Atviro arterinio latako perkateterinis uždarymas atsiskiriančiomis COOK spiralėmis – septynerių metų patirtis

Sigitas Čibiras1, Rita Sudikienė2, Lina Gumbienė1, Eugenijus Kosinskas1 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Apžvelgiama klinikoje atliktų atviro arterinio latako (AAL) perkateterinio uždarymo naudojant COOK atsiskiriančias spirales septynerių metų patirtis, vertinami rezultatai įvairaus dydžio ir anatominio tipo latakų grupėse. Ligoniai ir metodai Išanalizuoti 75 ligonių, kuriems Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje nuo 1999 iki 2006 metų atliktas perkateterinis AAL uždarymas penkių apvijų COOK atsiskiriančiomis spiralėmis, duomenys. Procedūrai echokardiografijos metu atrinkti ligoniai, kurių nedidelis AAL (skersmuo < 3 mm). Aprašyta klinikoje naudota AAL uždarymo metodika. Priklausomai nuo AAL dydžio ligoniai suskirstyti į tris grupes, o pagal AAL anatomiją į penkias grupes. Palyginti skirtingų grupių rezultatai. Vertintas nuosrūvis per lataką, jį uždarius iškart po procedūros, po 24 valandų, po vieno, šešių ir dvylikos mėnesių. Rezultatai Pagal AAL anatomiją 59 ligoniai buvo A tipo, aštuoni – C tipo, penki – D tipo, trys – E tipo. Vertinti trijose ligonių grupėse priklausomai nuo AAL dydžio (iki 2 mm, 2–3 mm, > 3 mm). Geriausi rezultatai buvo pirmos ligonių grupės, kai operacinėje AAL užsikimšo 80% atvejų, po 6 mėn. – 87,5%, po vienų metų – 100%. Antros grupės ligonių AAL operacinėje užsikimšo 69%, po vienų metų – 96,6% atvejų. Trečios grupės 50% ligonių AAL užsikimšo operacinėje, 83,3% – po vienerių metų. Išvados Perkateterinis AAL uždarymo COOK spiralėmis būdas laikomas saugia chirurginio gydymo alternatyva, mažiau invazyvus, saugus, ekonomiškas, veiksmingas gydymo metodas. Procedūra yra trumpesnė, greitesnis pasveikimo laikotarpis, yra kosmetinis efektas. Metodas veiksmingas uždarant mažus ir vidutinius AAL (iki 3 mm). Pagrindiniai žodžiai: atviras arterinis latakas, įgimtos širdies ydos, intervencinis perkateterinis gydymas, COOK atsiskiriančios spiralės Patent ductus arteriosus occlusion with detachable COOK coils – seven years of experience Sigitas Čibiras1, Rita Sudikienė2, Lina Gumbienė1, Eugenijus Kosinskas1 1 Vilnius University, Clinic of Heart and Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objective Seven years of patent ductus arteriosus (PDA) transcatheter occlusion experience in clinic is reviewed, evaluating results in different PDA size and anatomical type groups. Patients and methods Data of 75 patients that underwent PDA closure with COOK detachable coils at the Vilnius Heart Disease Clinic from 1999 to 2006 were analysed. Patients with a moderate PDA diameter (< 3 mm) were echoscopy-selected for the procedure. The PDA closure method, applied in the clinic is described. According to PDA size, the patients were divided into three groups and according to anatomy into 5 groups. The results in different groups were compared. The shunt was evaluated immediately after closure, after 24 hours, and after 1, 6 and 12 months. Results The angiographic appearance of the ductus was type A in 59, type C in 8, type D in 5, type E in 3 patients. Depending on the PDA diameter, there were three groups of the patients ( 3 mm). The best results were observed in the first group: immediate complete closure was achieved in 80% of cases, after six months in 87.5% and after 1 year in 100%. Conclusions Transcatheter coil occlusion of PDA with COOK detachable coils is a safe alternative to surgical treatment. It is less a invasive and economical method of treatment. The procedure itself is shorter, its results in a shorter convalescence period and has a good cosmetic effect. This technique is effective for small and moderate PDA (to 3 mm). Key words: patent ductus arteriosus, congenital heart diseases, interventional transcatheter therapy, COOK detachable coil

Imuninė stebėsena širdies transplantacijoje: atmetimo reakcijos poveikis T limfocitų žymenų ekspresijai

Radvilė Malickaitė, Laimutė Jurgauskienė, Stanislava Simanavičienė, Vytė Valerija Maneikienė, Rita Sudikienė, Kęstutis Ručinskas Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] Darbo tikslas: Nustatyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliekamos širdies transplantacijos įtaką T limfocitų aktyvumo rodikliams, įvertinti imuninės stebėsenos tinkamumą ūminiam transplantato atmetimui prognozuoti. Ligoniai ir metodai: Retrospektyviai analizuotas dvidešimt vieno širdies recipiento imuninių rodiklių kitimas esant normaliai potransplantacinei būklei ir ūminiam transplantato atmetimui. Periferinio kraujo imunokompetentinių ląstelių CD3+CD103+, CD4+CD103+, CD8+CD103+, CD3+CD134+, CD4+CD134+, CD8+CD134+, CD8+CD57+ ir CD8+CD38+ procentas nustatytas tėkmės citometrijos būdu. Ūminis transplantato atmetimas vertintas pagal histologinius endomiokardinės biopsijos radinius. Rezultatai: Esant ūminio atmetimo epizodams, kai endomiokardo biopsijos įvertintos ≥ 2R (3A) laipsniu, reikšmingai didėja integrino CD103 (p < 0,0001), kostimuliacinio receptoriaus CD134 (p = 0,005), antigeno CD57 (p = 0,005) ir ląstelių paviršiaus glikoproteino CD38 (p = 0,015) ekspresija citotoksinių CD8+ limfocitų paviršiuje. Išvados: Imuninė periferinio kraujo limfocitų būklės stebėsena gali būti taikoma po transplantacijos skiriamam imunosupresiniam gydymui įvertinti numatant didelę ūminio atmetimo tikimybę. Reikšminiai žodžiai: kiaušidžių cistos, supiktybėjimo rizika, piktybiškumo rizikos indeksas, ultragarsinis tyrimas, Ca-125 antigenas, chirurginis gydymas Measuring T cell reactivity for predicting heart transplant rejection Radvilė Malickaitė, Laimutė Jurgauskienė, Stanislava Simanavičienė, Vytė Valerija Maneikienė, Rita Sudikienė, Kęstutis Ručinskas Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Centre of Heart sSurgery, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Objective: We aimed to analyze alterations in peripheral blood T-cell subset activation compared with endomyocardial byopsy findings. Patients and methods: The study included in total twenty-one heart recipients grafted 1997–2007 at the Vilnius Heart sSurgery cCenter. T-cell activation markers CD3+CD103+, CD4+CD103+, CD8+CD103+, CD3+CD134+, CD4+CD134+, CD8+CD134+, CD8+CD57+ ir CD8+CD38+ were detected by two-color flow cytometry. Rejection was graded according to the ISHLT (the International Society of Heart and Lung Transplantation) grading system. Results: In case of ≥ 2R (3A) rejection episodes, a significant increase in the expression of integrin CD103 (p < 0.0001), co-stimulatory receptor CD134 (p = 0.005), antigen CD57 (p = 0.005) and surface glycoprotein CD38 (p = 0.015) on CD8+ T lymphocytes has been revealed. Conclusion: Immune monitoring performed on peripheral blood can be used for the assessment of immunosuppression therapy on transplant recipients’ immune response and for determining the risk of rejection. Key words: heart transplantation, acute rejection, and immune activatio

Vaikų širdies transplantacija: Vilniaus širdies chirurgijos centro patirtis

Rita Sudikienė1,2 , Radvilė Malickaitė2 , Virgilijus Lebetkevičius2 , Virgilijus Tarutis2 , Kęstutis Ručinskas2 , Vytautas Sirvydis2 1Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika2Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: rita.sudikienė@santa.lt Įvadas: Kardiomiopatijos ir įgimtos širdies ydos yra paskutinės stadijos, nepagydomo širdies nepakankamumo priežastys vaikų amžiuje. Efektyviausias gydymo metodas yra širdies transplantacija. Endomiokardo biopsija yra pripažinta atmetimo diagnostikos aukso standartu, tačiau echokardiografija yra svarbiausias neinvazinis tyrimas po širdies persodinimo. Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus širdies chirurgijos centre vaikams atliktų širdies transplantacijų rezultatus ir palyginti su literatūros duomenimis. Echokardiografijos tyrimu mėginti optimizuoti parametrus, kuriais vadovaujantis būtų galima įtarti ankstyvuosius atmetimo požymius, juos susieti su biopsijos duomenimis, imunologiniais ir biocheminiais pakitimais. Ligoniai metodai: Vilniaus širdies chirurgijos centre nuo 2001 metų atliktos penkios širdies transplantacijos vaikams. Pagrindinės komplikacijos: atmetimo reakcija, infekcija ir imunosupresinio gydymo šalutinis poveikis. Pagrindinis dėmesys skirtas diastolinės funkcijos vertinimui echokardiografiniu būdu. Rezultatai: Echokardiografijos metodu vertinant mitralinio vožtuvo žiedo judesio greitį sistolėje ir diastolėje (Sm ir E’) ir transmitralinio ankstyvos diastolės mitralinio vožtuvo greičio E ir E’ santykį (E/E’), buvo rasta koreliacija su 2R atmetimo reakcija, ši koreliacija patvirtinta biopsijos duomenimis bei natriuretinio peptido (BNP) padidėjimu. Nustatyta, kad kiekvienam pacientui yra svarbi jo paties echokardiografinių duomenų ir BNP kaita (pasikeitimas iki 10 % susijęs su atmetimu). Išvados: Širdies transplantacija yra veiksmingos kraštutinai sunkaus vaikų širdies nepakankamumo gydymo metodas. Prieš širdies transplantaciją būtina įvertinti recipiento santykinės rizikos veiksnių, tinkamai paruošti transplantacijai didelės rizikos pacientus, kad būtų išvengta ūminio atmetimo reakcijos ankstyvuoju laikotarpiu. Būtina indukcinio gydymo standartizacija. Echokardiografijos metodu tiriant diastolinę funkciją, pagal E, E’ greičius bei jų santykį E/E’, taip pat BNP pokyčius galima įtarti ar paneigti atmetimo reakciją ir sumažinti širdies biopsijų skaičių. Echokardiografija yra labai svarbus metodas humoraliniam transplantato atmetimui nustatyti, kai biopsijos atsakymas neigiamas. Reikšminiai žodžiai: vaikų širdies transplantacija, transplantato atmetimas, imunosupresija po transplantacijos Cardiac transplantation in pediatric patients: experience of vilnius cardiac surgery center Rita Sudikienė1,2 , Radvilė Malickaitė2 , Virgilijus Lebetkevičius2 , Virgilijus Tarutis2 , Kęstutis Ručinskas2 , Vytautas Sirvydis2 1Vilnius University Clinic of Children’s Diseases2Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: rita.sudikienė@santa.lt Pediatric heart transplantation is a surgical therapy for dilated cardiomyopathy and for complex congenital heart defects. Endomiocardial biopsies have remained a gold standard to detect the rejection. Echocardiography remains the main noninvasive method of the follow-up. We report the experience of the Vilnius hHeart sSurgery cCenter. Assessment of the diastolic dysfunction by tissue doppler and correlation with biopsy and BNP was assessed. E/E‘ &lt;7 and BNP &gt;100 pg/ml was associated with 0-1R rejection, E/E‘ &gt;7 and BNP&gt; 200 pg/ml was related with 2R rejection. Keywords: cardiac transplantation in pediatric patient

Stambiųjų kraujagyslių transpozicija ir arterijų sukeitimo operacijos: mūsų patirtis

Kęstutis Lankutis1, Virgilijus Lebetkevičius2, Virgilijus Tarutis2, Vidmantas Žilinskas2, Sigitas Čibiras2, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė2, Vytautas Sirvydis21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Straipsnyje apžvelgiama mūsų techniškai sunkios arterijų sukeitimo operacijos (Jatene) ir stambiųjų kraujagyslių transpozicijos vaikams patirtis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai nagrinėjami 48 ligoniai, kuriems mūsų centre buvo atlikta arterijų sukeitimo operacija. Daugeliu atvejų – tai d-transpozicija ir keturiais atvejais buvo dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio ir transpozicija (Taussig-Bing tipas). Operacijos atliktos naudojant dirbtinę kraujotaką, kartu atlikta anatomiškai radikali ydos korekcija. Rezultatai Nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2007 m. kovo mėn. operuoti 27 kūdikiai. Šiuo laikotarpiu, išmokus operacijos technikos, taikyta standartinė operacijos metodika. Operacinis šios grupės mirtingumas 11%. Dažniausia mirties priežastis – miokardo išemija dėl nesėkmingos vainikinių arterijų perkėlimo procedūros, esant nepalankiai anatominei jų padėčiai. Dėl pooperacinių vėlyvųjų komplikacijų stebėti keturi ligoniai, kuriems buvo įvairaus laipsnio plaučių arterijos stenozė. Du ligoniai dėl šios komplikacijos operuoti. Išvados Arterijų sukeitimo operacijos kaip fiziologiškiausios yra pirmo pasirinkimo vaikams, kuriems yra stambiųjų kraujagyslių transpozicija. Pastaraisiais metais pasiekta gana gerų ir priimtinų mirtingumo ir kokybės rodiklių. Pagrindiniai žodžiai: arterijų sukeitimo operacija, Jatene operacija, pagrindinių arterijų transpozicija Our experience in arterial switch operation of the great arteries Kęstutis Lankutis1, Virgilijus Lebetkevičius2, Virgilijus Tarutis2, Vidmantas Žilinskas2, Sigitas Čibiras2, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė2, Vytautas Sirvydis21 Cardiac Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Cardiac Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected] Background / objective A review of our experience in the technically demanding arterial switch operation (Jatene) in transposition of the great arteries in children. Patients and methods 48 children who underwent an arterial switch operation at our Centre were retrospectively reviewed. The underlying pathology was d-transposition of the great arteries and a double outlet right ventricle of Taussig-Bing transposition type in four cases. The operation was performed in cardiopulmonary bypass for anatomically repair of the transposition. Results From January 2002 – March 2007, 27 infants underwent an arterial switch operation. Operative mortality in this period was 11%, in most cases from myocardial ischemia following unsuccessful transfer of a dangerous pattern of coronary arteries. Postoperative morbidity occurred in four patients who presented various degrees of pulmonary stenosis artery. Two patients required reoperation. Conclusions The arterial switch operation is considered to be a procedure of choice for correction of transposition of the great arteries. The operation involves acceptable mortality and morbidity. Key words: arterial switch operation, Jatene operation, transposition of the great arterie

Subaortinė stenozė ir dviburio vožtuvo anoma-lijos: chirurginio gydymo ypatumai

Daina Liekienė1, Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis2, Rimantas Karalius1, Rita Sudikienė2, Kęstutis Lankutis2, Giedrė Nogienė1, Alicija Dranenkienė1, Vytautas Sirvydis1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Subaortinės stenozės diagnozė apima didelį spektrą anatominių pakitimų – nuo paprastos membranos iki fibroraumeninio tunelio. Straipsnyje aprašoma reta subaortinė stenozė, sukelta dviburio vožtuvo priekinės burės ir papilinio raumens anomalijos. Trys pacientai, operuoti dėl subaortinės stenozės, sukeltos dviburio vožtuvo anomalijos, dviem atlikta dviburio vožtuvo plastika ir kairiojo skilvelio infundibulinės dalies raumenų rezekcija. Vienam ligoniui atliktas mitralinio vožtuvo (MV) protezavimas ir kairiojo skilvelio infundibulinės dalies raumenų rezekcija. Dviburį vožtuvą išsaugančias operacijas dažniau pavyksta padaryti, kai dviburio vožtuvo yda yra antrinė liga. Dviburio vožtuvo plastika galima rečiau, jei anomalaus dviburio vožtuvo audiniai siaurina kairiojo skilvelio infundibulinę dalį. Pagrindiniai žodžiai: subaortinė stenozė, dviburio vožtuvo anomalija, kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija Subaortic stenosis and mitral valve anomaly: surgical treatment aspects Daina Liekienė1, Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis2, Rimantas Karalius1, Rita Sudikienė2, Kęstutis Lankutis2, Giedrė Nogienė1, Alicija Dranenkienė1, Vytautas Sirvydis1 1 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] The diagnosis of subaortic stenosis contains a broad spectrum of anatomical changes varying from discrete membrane to fibromuscular tunnel. We review a rare subaortic stenosis caused by anomaly of mitral valve anterior leaflet and papillary muscle. We review three patients who underwent surgery because of subaortic stenosis caused by anomalous mitral valve. Two patients underwent mitral valve plastic and resection of the left ventricular outflow tract muscles. One patient underwent mitral valve replacement and resection of the left ventricular outflow tract muscles. Valve preserving operations are more easy to perform when mitral valve disease is a comorbidity. Mitral valvoplasty is more complicated to perform when the mass of anomalous mitral valve obstructs the outflow tract of the left ventricle. Key words: subaortic stenosis, anomalous mitral valve, left ventricle outflow tract obstructio

Pakartotinės operacijos po Rosso procedūros

Rita Sudikienė1, Virgilijus Lebetkevičius2, Rimantas Karalius2, Virgilijus Tarutis2, Laimutė Laučiuvienė1, Daina Liekienė2, Lina Lankutienė1, Vytautas Sirvydis21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Optimali hemodinamika po operacijos, nereikia vartoti antikoaguliantų, plaučių autotransplantato galimybė augti – Rosso operacijos pranašumai, nulėmę jos paplitimą per pastaruosius kelis dešimtmečius. Tačiau iki šiol yra kontroversinių nuomonių dėl dviejų vožtuvų pakeitimo esant vieno vožtuvo ydai, dėl vožtuvų ilgaamžiškumo ir pakartotinių operacijų tikimybės. Straipsnyje vertinami ligonių, kuriems buvo atlikta Rosso operacija Vilniaus širdies chirurgijos centre, ilgalaikio stebėjimo rezultatai, nagrinėjami rizikos veiksniai, lemiantys plaučių arterijos autotransplantato ir homotransplantato funkcijos sutrikimus ir pakartotines operacijas. Pagrindiniai žodžiai: Rosso operacija, plaučių autotransplantato ir homotransplantato funkcijos sutrikimas, aortos šaknies išsiplėtimas, reoperacijos Reoperations after the Ross procedure Rita Sudikienė1, Virgilijus Lebetkevičius2, Rimantas Karalius2, Virgilijus Tarutis2, Laimutė Laučiuvienė1, Daina Liekienė2, Lina Lankutienė1, Vytautas Sirvydis21 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected] The optimal hemodynamic performance without anticoagulation and the autograph growth potential are the advantages of the Ross procedure. Analysis was made to evaluate the risk factors of pulmonary autograft and homograft dysfunction and reoperation. Key words: Ross operation, autograft and homograft dysfunction, aortic root dilatation, reoperatio

Radikali Fallot tetrados korekcija vaikams iki trejų metų

Rimantas Karalius1, Giedrė Nogienė1, Vidmantas Žilinskas1, Rita Sudikienė2, Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis1, Daina Liekienė1, Vytautas Sirvydis1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Pastarąjį dešimtmetį radikali Fallot tetrados (FT) korekcija atliekama kūdikiams ar net naujagimiams. Toliau tęsiama diskusija, ar ankstyva korekcija turi įtakos išgyvenimui, pakartotinių operacijų dažnumui dėl liekamosios dešiniojo skilvelio išstūmimo trakto (DSIT) obstrukcijos ar plaučių arterijos nesandarumo. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti vaikų iki 3 metų Fallot tetrados radikalios korekcijos ankstyvus ir atokius pooperacinius rezultatus Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre. Ligoniai ir metodai Per du penkerių metų laikotarpius 1996–2000 ir 2001–2005 metais 23 pacientams atlikta radikali Fallot tetrados korekcija. Amžiaus vidurkis pirmąjį laikotarpį buvo 25,9 ± 2,8 mėn. ir antrąjį – 16,8 ± 2,9 mėn. Per abu laikotarpius buvo atlikta 10 (43,5%) ir 18 (78,3%) pirminių radikalių FT korekcijų. Per pirmąjį laikotarpį 22 ligoniams (95,6%) atlikta transanuliarinė plastika: 8 ligoniams tik transanuliarinė plastika ir 14 ligonių – transanuliarinė plastika naudojant lopą su viena bure. Per antrąjį laikotarpį tik 4 ligoniams DSIT plastika atlikta naudojant transanuliarinį lopą. Rezultatai 1996–2000 metais ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu ir atokiuoju pooperaciniu laikotarpiu mirė po 2 ligonius (8,7%). Per antrąjį laikotarpį mirė vienas ligonis (4,3%). Atokiu pooperaciniu laikotarpiu ligoniams buvo atliekama echokardiografija ir matuojamas plaučių arterijos nesandarumo, taip pat DSIT obstrukcijos laipsnis. Per pirmąjį laikotarpį 8 ligoniams (42,1%) nustatytas II–III° ir III° plaučių arterijos nesandarumas. Keturiems iš jų DSIT plastikai naudotas transanuliarinis turintis burę lopas. 2 ligoniams DSIT gradientas buvo didesnis kaip 40 mm Hg. Per antrąjį laikotarpį 3 ligoniams (13,6%) nustatytas II–III° ir III° plaučių arterijos vožtuvo nesandarumas ir 6 – DSIT gradientas, didesnis kaip 40 mm Hg. Keturiems ligoniams per pirmąjį laikotarpį reikėjo pakartotinės operacijos: 3 dėl išreikšto plaučių arterijos nesandarumo ir vienam dėl skilvelių pertvaros rekanalizacijos. Išvados Radikali Fallot tetrados korekcija gali būti saugiai atliekama jaunesnio amžiaus ligoniams. Didėja pirminių radikalių FT korekcijų skaičius. Transanuliarinio lopo panaudojimas padidina pakartotinių operacijų riziką dėl plaučių arterijos vožtuvo nesandarumo. Transanuliarinio lopo, turinčio burę, panaudojimas neapsaugo nuo plaučių arterijos vožtuvo nesandarumo atokiuoju laikotarpiu. Pagrindiniai žodžiai: Fallot tetrada, radikali korekcija Complete repair of tetralogy of Fallot in the first three years of life RIMANTAS KARALIUS1, GIEDRĖ NOGIENĖ1, VIDMANTAS ŽILINSKAS1, Rimantas Karalius1, Giedrė Nogienė1, Vidmantas Žilinskas1, Rita Sudikienė2, Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis1, Daina Liekienė1, Vytautas Sirvydis1 1 Vilnius University Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius E-mail: [email protected] Background / objective Complete corrections of tetralogy of Fallot (TOF) have been frequently performed for infants and even newborns in the last decade. The discussion whether early correction of tetralogy of Fallot influences the survival and the frequency of re-operation due to residual right ventricle outflow tract (RVOT) or pulmonary artery insufficiency rate is still going on. The aim of the present work was to evaluate the early and late results of radical corrections in children less than 3 years of age, performed at Vilnius University Heart Surgery Centre. Patients and methods During two 5-year periods (1996–2000, 2001–2005) 23 infants underwent repair for TOF. The mean age of the patients during the first period was 25.9 ± 2.8 months and during the second period 16.8 ± 2.9 months. During both periods 10 (43.5%) and 18 (78.3%) primary radical corrections of TOF were performed. A transannular patch was inserted in 22 patients (95.6%) during the first 5-year period: 8 patients underwent transannulorplasty only, and for 14 patients transannulorplasty using a monocusp patch was performed. During the period 2001 through 2005, only 4 patients underwent RVOTplasty by means of monocusp patch. Results Two patients (8.7%) died within 30 days postoperatively during the first 5-year period and there were two late deaths. There was one death (4.3%) during the second period. The patients underwent echocardiography evaluation, measurements of pulmonary artery insufficiency and RVOT obstruction grade at late postoperative periods. Pulmonary artery insufficiency grade 2–3 and 3 was revealed in 8 (42.1%) patients operated on during the first 5-year period. For four of them, transannular monocusp patch was used for RVOTplasty. Two patients showed a RVOT gradient higher than 40 mm Hg. For three patients (13.6%) operated on during the second 5-year period, pulmonary insufficiency grade 2–3 and 3 was diagnosed, and a RVOT gradient higher than 40 mm Hg was found in six patients. Re-operation was required for four patients of the first 5-year period: three patients needed to be operated on because of a marked pulmonary artery insufficiency and one for re-canalization of a ventricle septum defect. Conclusions Radical correction of tetralogy of Fallot may be safely performed in younger patients. Therefore, the number of primary radical correction of this malformation is increasing. The use of transannular patch increases the risk of re-operations due to pulmonary artery insufficiency. The use of transannular monocusp patch does not prevent pulmonary artery valve insufficiency at a late postoperative period. Key words: tetralogy of Fallot, radical correctio

Kairiosios širdies hipoplazijos sindromo pirmo chirurginio gydymo etapo pradinė patirtis

Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis versockas2, Asta Bliūdžiūtė2, Žydrė Jurgelienė2, Solveiga Umbrasaitė1, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Kęstutis Lankutis3, Vidmantas Jonas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Kairiosiosios širdies hipoplazijos sindromas (KŠHS) yra viena sunkiiausių įgimtų širdies ydų. KŠHS turi 1 iš 4000–6000 naujagimių. Negydant mirštamumas pirmaisiais gyvenimo metais būna didesnis kaip 90%. Apžvelgiame pradinę KŠHS chirurginio gydymo patirtį. Ligoniai ir metodai Nuo 2005 m. iki dabar operuoti 9 naujagimiai, turintys KŠHS. 6 pacientai operuoti stabilizavus jų būklę, 3 operuoti nestabilios būklės esant kraujotakos nepakankamumui. 4 pacientams atlikta klasikinė Norwoodo operacija su modifikuota Blalocko ir Taussig jungtimi, likusiems 5 atlikta Norwoodo operacijos Sano modifikacija. Rezultatai Pirmas Norwoodo korekcijų etapas buvo sėkmingas 5 (55,6%) naujagimiams: 3 buvo padaryta modifikuota B-T jungtis, 2 – Sano jungtis. Išvada KŠHS chirurginis gydymas mūsų centre kol kas yra vadinamosios mokymosi kreivės laikotarpio. Norwoodo I etapo korekcijos rezultatai turėtų gerėti padidėjus operacijų skaičiui ir griežčiau atrenkant pacientus, atsižvelgiant į rizikos veiksnius. Pagrindiniai žodžiai: kairiosios širdies hipoplazijos sindromas, Norwoodo operacija Initial experience in first-stage surgical treatment of hypoplastic left heart syndrome Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis versockas2, Asta Bliūdžiūtė2, Žydrė Jurgelienė2, Solveiga Umbrasaitė1, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Kęstutis Lankutis3, Vidmantas Jonas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Anesthesiology, Intensive Care and Pain Management Center3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Cardiac Surgery Centre Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective Hypoplastic left heart syndrome (HLHS) is one of the most complex congenital heart defects. The incidence of HLHS is 1 in 4000 to 6000 live births. The mortality rate exceeds 90% without treatment in the first year of life. We review the initial experience in the surgical treatment of HLHS at our Centre. Patients and methods There were 9 children operated on for HLHS from the year 2005 till now. Six of them went to operation in hemodinamically stable condition and three had a substantial insufficiency of systemic circulation. Four underwent Norwood I procedure with modified Blalock–Taussig shunt and five had Sano modification. Results The first-stage Norwood procedure was successful in five (55.6%) cases – three with B-T shunt and 2 with Sano. Conclusions Surgical treatment of HLHS remains in the learning curve period at our institution. We expect the rise of survival rate with the increase of case load and a more selective approach considering the risk factors. Key words: hypoplastic left heart syndrome, Norwood procedur

Interventions after Arterial Switch: A Single Low Case-Volume Center Experience

Background and Objectives: With the growing population of arterial switch operation survivors, the rate of late complications associated with the operation is growing as well. The aim of this publication is to share our experience and encourage collaboration between congenital cardiac surgeons and interventional cardiologists in treating late complications after arterial switch operation. Materials and Methods: A retrospective analysis of Vilnius University Santaros Clinics Cardiothoracic Surgery Centre arterial switch operation survivors who underwent additional treatment for late neo-pulmonary artery stenosis and aortic arch obstruction between 1989 and 2019 was conducted. Results: Out of 95 arterial switch operation survivors 14 (15%) underwent 36 reinterventions. The majority were treated for neo-pulmonary stenosis. The median time from arterial switch operation to the first reintervention was 1.4 years (interquartile range, 2 months to 2.4 years). 1, 3, 5, and 10 years intervention-free survival in patients treated for neo-pulmonary stenosis and aortic arch obstruction was 98, 94, 94, and 93% vs. 95, 94, 94, and 93%, respectively. There were no complications associated with redo surgical procedures, while eight patients who underwent catheter-based interventional treatment had treatment-related complications, including one death. Conclusions: Both neo-pulmonary stenosis and aortic arch obstruction (new aortic coarctations or aortic recoarctations) tend to develop in the first decade after an arterial switch operation. Surgical and catheter-based interventional treatment with good results is possible even in a small volume center. Close collaboration of the congenital heart team (congenital cardiac surgeons and interventional cardiologists) in choosing the best treatment option for an individual patient helps to minimize the risk of potential complications

Early and late outcomes after arterial switch operation: a 40-year journey in a single low case volume center

Background and Objectives: The results of the arterial switch operation in large congenital heart centers are excellent, and the results in small and medium centers are improving. The objective of this article is to share our experience utilizing the international knowledge transfer program to improve early and late arterial switch operation outcomes in our center. Materials and Methods: A retrospective analysis of patients who underwent the arterial switch operation in Vilnius University Santaros Clinics Cardiothoracic Surgery Center between 1977–2020 was performed. Results: A total of 127 consecutive arterial switch operations were performed in our center. Surgical mortality during the entire study period was 24.6%. Surgical mortality prior to the program, during the program, and after the program was 88.24%, 41.7%, and 5.81%, respectively (p < 0.0001). The surgical mortality of patients operated on during the last 10 years was 4%. The overall survival estimate for the 97 surviving patients was 96.9%, 94.9%, 93.8%, 93.8%, 93.8%, 93.8% at 1, 3, 5, 10, 15, and 20 years, respectively. Risk factors for early mortality included longer aortic cross-clamp time and operation prior to the knowledge transfer program. The only significant risk factor for late reintervention was concomitant aortic arch obstruction treated at the time of the arterial switch. Conclusions: The surgical treatment of transposition of the great arteries by means of an arterial switch with good results can be possible in low-to-medium volume congenital heart surgery centers. International knowledge transfer programs between high-expertise high-volume congenital heart centers and low-to-medium volume congenital heart centers may help to shorten the learning curve and improve early and late outcomes after an arterial switch. The risk factors for surgical mortality and intervention-free survival in low-volume surgical centers are similar to those in high-volume centers. Late arterial switch-related complications are similar to those among different-sized congenital heart centers