Pradinės mokyklos socialinės paskirties klausimas Lietuvoje XIX a. pirmajame ketvirtyje

The article is written based mostly on the archive materials and reviews one of the major episodes in educational history in the beginning of 19th century in Lithuania: feudal cast seeks to restrict and to steer into desired direction a growing need for education in the period of development of mass consciousness. In the beginning of 19th century Lithuanian people shows much initiative in the field of education: the number of village schools in mother tongue and the number of students is growing, and the number of peasant children in some schools account for about a half of the students, for example in the western part of Lithuania. Despite the difficult social conditions in feudal period, the cast of intelligentsia form gradually. Eventually, it becomes the major participant of creative process of Lithuanian democratic culture. The desire of mass education sets three directions of education. The extreme reactional groups in feudal cast view peasants exceptionally as a work force which needs religious teachings without elementary basic knowledge. The liberal aristocracy places focus on greater work efficacy that is reached by educated worker. Thus the representatives of this approach proposed the implementation of professional education in peasant elementary schools. Representatives of the third approach believed that masses need free admission to all schools without any restrictions.Straipsnis parašytas remiantis daugiausia archyvine medžiaga ir apžvelgia vieną iš pagrindinio ugdymo istorijos epizodų XIX a. 1-ojo ketvirčio Lietuvoje: feodalinio luomo siekimą apriboti ir nukreipti sau naudinga linkme augantį švietimo poreikį liaudies masių savimonės vystymosi periodu. XIX a. 1-ame ketvirtyje Lietuvos liaudis rodo itin daug iniciatyvos švietimo srityje: daugėja valstiečių bei neturtingų šlėktų išlaikomų kaimo mokyklų, kuriose dėstoma gimtąja kalba, auga mokinių skaičius parapijinėse mokyklose, o valstiečių vaikų skaičius kai kuriose vidurinėse mokymo įstaigose sudaro net pusę visų besimokančiųjų – pvz., vakarinėje Lietuvos dalyje. Nepaisant nepalankių socialinių sąlygų feodalinėje epochoje, palaipsniui susidaro iš liaudies kilusios inteligentijos sluoksnis. Ilgainiui jis tampa pagrindiniu lietuviškos demokratinės kultūros kūrimo proceso dalyviu. Liaudies masių švietimo troškimas nulemia 3 pagrindines liaudies švietimo klausimo nagrinėjimo kryptis. Kraštutinės reakcinės feodalinio luomo grupės mato valstiečiuose išimtinai darbo jėgą, kuriai būtini religiniai pamokymai bei tam tikros elementarios bazinės žinios. Liberalinė bajorija savo dėmesį akcentavo ties didesniu darbo, kurį atlieka tam tikra prasme išsilavinęs darbininkas, efektyvumu. Todėl šios krypties atstovai siūlė įvesti profesinį paruošimą valstiečių pagrindinėse mokyklose. Trečiosios krypties atstovai rėmėsi visiškai kitokiu požiūriu. Jie manė, kad liaudies masėms reikalingas laisvas priėmimas ne tik į parapijines, bet ir į aukštąsias mokyklas be jokių apribojimų. Visi šie klausimai labai trumpai apžvelgiami straipsnyje, pagrindinis dėmesys skiriamas feodalinio luomo bandymams užkirsti kelią liaudies masių švietimo tendencijoms. 1810 m. įkuriama 2-jų klasių (4-metė) Joniškėlio parapijinė mokykla, kuri veikia pagal Vilniaus universiteto sudarytą programą ir yra nauja savo realiniu profiliu. Progresyvaus turinio programa nebuvo suderinta su vidurinės mokyklos programa ir todėl neturėjo pasisekimo, tuo tarpu kai senojo tipo parapijinės mokyklos, kuriose buvo dėstoma lotynų kalba, buvo patogesnės tuo, kad paruošdavo mokinius vidurinei mokyklai. 1817 – 1822 metais visuomenėje ir universitete buvo aktyviai aptarinėjamas parapijinių mokyklų klausimas. Iš vienos pusės 1821 m. pateikiamas pasiūlymas įpareigoti kiekvieną parapiją pastatyti plytinį mokyklos pastatą bei užtikrinti atlyginimą parapijos mokytojams. Iš kitos pusės buvo siūloma uždrausti lotynų kalbą parapijinėse mokyklose, sustiprinti religijos dėstymą ir profesinį mokymą valstiečių vaikams, atskirti paruošiamąsias vidurinių mokyklų klases nuo parapijinių mokyklų, t. y. sukurti dviejų tipų pagrindines mokyklas skirtingiems socialiniams luomams. Parapijinė mokykla turėjo būti pirma ir paskutinė valstiečių švietimo pakopa. Šią mintį ypač palaikė kuratorius A. Čartoriskis. Tą pačią mintį dėstė ir prof. J. Chodanis 1823 m. memorandume, siūlydamas skirtingus mokymo būdus žemesniajam ir aukštesniajam luomams: mokslo („scyentificzna“) metodas, skirtas mąstymo gebėjimų lavinimui, tinka tik valdančiosios klasės vaikams bei itin talentingiems valstiečių vaikams. O liaudies masėms bendrąja prasme šis būdas laikomas net žalingu. Taip pat buvo išsakomos nuomonės (grafas F. Siesickis), kad egzistuojantis pradinis ugdymas išvis kenkia: jis atplėšia valstiečius nuo žemės, sukuria visuomenės santvarka nepatenkintus žmones, kurie kursto ir kitus luomus prieš valdžia ir dvarininkus. Po 1825 m., ir ypač po 1831 m., kai carinė valdžia perima švietimo reikalus Lietuvos teritorijoje į savo rankas, mokyklų luomiškumas įteisinamas statutais. Tačiau nepaisant sudėtingų sąlygų autokratijos laikotarpiu, Lietuvos liaudis tęsia kovą už kultūros demokratizaciją

The Prognostic Value of Combined Status of Body Mass Index and Psychological Well-Being for the Estimation of All-Cause and CVD Mortality Risk: Results from a Long-Term Cohort Study in Lithuania

BACKGROUND AND OBJECTIVES: It is very important to analyze how body mass index (BMI) and psychological well-being (PWB) combination may be differentially associated with mortality risk. The aim of this study was to evaluate the additional prognostic value of the combined status of BMI and PWB for the estimation of all-cause and cardiovascular disease (CVD) mortality risk in the adult Lithuanian urban population. MATERIALS AND METHODS: Initial data were collected within the framework of the international cohort HAPIEE study from 2006 to 2008. A random sample of 7115 individuals aged 45–72 years was screened. The response rate was 65%. Deaths were evaluated by the death register of Kaunas city (Lithuania) in a follow-up study until 31 December 2020. The mean (SD) duration of the follow-up for the endpoints period was 12.60 (2.79) years. PWB was evaluated by a CASP-12 questionnaire. RESULTS: The findings from the Cox proportional hazards regression multivariable analysis showed that the combinations of underweight plus lower PWB and severe obesity plus lower PWB increased all-cause mortality risk in men (respectively hazard ratio (HR) = 5.65 and HR = 1.60) and in women (respectively HR = 6.02 and HR = 1.77); and increased the risk of mortality from CVD in men (respectively HR = 6.69 and HR = 2.19) compared with responders with normal weight plus higher PWB. The combination of severe obesity plus higher PWB significantly increased the risk of all-cause and CVD mortality risk in men. The combinations of normal weight plus lower PWB and overweight plus lower PWB significantly increased the risk of all-cause mortality risk in men. CONCLUSIONS: The combination of severe obesity independently on lower or higher PWB and the combination of underweight plus lower PWB is a strong predictor for all-cause and CVD mortality risk in men and a strong predictor for all-cause mortality risk in women

Nuteistųjų vaikinų socialinių įgūdžių reikšmės subjektyvus vertinimas ir jų požiūris į socialinių įgūdžių ugdymą pataisos namuose

The article analyses young male convicts’ subjective evaluation of their social skills and their attitude towards development of social skills in correctional facilities. The problem of the research was conditioned by the fact that adolescents in remand prisons and in correctional facilities lacked social skills. The majority of such young convicts come from single-parent or disharmonious families, where lack of social skills may be observed. Such families frequently lead asocial life; therefore, adolescents from such families weakly express intentions to lead a social life after completion of the sentence. Therefore, it was important to conduct the research on subjective evaluation of social skills possessed by adolescents servicing their sentence as well as on their attitude towards development of such skills in correctional facilities and, on the basis of the acquired research results, to enable the convicts to set up goals of positive life and to assist them in acquisition of social skills that the convicts lack. The research was conducted in Kaunas Remand Prison in January – March, 2012. The respondents received questionnaire forms and the goal of the research and instructions of filling in the questionnaire were explained and confidentiality was ensured. 120 questionnaire forms were handed out, 102 forms were returned and included into the research, striving for as reliable scientific research results as possible. The research showed that adolescents, who serviced their sentence in the correctional house, expressed a positive attitude towards development of social skills in correctional facilities [...]Straipsnyje nagrinėjamas nepilnamečių, atliekančių bausmę pataisos namuose, socialinių įgūdžių subjektyvus vertinimas. Socialiniai įgūdžiai – tai verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, susijusi su gebėjimu prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, su gebėjimu susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Socialinių įgūdžių ugdymas padeda lengviau užmegzti ir išlaikyti tarpasmeninius santykius, paprašyti pagalbos, išsakyti savo jausmus, apginti savo nuomonę, veiksmingai spręsti konfliktines situacijas, atsispirti neigiamiems poveikiams ir kt. Neišugdyti socialiniai gebėjimai apsunkina asmens integraciją į visuomenę, mažina jo galimybes dalyvauti ir daryti įtaką visuomeniniam gyvenimui. Straipsnio tikslas – pateikti socialinių įgūdžių apibrėžtį ir atskleisti nuteistųjų vaikinų socialinių įgūdžių reikšmės subjektyvų vertinimą, jų požiūrį į socialinių įgūdžių ugdymą pataisos namuose ir nuostatas gyventi socialiai. Straipsnyje pabrėžiama, kad nepilnamečiai, atliekantys bausmę pataisos namuose, teigiamai vertina socialinių įgūdžių ugdymą laisvės atėmimo vietose, įžvelgia turimų socialinių įgūdžių pranašumus. Nuteistieji vaikinai supranta ir pripažįsta, kad socialiniai įgūdžiai padeda jiems sutarti ir su pataisos namų administracija, ir su bendraamžiais. Tyrimu nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bausmes atliekantiems vaikinams vykdomos programos padeda įgyti socialinius įgūdžius. Tačiau beveik dešimtadalis nepilnamečių, atliekančių bausmę pataisos namuose, nėra nusiteikę gyventi socialiai; jie pažymėjo, kad nenori įgyti socialinių įgūdžių, nes jiems to nereikia. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė tiriamųjų, subjektyviai vertindami savo agresyvumą iki teistumo, save vertino kaip mažiau agresyvius nei patekus į pataisos namus; iki patekimo į pataisos namus agresyvesni buvo beveik ketvirtadalis jaunuolių

The Characteristics of the Life Styles within the Family of the Juvenilles Sentenced to Inprisonment in Correction Institutions (before Conviction)

Purpose - this article discloses the characteristics of the life style of adolescent male convicts imprisoned in Kaunas juvenile correction facility and their values of social life.15-18 years old juvenile males convicted and imprisoned one to four years in correction institution for serious crimes have participated in the research. The majority of the respondents had been sentenced to prison for the fourth time however most of them were 17 years old. It is important to note that many juveniles had been raised in the single headed families, grew together with their grandparents or in the social risk families, which are distinguished by the lack of parental responsibility, incapability to solve problems and conflicts in a positive and constructive way which sometimes leads into anti-social behavior and criminal activities as well. The objective – to disclose the characteristics of the life style of adolescent male convicts imprisoned in Kaunas juvenile correction facility and their values of social life in the family aspect

Relationship between Depressive Symptoms and Weather Conditions

Background: Weather is a well-known factor worldwide in psychiatric problems such as depression, with the elderly and females being particularly susceptible. The aim of this study was to detect associations between the risk of depressive symptoms (DS) and weather variables. Methods: 6937 participants were assessed in the baseline survey of the Health Alcohol Psychosocial Factors in Eastern Europe (HAPIEE) study during 2006–2008. To assess the risk of DS, a multivariate logistic model was created with predictors such as socio-demographic factors, health behaviors, and weather variables. Results: DS were found in 23.4% of the respondents, in 15.6% of males and in 29.9% in females. A higher risk of DS (by 25%) was associated with November–December, a rising wind speed, and relative humidity (RH) 14.2◦ C) predominant during May–September had a protective impact. A higher risk of DS in males was associated with lower atmospheric pressure (<1009 hPa) 2 days before. Females were more sensitive to the monthly variation, snowfall, and RH. Conclusions: The findings of our study suggest that some levels of weather variables have a statistically significant effect on DS

Women's integration to the labour market after maternity leave

Moterų integracija į darbo rinką yra aktuali šalies problema. Auginančioms vaikus moterims motinystė ir šeimos pareigos yra svarbi kliūtis, trukdanti išlaikyti darbo vietą ar ieškotis kitos. Moterų nenoras siekti karjeros, skirtingos lyčių profesinės motyvacijos ir ambicijos bei darbdavių nepasitikėjimas moterimis nubrėžia moteriai jos ribas visuomenėje ir griežtai kontroliuoja, kad jos nebūtų peržengtos. Moterys, kurios augina vaikus, dėl motinystės yra patyrusios įvairių sunkumų darbe. Moteris, kaip ir vyras, yra apmokama darbo jėga. Ji dirba pilną darbo dieną visus metus. Lietuvoje be institucinių struktūrų, tokių kaip: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lyčių statistikos padalinys, Seimo narių grupė, Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija, Nuolatinė tarpžinybinė lygių galimybių komisiją, valstybė taip pat pripažįsta svarbų nevyriausybinių organizacijų vaidmenį sprendžiant moterų klausimus.Maternity is an important difficulty for women, who have little children, to keep work or to find another one. Those women have had a lot of difficulties in theirs work. Woman is an earner, the same as a man. She works full workday whole year. There are not enough statistic data in Lithuania about problems, which hinder women’s adaptation to the labour market after maternity leave. An object of research is social, economic, psychological problems of women who return to the labour market after maternity leave. An aim is to analyze current social state aid, economical and psychological aspects due to develop the system of women integration to the labour market after maternity leave. There are some tasks for the succeeding of the aim: investigation of social and occupation policy in case of maternity, summarizing experience of foreign countries due to solve problem of women integration to the labour market. In these latter years we have positive changes in Lithuania regarding an employment of women. However, work market in Lithuania is still divided to the female and male works. Such partition usually determines differences between wages of males and females. The balance of work and family relations are still very conservative in Lithuania. Nevertheless, a social politics regarding balance of work and family are changing currently. The main reason of changes is efforts to become a member of European Union.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Analizinių funkcijų aproksimavimas kai kurių dzeta funkcijų postūmiais

The dissertation is devoted to the approximation problems of analytic functions by shifts of some zeta-functions. The results obtained extend the well-known Voronin universality theorem on the approximation of non-vanishing analytic functions defined in the strip D = {s = σ + it ∈ C: ½ 0, is obtained. Here {γk: k ∈ N} is a sequence of imaginary parts of non-trivial zeros of the function ζ(s). For this, a modification of the Montgomery pair correlation conjecture is applied. Chapter 3 of the dissertation is devoted to the joint approximation of analytic functions by shifts of Hurwitz zeta-functions with arbitrary parameters. It is proved that there exists a closed non-empty subset of r-dimensional space on analytic functions on D which functions are approximated by shifts (ζ(s + iτ, α1), ... , ζ(s + iτ, αr)) of Hurwitz zeta-functions. In Chapter 4, discrete versions of theorems of Chapter 3 are given. In the last, Chapter 5, a generalization of the Hurwitz zeta-function, the periodic Hurwitz zeta-function, is considered. For the periodic Hurwitz zeta-function with arbitrary parameter and periodic sequence, approximation theorems of a class of analytic functions on D are proved. Moreover, these theorems are generalized for some compositions of the periodic Hurwitz zeta-functions. All above mentioned approximation theorems are proved in terms of a positive lower density and of positive density of the set of approximating shifts

Воспитывая для свободы

Ši knyga yra Meilės Lukšienės (1913-2009), Lietuvos švietimo teoretikės ir reformatorės, kuri už nuopelnus švietimui 2004 m. buvo apdovanota UNESCO J. A. Komenijaus medaliu, straipsnių ir kalbų rinktinė. Jie atskleidžia, kaip XX a. paskutinį dešimtmetį buvo kuriama nepriklausomybę atgavusios valstybės ir humaniškos demokratiškos visuomenės ugdymo vizija, kaip, reformuojant švietimą, spręstos posttotalitarinės visuomenės problemos ir pasitikti globalaus pasaulio iššūkiai, keliami mažai tautai. Reikšminiai žodžiai: Meilė Lukšienė (1913-2009); Lietuvos švietimo sistema; Kultūros procesas; Demokratinis ugdymas; Ugdymo metodai; Meilė Lukšienė (1913-2009); Lithuanian education system; Cultural Process; Democratic Education; Educational Method

Prie tautos kultūros pamatų

Pratarmė -- Meilė Lukšienė – lietuvių kultūrai ir literatūrai / Viktorija Daujotytė -- Pirmas skyrius. Jonas Biliūnas: J. Biliūno raštų leidimai ir rankraščiai; Bibliografinės pastabos apie J. Biliūno grožinę ir literatūros kritikos kūrybą; Keli J. Biliūno estetinių pažiūrų bruožai; Biliūniškas šypsnys; „Liūdna pasaka“; Jono Biliūno laiškai; Baltasai šešėlis. 100-ąsias Jono Biliūno metines minint -- Antras skyrius. Lietuvos kultūra ir jos kūrėjai. Lietuvos kultūros raidos klausimai: Inteligentijos sąvoka; Lietuvių inteligentijos kryptys XIX a. pirmojoje pusėje; Nacionalinės inteligentijos formavimosi bruožai XIX a. pirmojoje pusėje; Kultūrinės idėjos Vilniaus universitete XIX a. pradžioje; Bibliotekos Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje; Kultūros kūrėjai: Simonas Daukantas. Gyvenimas ir kūryba; Simonas Daukantas (1793–1864). Veiklos apžvalga; Simonas Daukantas. Kūrybos apžvalga; Aplinka, kurioje mokėsi S. Daukantas; Kai kurios Simono Daukanto bibliotekos pedagoginės knygos; Liudvikas Adomas Jucevičius; L. A. Jucevičiaus „Mokyti žemaičiai“ įvadas; Liudviko Adomo Jucevičiaus laiškai J. I. Kraševskiui; Liudviko Adomo Jucevičiaus laiškas čekų filologui Vaclavui Hankai; Simono Stanevičiaus recenzija ir Dionizo Poškos laiškas I. Loboikai (Iš A. Janulaičio archyvalijų); A. Kašarauskio rankraštis „Trets dvejets lakštų apie žemaičių niekniekius“ (Iš A. Janulaičio archyvalijų); „Birutės“ dainos autorius --Trečias skyrius. Lietuvos švietimo istorija. Lietuvos švietimo raida: Lietuvos švietimo istorinės raidos bruožai; Švietimo sistemos nacionalumo problema (Lietuvos situacija); Du nacionalinės mokyklos idėjos raidos tarpsniai ; Pradinės mokyklos socialinės paskirties klausimas Lietuvoje XIX a. pirmajame ketvirtyje; Mokytojų rengimas Lietuvoje feodalizmo krizės laikotarpiu ; Edukacinė komisija: Edukacinės komisijos (1773–1794) pedagoginė kryptis; Lietuvos edukacinė komisija (1797–180); Lietuvos edukacinės komisijos (1797–1802) veikla; Lietuvos edukacinės komisijos nuostatai (1797–1799); Iš pedagoginės minties istorijos: Kazimieras Kontrimas ir jo memorandumas dėl lietuvių kalbos (Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui); J. Adomaičio-Šerno švietimo kultūros raidoje vertinimas; Kajetonas Aleknavičius (Iš pedagoginės minties istorijos Lietuvoje);Pedagoginė mintis M. Karpavičiaus pamoksluose; Apie negirdėtą Vilniaus universiteto galvočių Steponą Jeronimą Perlaitį; A. Kašarauskio pastabos. XIX a. vidurys (Iš mūsų didaktinės minties istorijos) -- Ketvirtas skyrius. Amžininkai: Augustinas Janulaitis ir literatūra; Besigalynėjant su baime; Putinui būtų 95 metai; Žmuidzinavičių pastogė (Dziedulis); Atidavusi save prisikėlimui; Marcelė Kubiliūtė -- Pastabos apie tekstų parengimą spaudai -- Santrumpos -- Vardų rodyklė -- Vietovardžių rodyklė

Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje : XVIII a. antroji - XIX a. pirmoji pusė

Pratarmė -- I. Ugdymo tendencijų pokyčiai bajorų visuomenėje: 1. Svarbesnieji demokratinę mintį žadinę veiksniai. 2. Didikų ugdymo tendencijos: Ignotas Masalskis; Juozapas Arnulfas Giedraitis. 3. Bajorų ugdymo tendencijos: Senosios mokyklos krizė; Motiejus Dogelis; Jurgis Ciapinskis; Kazimieras Narbutas. 4. Reikalas keisti dvasininkų rengimą. 5. Bajorijos požiūriai į valstiečių formavimą: Fiziokratų teorijos sklidimas; Povilas Ksaveras Bžostovskis; Antanas Tyzenhauzas; Pirmieji žingsniai valstybiniu mastu tvarkant valstiečių švietimą; 6. Švietimo sistemos reforma -- II. Nauji liaudies žmogaus formavimosi pradai: Kristijonas Donelaitis; Kiprijonas Lukauskas -- I. 1803-1831 metai: 1. Kylantys plebėjiškos inteligentijos prieštaravimai. 2. Universiteto pedagoginės pozicijos: Švietėjiškoji ugdymo kryptis; Andrius Sniadeckis; Jonas Sniadeckis; Neohelenistinės ugdymo tendencijos; Johanas Heinrichas Abichtas; Gotfrydas Ernestas Grodekas; Edukacinės komisijos palikimo pataisos; Ksaveras Bogušas; Kazimieras Kontrimas; Pranciškus Norvaiša, Zakarijas Nemčevskis; Jokūbas Simkevičius; Ignas Onacevičius; Gimtosios kalbos klausimas mokykloje -- 3. Ugdymo klausimai 1803-1831 m. Vilniaus spaudoje. 4. Ugdymo tendencijos organizuotose visuomenės grupėse: Masonai; Nenaudėliai; Filomatai ir Filaretai. 5. 1822-1829 m. lietuvių kultūrinio gyvenimo pakilimas ir ugdymo idėjos: Lietuvių studentų būrelis; Simonas Stanevičius; Dionizas Poška; Jurgis Pabrėža -- II. Tarp dviejų sukilimų (1831-1863): 1. Lietuvių liaudies problematika 1831-1863 m. lenkiškoje spaudoje. 2. Simonas Daukantas. 3. Didaktai: Kajetonas Aleknavičius; Antanas Tatarė; Laurynas Ivinskis; Mikalojus Akelaitis; Motiejus Valančius. 4. Baigiamosios pastabos – Santrauka (rusų k.) -- Santrumpo