Sutrikusios psichikos asmenų įvaizdis Lietuvos dienraščiuose ir interneto naujienų svetainėse

According to the research Lithuanian society is intolerable to mentally ill people. Therefore the main aim of this research was to raise awareness and enhance knowledge about the media representations of mentally ill persons in Lithuania. The method used in this research was quantitative content analysis. 144 articles from national newspapers with some reference to mental illness appearing in the selected newspapers over a period of three months in the fall of 2008 were analyzed. The results of the research have shown that Lithuanian media creates quite negative images of mentally ill - most often it is a male, who has committed a crime, is very detailed identified in the article and whose opinion/version of the story is not important for the journalist. Mentally ill person is the source of information quite rarely. More often sources of information are the official persons. In most cases mentally ill person does not have a possibility to express his/hers opinion. There are just a few reportages in the analyzed data. This shows that journalists tend to distance themselves from mental health issues. They do not go out to the field to gather data, do not speak to the mentally ill people - it is safer for journalists to keep the distance by just giving references to events and not reporting about them. Very important actor in mental health area that is missing in the articles - is mental health institutions, even thou they dominate the mental health care system. Politics of mental health is not discussed at all in media in Lithuania.Pagal atlikto tyrimo duomenis Lietuvos visuomenė yra netolerantiška sutrikusios psichikos asmenų atžvilgiu. Taipogi tyrimu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančią netolerancijos problemą ir tuo pačiu praturtinti žinojimą apie tai, kaip žiniasklaida vaizduoja sutrikusios psichikos asmenis Lietuvoje. Buvo naudota kiekybinė turinio analizė kaip tyrimo metodas. Tyrimo metu buvo išanalizuoti 144 nacionalinės žiniasklaidos straipsniai, kuriuose per pasirinktą trijų mėnesių laikotarpį buvo referuojama į psichikos ligas. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad Lietuvos žiniasklaida pateikia negatyvų sutrikusios psichikos asmenų įvaizdį. Dažniausiai sutrikusios psichikos asmuo yra vyras, padaręs nusikaltimą, aiškiai identifikuotas ir kurio nuomonė nėra pristatoma. Dažniausiai kaip informacijos šaltiniai nurodomi viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojai. Labai svarbus veikėjas psichikos sveikatos politikoje – psichikos sveikatos institucijos – nėra pristatomas straipsniuose. Psichikos sveikatos politika nėra aptariama Lietuvos žiniasklaidoje

Socialinių darbuotojų, kurie teikia paslaugas migrantų vaikams, poreikis ir preferencijos mokymams

A recent wave of migration has brought a lot of children to the EU. Children in migration face a stronger risk of becoming victims of violence, physical or sexual abuse, and trafficking. Social workers in the receiving countries are usually the ones who most often provide services to them. The study, using focus group methodology and aiming to identify the needs of social workers for training and their training preferences in this context, was carried out in 2018, in 7 EU countries. The results have shown that the main issue is the absence of specific, systemic training aimed at improving the knowledge and skills needed for work with migrants. The public or governmental institutions did not have an interest in providing such kinds of training, they were organized on an ad-hoc basis by NGOs mainly. Lack of knowledge about legal systems, the difference between the theory and practice, and the lack of practical experience working with migrant minors were named by participants as the main gaps that need improvement.Su pastarąja migracijos banga į Europos Sąjungą atvyko daug vaikų. Vaikai migrantai patiria didesnę smurto, fizinio ar seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis riziką. Dažniausiai priimančiose šalyse būtent socialiniai darbuotojai teikia paslaugas šiems vaikams. 2018 m., naudojant fokus grupių metodiką, 7 ES šalyse buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – identifikuoti socialinių darbuotojų mokymų poreikius ir preferencijas šiame kontekste. Rezultatai atskleidė, kad pagrindinė problema yra tokių specifinių sisteminių mokymų, skirtų tobulinti socialinių darbuotojų, dirbančių su migrantais, žinias ir įgūdžius, trūkumas. Viešojo sektoriaus bei valstybinės institucijos nebuvo suinteresuotos tokius mokymus organizuoti, juos šiuo atveju rengė NVO. Identifikuoti pagrindiniai trūkumai, susiję su mokymų turiniu, – tai žinių apie teisines sistemas stoka, skirtumas tarp teorinio mokymo ir praktikos bei patirties dirbant su nepilnamečiais migrantais trūkumas

Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos

The deinstitutionalization of social care in Lithuania started in 2012 after the adoption of the strategic guidelines by the Ministry of Social Security and Labour. The goal of this reform was to improve the care conditions and introduce new community-based services for persons with disabilities. Almost ten years of the reform resulted in only five percent of persons with disabilities who moved to community settings, mainly group-living homes. The slow-motion of the reform, as well as the tensions in the communities, suggests the need for a thorough analysis of the process of deinstitutionalization and its improvement. Bronfenbrenner’s ecological theory is applied as a conceptual and methodological tool for understanding the roles of deinstitutionalization agents at different levels, including the Ministry of Social Security and Labour, municipalities, non-governmental organizations, social care institutions, and local communities. All of these agents are involved and diversely interact among themselves during the transformation process of the social care system. The ecological theory provides the necessary integrated approach to the analysis of the process of deinstitutionalization of the social care system at the micro-, meso-, exo-, and macro levels. Deinstitutionalization and the trajectories of its participants reveal resilient connections with different fields of the ecological system and show that different system components not only represent different systems but become microsystems themselves that affect all elements in the ecological system. The complexity of environmental systems constitutes the basis of ecological systems theory. It serves as a lens to guide the analysis of the transformation of a particular person’s life in the context of deinstitutionalization. Herewith, it is an appropriate tool for understanding the impact of deinstitutionalization on specific local communities.Pasitelkiant Bronfenbrennerio ekologinės sistemų teorijos mikro-, egzo-, mezo-, makro- chronolaukus straipsnyje analizuojami skirtingiems lygmenims atstovaujančių deinstitucionalizacijos dalyvių (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, socialinės globos institucijų ir vietos bendruomenių) vaidmenys socialinės globos sistemos pertvarkos procese ir jų sąveikos ypatumai. Ši teorija suteikia sisteminę prieigą socialinės globos sistemos deinstitucionalizacijos analizei: deinstitucionalizacijos ir joje veikiančių dalyvių veikimo trajektorijos atskleidžia kuriamas sąsajas su skirtingais ekologinės sistemos laukais ir parodo, kad skirtingos sistemos sudedamosios dalys ne tik atstovauja skirtingoms sistemoms, bet ir pačios tampa mikrosistemomis, kurios daro įtaką visoms ekologinės sistemos grandims

Socialinė sveikatos nelygybė: vaikų kochlearinės implantacijos Lietuvoje rezultatai

The aim of this study was to evaluate the demographic, family, and educational differences in children’s speech perception development after cochlear (hearing) implantation. The research was conducted in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos during the years 2013–2018. Open-set speech perception in quiet surroundings were evaluated during hearing assessments (n=81). Information about different factor groups was collected according to the Nottingham Children’s Implant Profile questionnaire. Three main factor groups were analysed: (a) demographic, (b) family, and (c) educational. A Bourdieu-based approach was adopted to analyse social inequalities of health of children with cochlear implants. Different factors were operationalized as different forms of capital. Our findings highlight the importance of family’s social and cultural capital to children speech perception after cochlear implantation. Šio tyrimo tikslas įvertinti vaikų su kochleariniais (klausos) implantais kalbos suvokimo raidos demografinius, šeimos ir lavinimo veiksnius. Tyrimas atliktas 2013–2018 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Klausos raida buvo įvertinta naudojant atvirojo tipo kalbos suvokimo testus, kurie atlikti tylioje aplinkoje (n=81). Informacija apie skirtingas veiksnių grupes surinkti remiantis Notingemo kochlearinės implantacijos profilio klausimynu. Tyrimo metu buvo nagrinėtos trys pagrindinės veiksnių grupės: demografiniai, šeimos ir lavinimo veiksniai. Gauti rezultatai nagrinėti sveikatos nelygybės teorinių prieigų kontekste, pasitelkiant P. Bourdieu teorines įžvalgas. Skirtingi veiksniai buvo operacionalizuoti kaip skirtingos kapitalo formos. Tyrimo rezultatai pabrėžė šeimos socialinio ir kultūrinio kapitalo svarbą vaikų su kochleariniais implantais kalbos suvokimo raidai

Kochlearinė implantacija Lietuvoje: paplitimas ir sistemos apžvalga

[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian] Previous researches have shown that cochlear implantation (or hearing implantation) together with hearing recovery program provides successful social integration for children with sensorineural hearing loss. Cochlear implantation is implemented from 1998 in Lithuania. About 377 people were implanted until the end of 2017. Vast majority of whom are children. Most of the studies carried out in this field are dealing with clinical or technical aspects. There is a lack of research related to aspects of health policy or social integration problems. We overview the system of cochlear implantation, prevalence, and patients’ pathway in this paper. We use a document analysis and descriptive statistics methodologies in this study. To the authors knowledge this is the first study overviewing cochlear implantation system in Lithuania.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Anksčiau atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad kochlearinė (klausos) implantacija kartu su nuosekliai įgyvendinama klausos lavinimo programa gali užtikrinti sėkmingą kurčių vaikų socialinę integraciją. Kochlearinė implantacija Lietuvoje atliekama nuo 1998 metų. Iki 2017 metų pabaigos šalyje implantuoti 377 asmenys, dauguma iš jų – vaikai. Daugelis šios srities tyrimų yra skirta klinikiniams ar technologiniams kochlearinės implantacijos aspektams nagrinėti, tačiau trūksta darbų, kuriuose būtų nagrinėjami sveikatos politikos ir socialinės integracijos klausimai. Straipsnyje apžvelgiama dabartinė kochlearinės implantacijos sistema, implantacijų paplitimas ir paciento kelias. Tyrime derinami teisės aktų bei kitų dokumentų analizės ir aprašomosios statistikos metodai. Straipsnio autorių žiniomis, tai pirmas tyrimas, skirtas kochlearinės implantacijos sistemos apžvalgai Lietuvoje

Media and political agenda setting: the case of mental health policy in Lithuania

Media has a very specific role in forming agenda of mental health policy. In their reports, journalists directly question systemic issues, trajectories of the mental health policy and respective legislation. Media also acts as a mediator between citizens and politicians rendering understanding to the latter that their electorate is scared and supports increasing means of guardianship and control. Finally, media can ignore important outcomes of mental health policy. This strategy gives an account that mental health issues are of low importance and public scrutiny is not needed. The data for the context and content analysis derived from two main sources: online news webpage (time frame covers year 2000–2011, 1353 cases) and Parliament records of official proceedings (year 1990–2010, 567 cases). Media discourse proved to have a significant influence on political agenda, since in most cases political discussions on the topic of mental health were referred to media sources. Research data suggests that media coverage as well as the political debates on mental health are characterised by general stagnation, superficial understanding and stereotypical attitudes. This overall pattern was breached during the period of 2004–2006 which was marked by significant international events, namely the EU entrance and adoption of the Mental Health Declaration for Europe. During this period the policy of mental health received considerable attention in the media, decreased media articles related to criminalisation of mental health. The research identified major players that were able to break the vicious circle in the media and political discourse around the marginalised and stigmatised subject

II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“

2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“Universiteto g. 3, Vilniushttps://youtu.be/oBGfbjJijPY2022 m. spalio 14 d. Vilniaus universitete vyko II kasmetinė nacionalinė socialinės politikos konferencija „Gyvenimo kelias ir jo krizės: kaip (ar) veikia Lietuvos socialinė politika?“Universiteto g. 3, Vilniushttps://youtu.be/oBGfbjJijP

Sutrikusios psichikos asmenų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje

The object of this work is the concepts of mental disorders as a social constructs and the role of the mass media in the process of their construction. The main aim of the dissertation is to analyze the representations of people with mental disorders in the Lithuanian newspapers and news websites and to examine manifestations of these depictions in the public opinion. The dissertation consists of an introduction, four main parts, conclusions and the list of references. In the first part of the dissertation the theoretical methodological presumptions of P. L. Berger’s and T. Luckmann’s theory of social constructionism are presented and the phenomenon of the social construction of mental disorders is analyzed using this theoretical framework. In the second part the influence and importance of the mass media in the process of constructing representations of social phenomena, including mental disorders is presented. The methods of the empirical research are presented in the third part of the work. Analysis and interpretations of the empirical research data are presented in the fourth part of the dissertation. At the end of the work conclusions are stated. The main aim of the dissertation was reached by conducting a three staged empirical research combining qualitative and quantitative research methods. The research methods were: the analysis of the mass media publications using methods of Discourse analysis and Content analysis; the investigation of public opinion by representative poll; the analysis of the opinion of people with mental disorders using Focus group method. It is argued in the dissertation that the Lithuanian mass media constructs representations of people with mental disorders using stereotypes, conceptions of predominant medical model and by this conveys and supports stigmatization of this group