12 research outputs found
Moterų insulto rizikos veiksniai ir jų įtaka miego arterijos endarterektomijos rezultatams
Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, Kęstutis LaurikėnasVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikosNeuroangiochirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Literatūroje pateikiama prieštaringų duomenų apie miego arterijos endarterektomijos operacinę riziką moterims, palyginti su vyrais. Mes išanalizavome moterų ir vyrų tradicinius insulto rizikos veiksnius ir jų prognozinę reikšmę miego arterijos endarterektomijos rezultatams.
Ligoniai ir metodai
Išanalizavome Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 1995–2003 m. operuotų nuo miego arterijos stenozės ligonių duomenis ir palyginome insulto rizikos veiksnius, gretutines ligas bei operacinę mirties, insulto ir miokardo infarkto riziką priklausomai nuo lyties. Naudojomės logistinės regresijos metodu, kad nustatytume moterų ir vyrų chirurginę riziką pagal amžių ir kitus insulto rizikos veiksnius.
Rezultatai
Ištyrėme 129 moterų ir 373 vyrų duomenis. Moterys, palyginti su vyrais, buvo vyresnio amžiaus, dažniau sirgo arterine hipertenzija, daugiau buvo nutukusių ir turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį, bet mažiau rūkė. Arterinė hipertenzija ir hipercholesterolemija buvo dažniausiai pasitaikantys moterų insulto rizikos veiksniai. Moterų sergamumas vainikine širdies liga, periferinių arterijų obliteruojančia ateroskleroze, cukriniu diabetu statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo vyrų. Moterų operacinių komplikacijų buvo mažiau nei vyrų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (mirčių – 2,3% vs 3,5%; operacinių insultų – 0,8% vs 2,1%; miokardo infarktų – 1,5% vs 1,9%, visais atvejais p > 0,05), o tradiciniai insulto rizikos veiksniai turėjo mažai įtakos komplikacijoms pasireikšti. Didžiausia operacinių komplikacijų tikimybė nustatyta moterims, sergančioms cukriniu diabetu (ŠS 7,43; 95% PI 1,7–17,8, p < 0,002).
Išvados
Moterų miego arterijos endarterektomijos komplikacijų skaičius nebuvo didesnis nei vyrų ir neviršijo 6 procentų nustatytos ribos, kai išnyksta operacinio gydymo pranašumas medikamentinio atžvilgiu. Cukrinis diabetas yra potencialus moterų galimų operacinių komplikacijų rizikos veiksnys.
Reikšminiai žodžiai: insulto rizikos veiksniai, miego arterijos endarterektomija, moterys, komplikacijų rizika
Stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy in women
Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, Kęstutis LaurikėnasVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Center of Neurovascular Surgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
The literature provides conflicting evidence regarding surgical risks of carotid endarterectomy in women as compared to men. We used data from our carotid surgery registry to determine whether sex differences exist in the stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy.
Patients and methods
We have analyzed data on all patients operated on for carotid artery stenosis at the Vilnius Emergency Hospital in 1995–2003 and have compared gender-dependent stroke risk factors, concomitant diseases and the perioperative risks of death, sroke and myocardical infarction. The logistic regression method was employed to determine the surgical risk in men and women depending on age and other risks of stroke.
Results
The study cohort consisted of 129 women and 373 men. Women were older than men, more likely to have a history of hypertension; they were more obese, had higher levels of cholesterol and less of them smoked. There were no significant sex differences in the history of coronary artery disease, diabetes mellitus and peripheral vascular disease. The incidence of death, stroke and myocardial infarction in women was even slightly lower than in men (2.3% versus 3.5%; 0.8% versus 2.1%; 1.5% versus 1,9%, all p > 0,05). Diabetes mellitus (OR odds ratio 7.43; 95% CI 1.7 to 17.8, p < 0.002) was predictive of a higher surgical risk in women.
Conclusions
Operative complication rates from carotid endarterectomy in women were not worse than in men and did not exceed the recommended upper limits for operative risk, confirming the beneficial effects of carotid endarterectomy in women. Diabetes mellitus was a potential prognostic factor for a higher surgical risk in women.
Keywords: stroke risk factors, carotid endarterectomy, women, surgical ris
Vidinės miego arterijos aneurizmų gydymo rezultatai
Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas
Straipsnyje aprašomos palyginti retų arterijos didelių ir gigantiškų vidinės miego aneurizmų atsiradimo priežastys. Skirtingai nuo kitų straipsnių, čia kartu apžvelgiamos vidinės miego arterijos ekstrakranijinės ir intrakranijinės dalių aneurizmos. Aprašomos įvairios aneurizmų diagnostikos ir gydymo perrišant kaklo vidinę miego arteriją galimybės. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ir įvertinti Vilniaus neuroangiochirurgijos centre atliktų vidinės miego arterijos gigantiškų aneurizmų operacijų rezultatus, parodyti šių operacijų efektyvumą ir jų atlikimo metodus.
Ligoniai ir metodai
Straipsnyje nagrinėjami 12 ligonių, kuriems buvo vidinės miego arterijos aneurizmos, tyrimo ir gydymo duomenys. Ligonių amžius svyravo nuo 42 iki 80 metų. Visi ligoniai operuoti. Operacijos atliktos per 35 metų laikotarpį. Keturi ligoniai operuoti nuo didelių ir gigantiškų intrakranijinių aneurizmų, septyni – nuo ekstrakranijinių vidinės miego arterijos ir vienas – išorinės miego arterijos aneurizmų. Didelėmis vadinome tokias aneurizmas, kai intrakranijinių aneurizmų vidinis skersmuo didesnis negu 3 mm, o ekstrakranijinių – 3–4 ir daugiau kartų viršijo normalų tos pačios arterijos spindį. Aptariami įvairūs chirurginio gydymo metodai, daugiausia dėmesio kreipiant į aneurizmos užtrombavimo arba rezekcijos būdus ir smegenų kraujotakos atkūrimo sąlygas.
Rezultatai
Mūsų klinikoje iš 12 ligonių, operuotų nuo vidinės miego arterijos aneurizmos, nė vienas nemirė, naujų insultų neįvyko, ir tik 2 ligoniams iš keturių po intrakranijinių aneurizmų užtrombavimo liko neženkli hemiparezė, kuri vienai ligonei buvo nustatyta atvykus į ligoninę, o kitai hemiparezė pasireiškė dar prieš operaciją, po nepavykusio aneurizmos užkimšimo balionu. Prieš operaciją 3 ligonius varginę stiprūs galvos skausmai, plintantys į akiduobę, išnyko. Visi 12 ligonių išrašyti į namus.
Išvados
Pasitelkiant šiuolaikinę diagnostinę aparatūrą daugumą intrakranijinių ir ekstrakranijinių vidinės miego arterijos aneurizmų galima diagnozuoti prieš joms plyštant. Aneurizmų gydymui gali būti naudojami įvairūs metodai. Nepavykus tiesiogiai atkurti kraujotakos ir esant blogai smegenų kolateralinei apytakai galima taikyti vieną iš alternatyvių gydymo metodų, kai vidinė miego arterija perrišama, aneurizma užtrombuojama, atliekama ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija. Mums prieinamomis operacijų metodikomis gauname gerus aneurizmų gydymo rezultatus.
Reikšminiai žodžiai: vidinė miego arterija, aneurizma, vidinės miego arterijos perrišimas, ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija
Results of treatment of internal carotid artery aneurysms
Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background/objective
The causes of development of big and giant aneurysms of internal carotid artery are described in this paper. Differently from other papers, the intracranial and extracranial aneurysms are analyzed together in this article. Various diagnostic and treatment procedures, including ligation of internal carotid artery in the neck, are described. The main purpose of this paper is to describe and evaluate the results of operations of giant aneurysms of the internal carotid artery performed at Vilnius Neurovascular Surgery Center as well as to show the effectiveness of these operations and the methods of performing these procedures.
Patients and methods
Twelve patients were investigated and operated on for internal carotid artery aneurysm during a 35-year period. The age of patients was between 42 and 80 years. Four patients were operated on for big and giant intracranial aneurysms, 7 for extracranial internal carotid artery aneurysms and 1 for external carotid artery aneurysm. As big aneurysms were interpreted intracranial aneurysms with the internal diameter exceeding 3 mm and extracranial aneurysms exceeding in diameter the normal lumen of the internal carotid artery 3–4 times or more. Different methods of surgical treatment are analyzed; special attention is paid to exclusion and resection of the aneurysm as well as to the restoration of blood flow to the brain.
Results
Twelve patients were operated on in our center for aneurysm of the internal carotid artery. There were no deaths and strokes. Two patients had light hemiparesis after the induced thrombosis of the intracranial aneurysm. Both of them had it prior to the operation; one of them after the attempted unsuccessful balloon occlusion of the aneurysm. Three patients have had severe headache irradiating into the orbit before treatment. After the operation the headache disappeared. All patients were discharged from the hospital.
Conclusions
The modern diagnostic equipment allows to diagnose most of the intracranial and ectracranial internal carotid artery aneurysms before they rupture. Different methods can be applied for the treatment of these aneurysms. The extra-intracranial shunting procedure can be used as an alternative revascularization method in cases when direct blood flow to the brain cannot be restored and collateral brain blood flow is insufficient. Good results of surgical treatment of internal carotid artery aneurysms were achieved using the techniques described in this article.
Keywords: internal carotid artery aneurysm, ligation of the internal carotid artery, extra-intracranial shunting operatio
Ar pasikeitė vidinės miego arterijos endarterektomijos rezultatai po 10 metų?
Auksė Meškauskienė1, Egidijus Barkauskas1, Arūnas Grigaitis2, Kęstutis Laurikėnas1, Artūras Mackevičius1
1 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos
Neuroangiochirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
2 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius
El paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Darbo tikslas buvo nustatyti vidinės miego arterijos endarterektomijos indikacijų, technikos ir operacijos rezultatų pokyčius praėjus 10 metų.
Ligoniai ir metodai
Perspektyvusis tyrimas apėmė 885 vidinės miego arterijos endarterektomijas, atliktas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neuroangiochirurgijos centre. Į analizę įtraukėme duomenis visų 120 ligonių, operuotų pirmaisiais (1992–1995 m.) toje ligoninėje metais ir po 10 metų tiek pat ligonių, operuotų pastaraisiais metais (2006–2007 m. rugpjūtį). Palyginome, kaip per 10 metų pakito ligonių demografiniai duomenys, rizikos veiksniai, operacijos indikacijos, vidinio nuosruvio poreikis, operacijos technika ir rezultatai.
Rezultatai
Po dešimties metų vidinės miego arterijos endarterektomijų skaičius padidėjo dvigubai. Šių operacijų skaičius labai išaugo nesimptominiams ligoniams (61% vs 20%, p 0,05).
Išvados
Po dešimties metų vidinės miego arterijos endarterektomijų skaičius išaugo dvigubai, daugiausia ligoniams, kuriems vidinės miego arterijos stenozė nesimptominė. Labai sumažėjo mirčių, o insultų po operacijos nesumažėjo.
Pagrindiniai žodžiai: vidinės miego arterijos endarterektomija, indikacijos, operacijos technika, komplikacijos
Did the results of carotid endarterectomy change over 10 years?
Auksė Meškauskienė1, Egidijus Barkauskas1, Arūnas Grigaitis2, Kęstutis Laurikėnas1, Artūras Mackevičius1
1 Neurovascular Surgery Center of Neurology and Neurosurgery Clinic of
Vilnius University, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
2 Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
Background / objective
The objective of this study was to evaluate the trends of indications for carotid endarterectomy, surgical technique and outcome rates over 10 years.
Patients and methods
A prospective study involved 885 carotid endarterectomies performed during 1992–2007. Data on 120 patients operated on in 1992–1995 (48 months) and on 120 patients operated on from January 2006 to August 2007 (20 months) were analysed. These two groups were compared according to the patients’ demographic data, risk factors, indications for operation, use of shunt, the type of carotid endarterectomy, and in-hospital stroke and mortality rate.
Results
There was a double increase in the number of carotid endarterectomies with a significant increase in operations for asymptomatic patients over ten years (61% vs 20%, p < 0.001). Patients who had underwent carotid endarterectomy were operated on for a more severe carotid stenosis (69% vs 56%, p = 0.03) with uncommon use of carotid shunting (22% vs 33%, p < 0.05). The use of some surgical techniques, such as patching or eversion endarterectomy, significantly decreased (34% vs 23%, p < 0.05; 48% vs 32%, p < 0.02, respectively). The operative mortality rate decreased from 5,0% to 0% (p = 0.013), but the rate of perioperative stroke did not change.
Conclusions
Over ten years, there was a significant increase in the total number of carotid endarterectomies with the greatest increase for asymptomatic indications. The operative mortality decreased, but the rate of in-hospital stroke did not shift toward a lower rate.
Key words: carotid endarterectomy, indications, operative technique, complication
Research of resistance to alkali-silica reaction of cement composite with metakaolin and glass wastes
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kaupiasi sunkiai utilizuojamos trupinto stiklo atliekos. Jų naudojimas cementiniuose kompozituose galėtų padėti spręsti utilizavimo problemą ir mažinti gamtinio smėlio kiekius, tačiau trupintas stiklas mažina atsparumą šarminei korozijai. Šarminė korozija – viena pagrindinių cementinių kompozitų irimo priežasčių, dėl kurių pleišėja konstrukcijos, ištrupa paviršiai. Šarminei korozijai vykti reikalinga drėgmė ir šiluma. Šios reakcijos tikimybei sumažinti naudojami mažašarmiai cementai, parenkami reaktyviosiomis dalelėmis neužteršti užpildai, naudojami įvairūs aktyvieji mineraliniai priedai.
Darbo tikslas – sukurti atsparų šarminei korozijai cementinį kompozitą, utilizuojant kuo didesnius trupinto ir malto stiklo bei metakaolino atliekų kiekius, pakeičiančius cementą ir smėlį.
Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pateikiamos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose, taip pat disertacijos struktūra.
Pirmajame skyriuje atlikta literatūros nagrinėjama tema apžvalga. Analizuojami moksliniai tyrimai apie stiklo ir metakaolino atliekų naudojimą cementinių kompozitų gamyboje, aprašyti stiklo atliekų apdorojimo ir metakaolino gavybos procesai. Šiame skyriuje aprašomas stiklo ir metakaolino atliekų poveikis cementinių kompozitų atsparumui šarminei korozija. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir disertacijos uždaviniai.
Antrajame skyriuje aprašytos tyrimams naudotos medžiagos ir pagrindinės jų charakteristikos, pateiktos mišinių sudėtys ir aprašyta, kaip buvo formuoti bandiniai. Pateikti tyrimų metodai.
Trečiajame skyriuje analizuojamos stiklo ir metakaolino atliekų savybės. Nagrinėjamos cementinio akmens ir cementinio kompozito fizikinės, mechaninės savybės. Pateikiami cementinio kompozito atsparumo šarminei korozijai tyrimų rezultatai ir jų analizė, išvados.
Disertacijos tema paskelbti šeši moksliniai straipsniai ir perskaityti septyni pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose.Daktaro disertacij
Utilization of Waste Glass Powder in Cement Mortar
Every year, millions of tons of waste glass are generated all over the world and disposed in landfills. Utilization of this waste by substituting a certain share of cement in cement mortars can contribute to the reduction of environmental pollution in two aspects: the utilization of waste and the reduction of the cement content in cement-based mortars. The cement industry is responsible for approximately 6% of global CO2 emissions. Seven different mortar mixes, containing between 0% and 30% of waste glass powder added by weight of cement, were analyzed. The following physical and mechanical properties of the mortar mixes were measured: compressive strength, flexural strength, and density. The test results revealed that waste glass powder can be used in small amounts in cement-based mortars to reduce the amount of cement and to utilize waste glass. A higher performance, modified cement-based mortar can be produced for civil engineering applications by replacing 5% with waste glass powder. The linear regression equations obtained illustrate the relationships between the density and compressive strength, and between density and flexural strength at 28 days
Determining reactivity level of granite aggregate for concrete
Granite rubble is one of the most frequently used aggregates in concrete manufacturing. Granite rubble is considered to be a non-reactive aggregate, however, depending on the quarry, granite may have various impurities including harmful minerals containing active SiO2. The alkali – silica reaction is among the chemical reactions that have a significant effect on the durability of concrete. During the alkali – silica reaction certain forms of silica present in concrete aggregates react with high alkali content leading to formation of hygroscopic gel that expands in humid environment and slowly, although strongly enough degrades concrete structures. Concrete rubble of 3 different fractions was used for the test: 2/8 (Mix D); 11/16 (Mix E); 5/11 (Mix G). The tests revealed that granite rubble used for the tests contained few reactive rocks containing amorphous silica because after 14 days the expansion did not exceed 0.1 % ((D Mix expanded by 0.059 %, E Mix expanded by 0.066 %, G Mix expanded by 0.079 %) according to RILEM AAR-2 test method. After 56 days of testing none of the test specimens demonstrated significant micro-cracking and scaling specific to alkali corrosion; only gel deposits on the surface were observed
Stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy in women
The literature provides conflicting evidence regarding surgical risks of carotid endarterectomy in women as compared to men. We used data from our carotid surgery registry to determine whether sex differences exist in the stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy. Patients and methods We have analyzed data on all patients operated on for carotid artery stenosis at the Vilnius Emergency Hospital in 1995–2003 and have compared gender-dependent stroke risk factors, concomitant diseases and the perioperative risks of death, sroke and myocardical infarction. The logistic regression method was employed to determine the surgical risk in men and women depending on age and other risks of stroke. Results The study cohort consisted of 129 women and 373 men. Women were older than men, more likely to have a history of hypertension; they were more obese, had higher levels of cholesterol and less of them smoked. There were no significant sex differences in the history of coronary artery disease, diabetes mellitus and peripheral vascular disease. The incidence of death, stroke and myocardial infarction in women was even slightly lower than in men (2.3% versus 3.5%; 0.8% versus 2.1%; 1.5% versus 1,9%, all p > 0,05). Diabetes mellitus (OR odds ratio 7.43; 95% CI 1.7 to 17.8, p < 0.002) was predictive of a higher surgical risk in women. Conclusions Operative complication rates from carotid endarterectomy in women were not worse than in men and did not exceed the recommended upper limits for operative risk, confirming the beneficial effects of carotid endarterectomy in women. Diabetes mellitus was a potential prognostic factor for a higher surgical risk in women
Results of treatment of internal carotid artery aneurysms
The causes of development of big and giant aneurysms of internal carotid artery are described in this paper. Differently from other papers, the intracranial and extracranial aneurysms are analyzed together in this article. Various diagnostic and treatment procedures, including ligation of internal carotid artery in the neck, are described. The main purpose of this paper is to describe and evaluate the results of operations of giant aneurysms of the internal carotid artery performed at Vilnius Neurovascular Surgery Center as well as to show the effectiveness of these operations and the methods of performing these procedures. Patients and methods Twelve patients were investigated and operated on for internal carotid artery aneurysm during a 35-year period. The age of patients was between 42 and 80 years. Four patients were operated on for big and giant intracranial aneurysms, 7 for extracranial internal carotid artery aneurysms and 1 for external carotid artery aneurysm. As big aneurysms were interpreted intracranial aneurysms with the internal diameter exceeding 3 mm and extracranial aneurysms exceeding in diameter the normal lumen of the internal carotid artery 3–4 times or more. Different methods of surgical treatment are analyzed; special attention is paid to exclusion and resection of the aneurysm as well as to the restoration of blood flow to the brain. Results Twelve patients were operated on in our center for aneurysm of the internal carotid artery. There were no deaths and strokes. Two patients had light hemiparesis after the induced thrombosis of the intracranial aneurysm. Both of them had it prior to the operation; one of them after the attempted unsuccessful balloon occlusion of the aneurysm. Three patients have had severe headache irradiating into the orbit before treatment. After the operation the headache disappeared. All patients were discharged from the hospital