„MAŠA GULI ANT STALO“, „SOCIALIZMAS IR KRIKŠČIONYBĖ“

Vertimo, publikacijos ir pratarmės autorė Dagnė Beržait

Gelbstint Kitą: karas ir taika Emmanuelio Levino filosofijoje

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] The present article discusses the topics of war and peace in the philosophy of Emmanuel Levinas. It focuses on Totality and Infinity(1961) and aims to show that war here is presented as a suspension of morality. This article argues that on the one hand, war is understood as a historical event, and as an ontological principal on the other. In turn, peace is also understood ambiguously: first, as an opposition to war, and second, as an eschatology which is the true peace. The question of war and peace also reveals the problematic relationship between politics and ethics in Levinas’s philosophy. These themes penetrate and frame the book. And, as totality is war and infinity is peace, the alternative title of Totality and Infinity might be War and Peace.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje svarstoma karo ir taikos tema Emmanuelio Levino filosofijoje. Daugiausia dėmesio skiriama jo veikalui Totalybė ir begalybė (1961) ir siekiama parodyti, kad Levinas karą supranta kaip moralės suspendavimą. Teigiama, kad Levino filosofijoje karas atsiskleidžia, viena vertus, kaip istorinis įvykis, o antra vertus – kaip ontologinis principas. Savo ruožtu taika taip pat suprantama nevienodai – ir kaip opozicija karui, ir kaip eschatologija. Karo ir taikos santykis taip pat atskleidžia politikos ir etikos santykio problemą Levino filosofijoje. Šios temos savotiškai įrėmina Totalybę ir begalybę ir, jei totalybė yra karas, o begalybė – taika, alternatyvus šios knygos pavadinimas galėtų būti Karas ir taika

Time - Whole - Openness Relation in Cinema and the Philosophy of Modern Cinema

Straipsnyje svarstomas laiko išsišakojimo į tris modusus (praeities dabartis, dabarties dabartis ir ateities dabartis) klausimas, kuris aktualus klasikinėje filosofijoje (Augustinas, Leibnicas, Bergsonas), fenomenologijoje (Husserlis, Merleau-Ponty), literatūroje (Borgesas, Proustas), struktūruojamas kino mene ir modernaus kino filosofijoje. Straipsnyje tiriamos kelios šio laiko išsišakojimo įvaizdinimo ir jo filosofinio reflektavimo trajektorijos: Tarkovskio įvaizdintas laikas, apokaliptinis laikas bei jo virsmas į laiko kristalus (les cristaux des temps) Deleuze’o modernaus kino filosofijoje.Main question of this paper – how the forking of the time into three streems - the presence of the past, the presence of presence and the presence of the future which is possible to be reflected in the clasiccal philosophy (Augustine, Leibnic, Bergson), in phenomenology (Husserl, MerleauPonty), in literature (Borges, Proust), is structuring itself in the cinema and in the philosophy of modern cinema. The article investigates some trajectories of this bifurcation: Tarkovsky‘s imprinted time, apocalyptic time and its turn into the crystals of time in the philosophy of cinema of Gilles Deleuze