, financing of culture and arts, continuity and change of cultural policy. The last part of this study focuses on Lithuanian artistic field and empirical qualitative research of young Lithuanian art creators’ habitus (12 young artists participated in semi-structured interviews). Data analysis revealed the dominated position of the artistic field in the field of power, nomos of the field, as well as the critical attitudes of young artists towards large-scale production subfield. The thesis explores the structure of relations between the position of young artists and positions occupied by other agents – art critics, another artists, Contemporary Art Centre, Lithuanian Artists Association, Vilnius Academy of Arts, galleries, etc. Results also indicate crucial importance of social capital in practices of artists. Recognition and awarding to the artist from agents of the artistic field are considered as more significant than recognition gained from society or state institutions. Finally, the thesis explores artists’ dispositions towards the state and its cultural policy. In general, artists are neither positive nor negative towards the cultural policy, but the paper discusses their negative attitudes towards state’s support for the arts and the functioning of support system.Vytauto Didžiojo universiteta

The Vicious cycle of distrust: access, quality, and efficiency within a post-communist mental health system

Trust –a critical mechanism to manage vulnerability amidst uncertainty – may greatly influence healthcare practices, and consequently, its objectives. Building upon the work of Jürgen Habermas and the framework of trust chains, the aim of this article is to unpack how trust dynamics between the state, the provider, and the service user shape the functioning of mental healthcare in one of the former Soviet states – Lithuania. The case is of interest to medical sociology due to the region’s historical and contemporary context. By drawing on in-depth interviews with healthcare providers and users, I demonstrate how the chains of reciprocal distrust underpin the workings of the mental health system and how the actors in turn employ a range of responses to such distrust. The instances of trusting relations nevertheless demonstrate how trust might facilitate the strive for mental healthcare that is more accessible, efficient, and of higher quality

Lithuanian artistic field : an approach of the young artists

Straipsnis skirtas meninio lauko ir meno kūrėjo savęs bei lauko suvokimo problemai nagrinėti. Kaip objektą pasitelkus meno lauką arba, tiksliau, vizualinių menų polaukį, siekiama atsakyti į klausimą, ką reiškia būti menininku šiuolaikinėje valstybėje, kokia yra meno lauko struktūra ir kaip joje jaunasis kūrėjas save konstruoja. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojama prancūzų mokslininko Pierre’o Bourdieu meno lauko teorija, laikant ją reikšmingiausia meno sociologijos perspektyva ir priimtiniausia metodologine prieiga Lietuvos meno lauko analizei. Antroji straipsnio dalis skirta empirinei Lietuvos meno lauko analizei: čia pateikiamas kokybinis jaunųjų meno kūrėjų „habitus“ tyrimas. Analizuojant pusiau struktūruotus interviu, atskleidžiama meno lauko padėtis galios lauke, aprašomas kūrėjų santykis su meno kritikais, kitais menininkais, senąja karta, Šiuolaikinio meno centru, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, galerijomis ir valstybinėmis institucijomis. Darbe apibūdinama ir socialinio kapitalo lemiama įtaka kultūriniam kapitalui, jam įgaunant simbolinio kapitalo formą ir kaupiant ekonominį kapitalą. Kūrėjai vienodai vertina pripažinimo ženklus, ateinančius iš kitų meno lauko veikėjų, kaip reikšmingiausius, lygindami juos su visuomenės ar institucijų pripažinimu. Visa valstybės kultūros politika vertinama nei teigiamai, nei neigiamai, tačiau paramos menui politika sulaukia daug kritikos. Nors iš esmės kūrėjų „habitus“ egzistuoja dispozicija, jog valstybė turi remti menus, jaunasis kūrėjas nutolsta nuo valstybės ir ieško alternatyvių savo meninės kūrybos finansavimo šaltiniųThe article analyzes an artistic field and its perception by Lithuanian art creators. It discusses the meanings of being an artist in Lithuania, the structure of an artistic field and young art creators’ self-constructions. Firstly, the study focuses on Pierre Bourdieu’s sociological perspective. It argues that Pierre Bourdieu’s artistic field theory is one of the most important perspectives and methodological approaches in the sociology of art. The second part of this study focuses on the Lithuanian subfield of visual arts and the empirical qualitative research of young Lithuanian art creators’ habitus. The data analysis demonstrates that the Lithuanian artistic field is dominated within the field of power. The article also explores the structure of relations between the young artists’ position and positions occupied by other agents – art critics, other artists, the Contemporary Art Centre, the Lithuanian Artists Association, the Vilnius Academy of Arts, galleries etc. The research reveals the crucial importance of social capital in the practices of Lithuanian artists. Recognition and awards for artists from other agents of the artistic field are considered more significant than recognition gained from society or state institutions. Finally, the article examines artists’ dispositions towards the state and its cultural policy. In general, artists are neither positive nor negative towards the cultural policy, but the article discusses their negative attitudes towards the state’s system of support for the artsSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

La protección ocupacional de nuevos riesgos sociales: conciliación y formación proporcionada por la empresa

Una parte creciente del desarrollo del Bienestar Ocupacional (BO) gira en torno a la protección de nuevos riesgos sociales, principalmente mediantes programas ofrecidos por las empresas para facilitar la conciliación entre vida personal y laboral, y la formación continua. Estos programas son de singular importancia para la protección activa de la empleabilidad en un contexto postindustrial. Este artículo tiene como objetivo ofrecer un mapa del desarrollo reciente del BO. Se inicia con una perspectiva comparada dentro del ámbito europeo, para luego describir los perfiles de los beneficiaros de esos programas y analizar cómo las características de las empresas y de los puestos de trabajo condicionan el acceso a los mismos. Los resultados confirman el carácter limitado del BO en el caso español, pero también indican trayectorias recientes de expansión de los principales beneficios, conciliación y formación; algo que tiene gran interés por ocurrir durante un ciclo de crisi