Hospitalinės infekcijos ekonominis įvertinimas vaikų intensyviosios terapijos skyriuose Lietuvoje

Tyrimo tikslas. Įvertinti trijų Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyrių tiesiogines išlaidas, susijusias su hospitalinių infekcijų atvejais bei apžvelgti hospitalinių infekcijų prevencijos programos (intervencijos) ekonominį efektyvumą. Metodika. Perspektyvusis stebėsenos tyrimas atliktas trijuose Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyriuose 2005 m. sausio – 2007 m. gruodžio mėn. Tikslinės atrankos būdu į tyrimą įtraukti visi 1 mėn. – 18 metų vaikai, kurie gydyti vaikų intensyviosios terapijos skyriuose ilgiau nei 48 val. Tiesioginės vaikų intensyviosios terapijos skyrių hospitalinių infekcijų sąlygotos išlaidos apskaičiuotos vienam hospitaline infekcija susirgusiam ligoniui ir vienam hospitalinės infekcijos atvejui. Vidutiniam vieno lovadienio įkainiui apskaičiuoti panaudoti hospitalinių infekcijų registro duomenys, taip pat remtasi ligoninių gaunamų lėšų už suteiktas vaikų reanimacijos paslaugas analize pagal 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-802 patvirtintus stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Pagal gydymo trukmę reanimacijos paslaugų įkainius ir hospitalinių infekcijų sąlygotas išlaidas visi ligoniai suskirstyti į dvi grupes – įgiję ir neįgiję hospitalinių infekcijų. Vertinant intervencijos ekonominį efektyvumą, ligoniai suskirstyti į kitas dvi grupes – prieš ir po intervencijos. Ekonominis įvertinimas apskaičiuotas nacionaline šalies valiuta – litais. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 755 pacientai. Pagal daugialypės tiesinės regresijos modelį (r2=0,47), vienam ligoniui įgijus hospitalinę(-es) infekciją(-as), vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydymo trukmės pailgėjimas sudarė vidutiniškai 6,32 (95 proc. PI: 4,32–8,33; p=0,003) lovadienio. Vieno ligonio įgytos(-ų) hospitalinės(-ių) infekcijos(ų) sąlygotos vidutinės išlaidos sudarė 5215,47 litų (95 proc. PI: 3565,00–6874,19). Vieno hospitalinės infekcijos atvejo sąlygotos vidutinės išlaidos sudarė 4070,61 litų (95 proc. PI: 2782,44–5365,22). Hospitalinių infekcijų profilaktikos programos (intervencijos) bendrasis ekonominis efektas buvo 20046,14 litų. Apsaugojus vieną ligonį nuo hospitalinės(-ių) infekcijos(-ų), išlaidų sumažėjimas sudarė 1336,41 litų, pavykus išvengti vieno hospitalinės infekcijos atvejo, išlaidų sumažėjimas sudarė 1113,67 litų, o sąnaudų ir naudos santykis – 1:4. Išvados. Vaikų intensyviosios terapijos skyrių hospitalinių infekcijų sąlygotos išlaidos buvo pakankamai didelės. Įdiegus hospitalinių infekcijų profilaktikos programoje numatytas priemones, užfiksuotas teigiamas ekonominis efektyvumas – hospitalinių infekcijų profilaktikai panaudojus 1 litą, sutaupyti 4 litai lėšų

Helicobacter pylori genotypes in Lithuanian patients with chronic gastritis and duodenal ulcer

Objective. Clinical outcome of Helicobacter pylori (H. pylori) infection might be associated with specific virulence-associated bacterial genotypes. The distribution of different bacterial genotypes varies geographically. The aim of this study was to assess the relationship between cagPAI, vacA, and iceA status and severity of the disease in patients from Lithuania, infected by H. pylori. Material and methods. H. pylori from 81 patients (37 with duodenal ulcer and 44 with chronic gastritis) was isolated from gastric biopsy specimens and cultured. Bacterial genotypes cagPAI, vacA (s and m subtypes) and iceA were analyzed by polymerase chain reaction using specific primers. Results. The cagPAI was identified in 59.3% of Lithuanian H. pylori strains investigated. H. pylori strains cultured from duodenal ulcer (DU) patients more frequently (P<0.01) contained cagPAI and vacA s1 genotypes (75.7% and 75.7%, respectively) in comparison to isolates from chronic gastritis (CG) patients (45.5% and 40.9%, respectively). Evaluation of nucleotide sequence of the vacA middle-region revealed that vacA s2/m2 genotype was more frequent in CG than in DU patients (56.8% and 24.3%, respectively; P<0.05). We have not found any differences in the frequency of iceA1 genotype between the DU and CG patients (46.0% and 40.9%, respectively; P>0.05). Conclusion. Our study suggests that cagPAI and vacA s1 genotypes are associated with peptic ulceration in Lithuanian patients infected by H. pylori