Assessment of the impact of the common agricultural policy direct payments system on agricultural sustainability

Disertaciniame darbe nagrinėjamas tvarumo koncepcijos integravimas į Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) labiausiai finansuojamą priemonę – tiesioginių išmokų (TI) sistemą, jos poveikis žemės ūkio tvarumui, vertinimo ypatybės, siejančios BŽŪP poveikio žemės ūkio sektoriui ir tvarumo vertinimo metodikas. Pagrindinis disertacijos tikslas – nustatyti tiesioginių išmokų sistemos poveikį žemės ūkio tvarumui. Šiam tikslui pasiekti buvo sukurtas TI sistemos poveikio žemės ūkio tvarumui vertinimo modelis, kurio galutinis rezultatas – integruotas indeksas. Tyrimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą buvo siekiama ištirti tvarumo koncepcijos prigimtį ir pokyčius bei pritaikyti juos žemės ūkio raidai vertinti; nustatyti TI sistemos indėlį, siekiant žemės ūkio tvarumo, identifikuojant ryšius tarp žemės ūkio tvarumo dimensijų ir TI sistemos tikslų, reformuojant BŽŪP; išanalizuoti žemės ūkio politikos ir jos priemonių poveikio žemės ūkio tvarumui vertinimo instrumentus, siekiant pagrįsti TI sistemos poveikio žemės ūkio tvarumui vertinimo modelį; sukurti BŽŪP TI sistemos poveikio žemės ūkio tvarumui vertinimo modelį, patikrinti jo pritaikomumą analizuojant TI sistemos poveikį skirtingo dydžio ūkininkų ūkių tvarumui Lietuvoje 2004–2014 m. ir parengti išvadas, atsižvelgiant į gautus vertinimo rezultatus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje atskleista tvarumo koncepcijos raida ir jos integravimas į žemės ūkio politiką bei TI sistemą, nustatytos sąsajos tarp TI sistemos tikslų ir tvarumo dimensijų, reformuojant BŽŪP, aptarti BŽŪP poveikio tvarumo vertinimo įrankiai. Antrajame skyriuje pateikiamas TI sistemos poveikio žemės ūkio tvarumui vertinimo modelis, aprašomi jo elementai, rodiklių atranka kuriant indeksą, kaip galutinį modelio produktą. Pristatytas modelyje kombinuotas daugiakriterinių metodų SAW, TOPSIS ir EDAS taikymas. Trečiajame skyriuje pateikiamos apskaičiuoto indekso ir jį sudarančių subindeksų reikšmės Lietuvoje, nustatomos TI sistemos poveikio žemės ūkio tvarumui priežastys. Disertacijos tema paskelbti 4 straipsniai, perskaityti pranešimai Lietuvos ir užsienio mokslinėse tarptautinėse konferencijose, stažuotės metu Fodžos universitete (Italijoje)

How Resistant is the Agricultural Sector? Economic Resilience Exploited

The concept of resilience has wide acceptance in different scientific doctrines and fields, from ecology to disaster management. Nowadays this phenomenon is being more and more intensively exploited in economic sciences in an attempt to measure the ability of economic systems to quickly regenerate from different external shocks or even to avoid them as such. This research paper examines economic resilience of the agricultural sector (including industries) with the example of Lithuanian empirical data. In order to measure the economic resilience of the agricultural sector, the appropriate index was created including a new derivative indicator – volatility of revenues from the desired growth path. Expert interviews, statistical analysis and econometrical modelling were employed in our research. The results show the increasing value of economic resilience of the Lithuanian agricultural sector up to the year 2015, which can be attributed to the accession into the EU, after this year inclination towards more profitable, but considerably more risky export markets lowers the calculated parameter of economic resilience of the Lithuanian agricultural sector. Such a tendency questions the sustainability of economic resilience of the Lithuanian agricultural sector

Wyzwania dla poprawy resilencji w rolnictwie w kontekście zrównoważonego rozwoju i rozwoju obszarów wiejskich

Research on economic resilience in agriculture is quite complicated due to the interdisciplinary nature of the notion. In agricultural, climate change, sustainability and food security research it appears as an endogenous phenomenon rather as the main one. This study aims to contribute to conceptualization of economic resilience in agriculture, revealing current and identifying future research directions. Bibliometric analysis supplemented with a literature overview serve this purpose. Results confirm the ambiguity and immaturity of economic resilience concept and its secondary position within overall agricultural resilience research framework.Badania resilencji ekonomicznej w rolnictwie są dość skomplikowane ze względu na interdyscyplinarny charakter tego pojęcia. W badaniach dotyczących rolnictwa, zmian klimatycznych, zrównoważonego rozwoju i bezpieczeństwa żywności wydaje się, że jest to zjawisko endogeniczne, a nie główne. Niniejsze opracowanie ma na celu przyczynienie się do konceptualizacji resilencji ekonomicznej w rolnictwie, wskazując na obecne i identyfikując przyszłe kierunki badawcze. Służy temu analiza bibliometryczna uzupełniona przeglądem literatury. Wyniki potwierdzają niejednoznaczność i niedojrzałość koncepcji resilencji ekonomicznej oraz jej drugorzędną pozycję w ogólnych ramach badań resilencji rolnictwa

Economic and Environmental Performance of the Agricultural Sectors of the Selected EU Countries

This paper aims at to identify the di erences in the performance of the agricultural sectors in the selected European Union Member States. The research covers 21 countries in the period from 2007–2017. The paper uses data from the Farm Accountancy Data Network (FADN). Three types of sectors were considered: Crop farming (wheat and rapeseed), specialist milk, and specialist cattle. The sector’s performance was measured by calculating the aggregate scores using the VIKOR technique. The panel regression model was also used to estimate and assess the technical and economic determinants of the sector’s performance. The obtained results indicated that the new EU Member States showed higher levels of performance compared to the old Member States. This finding may be attributed to the fact that some of the production factors in the new EU Member States are still under-valued compared to those of the old EU Member States

Evaluating Public Policy Support for Agricultural Cooperatives

Creation of a sustainable agricultural sector involves boosting the cooperation activities as these contribute to the societal and economic development of the farms, farmers and rural societies. This paper contributes to the literature on the analysis of the drivers and obstacles of cooperation development in agriculture. The case of Lithuania is considered as the cooperation activities are lagging behind the European Union (EU) practice here. Specifically, analysis of the public support measures and the expert survey are carried out to analyse the effectiveness of the public policy measures as represented in the relevant legal acts. The experts involve policy makers, farmers’ organisations and academia, which are the major stakeholder groups in Lithuania. The results indicate the effectiveness of the measures linked to capacity building (in the sense of human capital) requires improvement, whereas those related to financial support and promotion of the farmers’ organisations are much better perceived. Thus, public support measures are available to promote cooperation in agriculture, yet the legal system of Lithuania still requires improvement in accommodating effective agricultural cooperatives

EOQ for Perishable Goods: Modification of Wilson’s Model for Food Retailers

A timely response to a fluctuating and ever-changing consumer demand is an important decision for a company, as it may impact its position in the market. Thus, proper inventory management becomes a focal point in retail business process management and can provide a substantial competitive advantage. In this paper, we introduce a modified version of Wilson’s model, which takes into account trends in consumer demand and offer flexibility in reordering time. The illustration of the proposed model is presented, showing the significant economic benefit under particular conditions

Determination of direct payments‘ level across EU according to the production costs in agriculture

Paper assessed the cost of agricultural production in EU Member States, in order to submit proposals for a possible value of direct payments in Lithuania since 2014. The paper analysed the production cost structure in agriculture, highlighting the key elements that affect farmers' performance. Classification of production costs in agriculture introduced. It enabled the comparison of objectively evaluated farming conditions among farms with various specializations. In addition, labour cost in agriculture and farmland prices in the EU member states were analysed. Multiple methods of production costs assessment as well, as European Commission's overall financial envelope for direct payments in the new programming period of 2014, were taken into account

Food market diversification approach - Lithuanian case

The paper analyses the main opportunities and threats coming from dynamic changes in international trade development for the agricultural and food sector in Lithuania. It addresses the problem of market diversification in Lithuanian agriculture and food sector focusing mainly on: analysis of the Lithuanian trade before and after the EU accession, investigation of the dynamics of international trade flows in agri-food products, comparison of export geography of Lithuanian agri-food products before and after the accession, orientation of the exporters of agri-food products at international markets. To this end, the authors use statistical quantitative analysis which was supplemented with qualitative analysis of experts from both the public and private sector. The questionnaire for experts comprised questions investigating the current situation of the company; export share, future plans and orientation at the foreign markets, product development perspectives and market diversification strategies

BŽŪP tiesioginių išmokų sistemos sąsajos su aplinkosauginio tvarumo rodikliais

Aplinkosaugos klausimas yra vienas svarbiausių tvaraus žemės ūkio vystymosi kontekste pastaraisiais metais. Daugiausiai finansinių išteklių skiriamai ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonei – tiesioginių išmokų (TI) sistemai – nuo 2004 metų iškeltas tikslas prisidėti prie aplinkosauginio tvarumo žemės ūkyje. Nagrinėjant mokslinę literatūrą, pasigendama sisteminio požiūrio ir priemonių įvertinti TI sistemos poveikį aplinkosauginiam tvarumui. Straipsnyje nagrinėjamos ir grindžiamos sąsajos tarp TI sistemos ir aplinkosaugos tvarumo rodiklių. Pagrindinis tyrimo klausimas – kokią įtaką 2004–2013 metais BŽŪP TI sistema turėjo aplinkosauginiam tvarumui. Siekiant atsakyti į šį klausimą, straipsnyje remtasi lyginamąja ir statistine-regresine analizėmis, teoriniu modeliavimu – nustatyti, pagrįsti ir įvertinti ryšiai tarp DP sistemos tikslų ir žemės ūkio aplinkosauginio tvarumo rodiklių. Straipsnyje taip pat pateikiami empirinio tyrimo rezultatai Lietuvos ir Apulijos (Italija) regionuose. Jie buvo atrinkti dėl fizinio regionų ploto, gyventojų skaičiaus panašumų ir skirtingų BŽŪP TI sistemų taikymo.Environmental issues have been one the most important for sustainable agricultural development in recent years. The EU common agricultural policy (CAP) direct payments (DP) system, which requires the most significant financial resources, should also promote environmental sustainability in agriculture. However, there is a lack of systematic approach and instruments to assess the impact of the DP system to environmental sustainability. This paper examines the linkages between DP system and environmental sustainability indicators. The underlying research question is: how 2004-2013 CAP DP system had impacted environmental sustainability. To answer this, the article uses a comparative analysis, a statistical analysis, theoretical modelling as a basis to determine, prove and evaluate the linkages between DP system and agricultural environment sustainability indicators. The article also provides empirical results of Lithuania and Puglia region (Italy). These regions were selected because of the similarity by area size and population, however with different DP systems

Challenges of common agricultural policy development

Common Agricultural Policy has strengthened the economy of the EU since the 6th decade of the 20th  century. Agriculture is the sensitive sector of economic activity,and consequently CAP constantly evolves influenced by alternating problems of the sector. This evolution is accompanied by reforms, which increase efficiency of the CAP tools. The current CAP is criticized because its objectives do not meet challenges of the agricultural and rural development. CAP for 2014–2020 is being realized as a new phase of policy evolution and its outcome depends on the selection of the appropriate development directions and the determination of workable tools. Identification of CAP development directions is empowered by the provided in the paper research, which establish the most important CAP problems and challenges. Article in Lithuanian. Bendrosios žemės ūkio politikos plėtros problematika Santrauka. Bendroji žemės ūkio politika nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio stiprina Europos Sąjungos ekonomiką. Žemės ūkis yra jautrus ekonominės veiklos sektorius, todėl jį reglamentuojanti politika nuolat evoliucionuoja, reaguodama į kintančias sektoriaus problemas, o tai verčia įgyvendinti naujas reformas, skirtas BŽŪP instrumentų veiksmingumui didinti. Dabartinė BŽŪP yra kritikuojama, nes jos tikslai neatitinka žemės ūkio ir kaimo plėtros iššūkių. 2014–2020 m. BŽŪP laikotarpis suvokiamas kaip naujas raidos etapas, o jo rezultatai priklausys nuo tinkamų BŽŪP krypčių nustatymo ir veiksmingo instrumentarijaus parinkimo. Remiantis straipsnyje atliktos analizės rezultatais, nustatomos svarbiausios BŽŪP problemos ir iššūkiai bei identifikuojamos sistemos tobulinimo kryptys. Reikšminiai žodžiai: bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), BŽŪP iššūkiai, BŽŪP reforma