Stenozuojančio tenosinovito operacinis gydymas: ankstyvieji ir vėlyvieji rezultatai, komplikacijos

Background. The thickening of A1 pulley of the tendon sheath limits the excursion of flexor tendon. Stenosing tenosynovitis causes finger movements dysfunction and pain. Objective. To analyze early and late outcomes of patients with stenosing tenosynovitis after surgical treatment – anulotomy. Methods. All patients had standard surgical procedure – open anulotomy of A1 pulley. Pain (verbal pain scale), hand and arm function (QuickDASH) and complications were recorded before surgery, after 1 week, 3 months and 6 months post surgery. Results. There were 45 patients, 29 (64%) female, 16 (36%) male. The highest pain score was recorded before surgery median 5 (IQR 5). The lowest pain score median 2 (IQR 2) was recorded after 6 months post surgery. The difference of the results after 1 week, 3 months and 6 months was statistically significant p < 0.001. The worst hand and arm function was before surgery and 1 week post surgery. Accordingly: medians 52 (IQR 33) and 52 (IQR 35). Full hand function recovery was noticed after 6 months post surgery median 0 (IQR 11). The difference is statistically significant p < 0.001. Conclusions. Surgical treatment, open anulotomy is one of the most effective methods for stenosing tenosynovitis. After this procedure pain and hand function improves greatly. However, for some patients it might cause discomfort of the hand because of the scar’s sensitivity and location.Įvadas. Sustorėjęs A1 skaidulinis žiedas, esantis ties delnakaulio galva, neleidžia sausgyslei laisvai judėti kanale. Pasireiškus šiam sutrikimui, pacientai, lenkdami ar tiesdami pirštą, jaučia vietinį skausmą ir strigimą. Tikslas. Įvertinti pacientų, sergančių stenozuojančiu tenosinovitu, ankstyvuosius ir vėlyvuosius rezultatus, pritaikius atvirąjį chirurginį gydymą, atliekant anulotomiją. Metodika. Tiriamiesiems atlikta standartinė operacija – atviras chirurginis plaštakos piršto skaidulinio A1 žiedo atvėrimas (anulotomija). Skausmas (verbalinė skausmo skalė), plaštakos ir rankos funkcijos (QuickDASH) bei komplikacijos vertinta po operacijos praėjus 1 sav., 3 mėn. ir 6 mėn. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 45 pacientai, iš jų – 29 (64 %) moterys, 16 (36 %) vyrų. Didžiausią skausmą pacientai jautė prieš operaciją (mediana – 5; TKN 5), mažiausią – praėjus 6 mėn. po operacijos (mediana – 2; TKN 2). Skausmo rezultatų skirtumas prieš operaciją ir praėjus 1 sav., 3 mėn. bei 6 mėn. po operacijos – statistiškai reikšmingas (p < 0,001). Rankos ir plaštakos funkcijos blogiausiai vertintos prieš operaciją ir praėjus 1 sav. po operacijos (mediana atitinkamai: 52 (TKN 33) ir 52 (TKN 35). Plaštakos funkcija pacientams atkurta praėjus 6 mėn. po operacijos (mediana – 0; TKN 11). Skirtumas statistiškai reikšmingas (p < 0,001). Išvados. Atviroji anulotomija – viena iš efektyviausių stenozuojančio tenosinovito gydymo metodikų. Atlikus šią operaciją, gerėja plaštakos funkcija, mažėja skausmas. Vis dėlto pooperaciniu laikotarpiu nemažai daliai pacientų kyla tam tikrų nepatogumų ar komplikacijų, iš kurių dažniausiai minėtinas nepatogus randas. Neretai pacientus vargina rando jautrumas

Riešo kanalo tunelinio sindromo diagnostinių metodų palyginimas

Background. Carpal tunnel syndrome is the most common and widespread peripheral neuropathy in the world. The diagnostic testing methods for the carpal tunnel syndrome are based on anamnesis data, objective and instrumental inspection. Electroneuromyography is the main instrumental test when carpal tunnel syndrome is suspected. An ultrasound imaging may also be performed. Objective. To determine the effectiveness, sensitivity and specificity of instrumental diagnostics methods used to diagnose the carpal tunnel syndrome, and to compare them. Methods. Diagnostic testing – ultrasound and electroneuromyography was applied to persons under study. The area of the median nerve (mm2) was assessed during the ultrasound examination. The results of the electroneuromyography study evaluated the response speed of the sensory impulse (ms), the speed of the motor impulse response (ms). Later, the tests, their sensitivity and specificity were evaluated and compared. Results. 30 patients participated in the study, of which 26 (86.7%) were women, 4 (13.3%) were men. Electroneuromyography was found to be both sensitive and specific for a measure of sensory propagation velocity, 76.2 and 75%, respectively (p = 0.042); of motor propagation speed – 100 and 75% (p = 0.040). Ultrasonography is sensitive (87.5%) but nonspecific (66.7%) (p = 0.008). The study showed that the ultrasound dimension strongly, directly and reliably correlates with the sensory impulse response rate (p < 0.001), and the ultrasound dimension moderately, directly and reliably correlates with the motor impulse response rate (p < 0.001). Conclusions. Carpal tunnel syndrome can be suspected by ultrasound measurement of the area of the median nerve, but the test is only sensitive but non-specific. Electroneuromyography can confirm the diagnosis of carpal tunnel syndrome, as the test is both sensitive and specific. Comparing the studies, a strong, direct and reliable relationship between the results of the ultrasound and the electroneuromyography testing was established.vadas. Riešo kanalo sindromas – labiausiai paplitusi periferinių nervų neuropatija pasaulyje. Riešo kanalo tunelinio sindromo diagnostika paremta anamnezės duomenimis, objektyviu ištyrimu ir instrumentiniais tyrimo metodais. Pagrindinis instrumentinis tyrimas, įtariant riešo kanalo sindromą, yra elektroneuromiografija. Taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Tikslas – įvertinti pacientams, sergantiems riešo kanalo sindromu, taikytų instrumentinių diagnostinių metodų efektyvumą, jautrumą bei specifiškumą ir palyginti šiuos metodus tarpusavyje. Metodika. Tiriamiesiems atlikti diagnostiniai – ultragarsinis ir elektroneuromiografijos – tyrimai. Ultragarsinio tyrimo metu vertintas vidurinio nervo plotas (mm2). Elektroneuromiografijos tyrimu vertintas sensorinio impulso atsako greitis (ms) ir motorinio impulso atsako greitis (ms). Vėliau abu diagnostiniai tyrimai įvertinti atskirai, išskirtas jų jautrumas ir specifiškumas, metodai palyginti tarpusavyje. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, iš jų – 26 (86,7 %) moterys, 4 (13,3 %) vyrai. Nustatyta, kad elektroneuromiografijos tyrimas yra ir jautrus, ir specifiškas: sensorinio impulso atsako sklidimo greičio matmuo atitinkamai 76,2 % ir 75 % (p = 0,042); motorinio impulso atsako sklidimo greičio matmuo – 100 % ir 75 % (p = 0,040). Ultragarsinis tyrimas yra jautrus (87,5 %), tačiau nespecifiškas (66,7 %) (p = 0,008). Tyrimas parodė, kad ultragarsinis matmuo stipriai, tiesiogiai ir patikimai koreliuoja su sensoriniu impulso atsako greičiu (p < 0,001). Taip pat ultragarsinis matmuo vidutiniškai, tiesiogiai ir patikimai koreliuoja su motoriniu impulso atsako greičiu (p < 0,001). Išvados. Ultragarsu matuojant vidurinio nervo plotą, pacientui galima įtarti riešo kanalo sindromą, tačiau tyrimas yra tik jautrus, bet nespecifiškas. Atlikus elektroneuromiografijos tyrimą, riešo kanalo sindromo diagnozę galima patvirtinti, nes tyrimas yra ir jautrus, ir specifiškas. Tyrimus lyginant tarpusavyje, tarp ultragarsinio tyrimo ir elektroneuromiografijos tyrimo rezultatų nustatytas stiprus, tiesioginis ir patikimas ryšys

Alkūnės kanalo sindromo chirurginio gydymo rezultatai

Background. Cubital tunnel syndrome is the second most commonly diagnosed compressive neuropathy of the upper extremity after carpal tunnel syndrome and the most common neuropathy of the ulnar nerve. Objective. To evaluate the results of surgical treatment of patients with cubital tunnel syndrome by performing an open decompression in situ. Methods. All subjects underwent a standard operation – open surgical opening of the elbow canal (decompression in situ). On the day of surgery, after 3 months, after 6 months, pain (verbal pain scale), hand and arm function (QuickDASH), complications are evaluated. Results. There were 44 patients, 16 (36%) female, 28 (64%) male. In 50% of the patients, electroneuromyography revealed a severe degree of ulnar nerve damage, in the rest – a moderate degree of damage. Hand function for women 3 months after surgery improved by 42.046 points (according to QuickDASH), while in men it was 15.454 points (p < 0.05). Meanwhile, hand function for woman 3 months after surgery improved by 45.833 points, while in men it was 20.000 points (p < 0.05). Statistically significant differences between the groups with a moderate and severe degree of damage were found only when assessing pain according to the VAS scale at 3 months after surgery (mean VAS scores 1.2 and 2.8 respectively). A positive correlation was also observed between age and improvement in hand function between 3–6 months after surgery (p < 0.05). In older people, improvement in hand function is observed after a longer period of time after surgery, and a more pronounced improvement in hand function with a severe degree of damage (comparing function before surgery and 6 months after surgery) is experienced by younger people. Conclusions. In situ decompression of the ulnar nerve is one of the most effective methods of treating ulnar neuropathy. With this method an improvement in the function of the hand and a decrease in pain are observed.Įvadas. Alkūnės kanalo tunelinis sindromas – antra po riešo kanalo sindromo dažniausiai diagnozuojama kompresinė viršutinės galūnės neuropatija ir dažniausiai nustatomas alkūninio nervo neurologinis sutrikimas. Tikslas – įvertinti pacientų, operuotų dėl alkūnės kanalo sindromo, chirurginio gydymo rezultatus, atliekant atvirąją dekompresiją. Metodika. Tiriamiesiems atlikta standartinė operacija – atvirasis chirurginis alkūnės kanalo atvėrimas (dekompresija in situ). Operacijos dieną ir po operacijos praėjus 3 mėn. ir 6 mėn. vertintas skausmas (verbalinė skausmo skalė), plaštakos ir rankos funkcija (QuickDASH), komplikacijos. Rezultatai. Klinikiniame tyrime dalyvavo 44 pacientai, iš jų – 28 (64 %) vyrai ir 16 (36 %) moterų. 50 proc. pacientų elektroneuromiografijos tyrimu nustatytas sunkaus laipsnio alkūninio nervo pažeidimas, likusiems – vidutinio laipsnio pažeidimas. Praėjus 3 mėn. po operacijos, moterims plaštakos funkcija pagerėjo vidutiniškai 42,046 balo (QuickDASH), vyrams – 15,454 balo (p < 0,05). Praėjus 6 mėn. po operacijos, rankos funkcija, palyginti su rezultatu prieš operaciją, moterims pagerėjo vidutiniškai 45,833 balo, vyrams – 20,000 balo (p < 0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vidutinio ir sunkaus laipsnio pažeidimų grupių nustatytas tik vertinant skausmą, remiantis VAS skale, praėjus 3 mėn. po operacijos (VAS balų vidurkiai – atitinkamai 1,2 ir 2,8). Praėjus 3–6 mėn. po operacijos, rankos funkcijos pagerėjimas teigiamai koreliavo su tiriamųjų amžiumi (p < 0,05). Vyresniems pacientams rankos funkcijos pagerėjimas nustatytas praėjus daugiau laiko po operacijos. Didesnį rankos funkcijos pagerėjimą (lyginant funkciją prieš operaciją ir praėjus 6 mėn. po operacijos), esant sunkiam pažeidimo laipsniui, patiria jaunesni asmenys. Išvados. In situ alkūninio nervo dekompresija – viena iš efektyviausių alkūninio nervo neuropatijos gydymo metodikų. Taikant šį chirurginio gydymo metodą, pagerėja plaštakos funkcija, sumažėja skausmas