Nosocomial infections in the pediatric intensive care units in Lithuania

Objective. The aim of the study was to collect the data on incidence rates, pathogens of nosocomial infections, and antimicrobials for treatment of nosocomial infections. Material and methods. Data were collected between March 2003 and December 2005 in five pediatric intensive care units using a modified patient-based HELICS protocol. Nosocomial infection was identified using the Centers for Disease Control definitions. All patients aged between 1 month and 18 years that stayed in the units for more than 48 hours were eligible for inclusion in this study. Results. A total of 1239 patient admissions and 7601 patient-days were evaluated. In 169 children (13.6%), 186 nosocomial infections occurred. The incidence density was 24.5 per 1000 patient-days, the incidence rate – 15.0 per 100 admissions. The highest incidence density was observed in the 6–12-year age group (31.2 per 1000 bed-days). Nosocomial infection rates per 1000 device-days were 28.8 for ventilator-associated pneumonia, 7.7 – for bloodstream infection, and 3.4 – for urinary tract infection. The most common site of infection was respiratory tract (58.8%). Secondary bacteremia developed in 18 (10.6%) patients. Haemophilus influenzae (20.1%), Acinetobacter spp. (14.2%), and Staphylococcus aureus (17.6%) were the most frequently isolated microorganisms. The most common antimicrobials used were first- and second-generation cephalosporins 74 (31.0%) and broad-spectrum penicillins 70 (29.3%). Conclusions. In Lithuanian pediatric intensive care units, the incidence rates of nosocomial infections were comparable to the available data from other countries, except for the ventilatorassociated pneumonia rate, which was relatively high. H. influenzae, Acinetobacter spp., and S. aureus were the most prevalent pathogens. The first- and second-generation cephalosporins and broad-spectrum penicillins were the most common antimicrobials in the treatment of nosocomial infection

Hospitalinės infekcijos ekonominis įvertinimas vaikų intensyviosios terapijos skyriuose Lietuvoje

Tyrimo tikslas. Įvertinti trijų Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyrių tiesiogines išlaidas, susijusias su hospitalinių infekcijų atvejais bei apžvelgti hospitalinių infekcijų prevencijos programos (intervencijos) ekonominį efektyvumą. Metodika. Perspektyvusis stebėsenos tyrimas atliktas trijuose Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyriuose 2005 m. sausio – 2007 m. gruodžio mėn. Tikslinės atrankos būdu į tyrimą įtraukti visi 1 mėn. – 18 metų vaikai, kurie gydyti vaikų intensyviosios terapijos skyriuose ilgiau nei 48 val. Tiesioginės vaikų intensyviosios terapijos skyrių hospitalinių infekcijų sąlygotos išlaidos apskaičiuotos vienam hospitaline infekcija susirgusiam ligoniui ir vienam hospitalinės infekcijos atvejui. Vidutiniam vieno lovadienio įkainiui apskaičiuoti panaudoti hospitalinių infekcijų registro duomenys, taip pat remtasi ligoninių gaunamų lėšų už suteiktas vaikų reanimacijos paslaugas analize pagal 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-802 patvirtintus stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Pagal gydymo trukmę reanimacijos paslaugų įkainius ir hospitalinių infekcijų sąlygotas išlaidas visi ligoniai suskirstyti į dvi grupes – įgiję ir neįgiję hospitalinių infekcijų. Vertinant intervencijos ekonominį efektyvumą, ligoniai suskirstyti į kitas dvi grupes – prieš ir po intervencijos. Ekonominis įvertinimas apskaičiuotas nacionaline šalies valiuta – litais. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 755 pacientai. Pagal daugialypės tiesinės regresijos modelį (r2=0,47), vienam ligoniui įgijus hospitalinę(-es) infekciją(-as), vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydymo trukmės pailgėjimas sudarė vidutiniškai 6,32 (95 proc. PI: 4,32–8,33; p=0,003) lovadienio. Vieno ligonio įgytos(-ų) hospitalinės(-ių) infekcijos(ų) sąlygotos vidutinės išlaidos sudarė 5215,47 litų (95 proc. PI: 3565,00–6874,19). Vieno hospitalinės infekcijos atvejo sąlygotos vidutinės išlaidos sudarė 4070,61 litų (95 proc. PI: 2782,44–5365,22). Hospitalinių infekcijų profilaktikos programos (intervencijos) bendrasis ekonominis efektas buvo 20046,14 litų. Apsaugojus vieną ligonį nuo hospitalinės(-ių) infekcijos(-ų), išlaidų sumažėjimas sudarė 1336,41 litų, pavykus išvengti vieno hospitalinės infekcijos atvejo, išlaidų sumažėjimas sudarė 1113,67 litų, o sąnaudų ir naudos santykis – 1:4. Išvados. Vaikų intensyviosios terapijos skyrių hospitalinių infekcijų sąlygotos išlaidos buvo pakankamai didelės. Įdiegus hospitalinių infekcijų profilaktikos programoje numatytas priemones, užfiksuotas teigiamas ekonominis efektyvumas – hospitalinių infekcijų profilaktikai panaudojus 1 litą, sutaupyti 4 litai lėšų