ES struktūrinių fondų parama kultūros paveldo skaitmeninimui

Archives, libraries and museums preserve abundant collections of cultural heritage, the predominant part of which is in the traditional form. In order to save the unique cultural heritage objects from deterioration, access to them is restricted. Another restricting factor is remoteness. Digitization of heritage objects provides a means for overcoming these restrictions. It offers opportunities for cardinal transformation of the access to cultural heritage treasures. On 26 May 2009 there was a conference held in Prague under the topic “Digital Access to Cultural Heritage”, with the aim to survey the access to digital cultural heritage in Europe in the light of initiatives supported by the European Commission and programmes and projects performed by Europe‘s national libraries. The conference was held under the agenda of the programme devoted to the Czech Presidency of the EU Council. Dr. Regina Varnienė-Janssen, Deputy Director-General of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, represented Lithuania at this conference. This publication has been prepared on the basis of Dr. Regina Varnienė-Janssen’s report at the conferenc

Komunikacinė veikla Lietuvos muziejuose 2011 metais

...Šiuolaikiniuose muziejaus apibrėžimuose akcentuojamos keturios pagrindinės šios institucijos funkcijos: paveldo kaupimas, išsaugojimas, tyrimai ir komunikacija1. Muziejų kaip institucijų istorijoje skirtingu laikotarpiu vienas funkcijas laikyta pagrindinėmis, kitas – pagalbinėmis. Šiuolaikinį požiūrį į muziejų veiklos prioritetus taikliai suformulavo žymus austrų muzeologas Fridrichas Vaidacheris. Jo nuomone, muziejininkystė yra „<...> savitas žmogaus santykis su tikrove, tikslingas ir sistemingas tam tikrų tikrovės daiktų išskyrimas, rinkimas, išsaugojimas ir tolesnis naudojimas kultūroje <...>“ (Waidacher, 2007). [...

APIE KAI KURIAS DOKUMENTINIO PAVELDO PARODAS LIETUVOS ATMINTIES INSTITUCIJOSE

..

Muziejų misija

Muziejų Lietuvoje XVIII a. antroje pusėje–XXI a. misijos istorinė akcentų pokyčių, sampratų muziejaus kaip vertybių tezauro, švietimo, kultūrinių industrijų centro trajektorija apibrėžiama, vertinant istoriografijos pateiktas sampratas (ypač minėtas šioje knygoje) bei naujų šaltinių patvirtintą informaciją apie muziejų veiklos reglamentavimą, pasiekimus, rezultatus, veiklos pobūdžio ir poreikio tyrimus. Sureikšminamas dėmesys siūlomoms muzeologijos bendrosioms muziejų misijos apibrėžtims bei dabar Lietuvoje praktikuojamoms muziejų veiklos planavimo strategijoms dokumentuose. istorijos pobūdį, siekiama pateikti Lietuvos istorijos raiškų perteikimo muziejų ekspozicijose esmines tendencijas ir jas suponuojančias tematikas: Lietuvos proistorė, praeities šlovė, valstybingumas, asmenybės istorijoje.Išsamiau PDF rinkmenoje

Lietuvos muziejų leidybinė veikla 2001–2011 metais

...Muziejus kaip kultūros ir švietimo institucija, kurios svarbiausia veikla „kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti ir populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus“ (Lietuvos Respublikos Seimas, 2003), yra neatsiejamas nuo visuomenės. Muziejaus ir visuomenės sąveika nuolat yra palaikoma, įvairiomis formomis vyksta komunikacija. Muziejus komunikacijos su visuomene procese yra informacijos siuntėjas. Muziejaus komunikacinę veiklą galima apibrėžti kaip veiksmų visumą, užtikrinančią informacijosprieinamumą gavėjui – visuomenei. [...

ES struktūrinių fondų parama kultūros paveldo skaitmeninimui

Archives, libraries and museums preserve abundant collections of cultural heritage, the predominant part of which is in the traditional form. In order to save the unique cultural heritage objects from deterioration, access to them is restricted. Another restricting factor is remoteness. Digitization of heritage objects provides a means for overcoming these restrictions. It offers opportunities for cardinal transformation of the access to cultural heritage treasures. On 26 May 2009 there was a conference held in Prague under the topic “Digital Access to Cultural Heritage”, with the aim to survey the access to digital cultural heritage in Europe in the light of initiatives supported by the European Commission and programmes and projects performed by Europe‘s national libraries. The conference was held under the agenda of the programme devoted to the Czech Presidency of the EU Council. Dr. Regina Varnienė-Janssen, Deputy Director-General of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, represented Lithuania at this conference. This publication has been prepared on the basis of Dr. Regina Varnienė-Janssen’s report at the conferenc

Juozo Lašo kanklės lietuviškų kanklių raidos kontekste

Anotacija. StraipsnyjeXX a. kanklių raidos kontekste analizuojamos liaudies instrumentų meistroJuozo Lašo (1912–2005) kanklės. Tiriami instrumento konstrukcijos ypatumai irkaita, skambinimo būdai, repertuaras, gvildenamos šių instrumentų tipologijos problemos,instrumentų funkcionalumas šiandienos etninėje kultūroje. Pagrindiniai žodžiai: tradicinės kanklės, liaudiškoskanklės, modifikuotos kanklės, koncertinės kanklės, kankliavimas

Muziejaus komunikacija su suinteresuotaisiais: kokie muziejaus veiklos aspektai svarbūs muziejaus prisistatymui ir įvaizdžio formavimui?

...Šiandienėje visuomenėje muziejai yra ta institucija, kuri, būdama kultūrinė (užtikrina kultūros ir istorijos tęstinumą, paveldo išsaugojimą ir jo komunikaciją, skatina kultūrinio kolektyvinio identiteto ir vertybių išsaugojimą ir pan.) ir kartu kūrybinė (skatina kūrybiškumo raišką, užsiima kūrybine veikla, t. y. rengia edukacinius projektus, parodas ir ekspozicijas įvairia veikla, pavyzdžiui, parodų katalogais, edukacinės veiklos rezultatais ir kt.,) industrija, turi iš naujo atrasti savo vietą moderniųjų technologijų (arba, remiantis M. Castellsu, tinklaveikos) ir vartotojiškoje visuomenėje. [...

Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas tradicinėmis kanklėmis (XIX a. antroji pusė – XX a.)

Five strings kanklės was spread in north-eastern Aukštaitija (Highlands) (Biržai, Rokiškis, Kupiškis district) area and in the traditional culture used until the middle of 20th century. As the presenters no longer possess this kind of instruments, it is possible to discuss them only on the complainants’ stories, museum exhibits, the inter-war period and the data of ethno instrumental expeditions. North-eastern Aukštaičiai (Highland) kanklės assigned to the first type. Its most archaic, skiff or coffin-shaped, sculpted or carved from a single piece of wood, painted black, has a 5, rarely – 4, 8, 9 strings. The main repertoire consisted of instrumental glees. It is believed that the north-eastern Aukštaičiai (Highland) kanklės purpose was ritual, magical, and then – meditation, i. e. that means that they played for themselves and for their families, kanklės instrument was a purely domestic musical instrument.Key words: traditional Kanklės, Kanklės players, house music, repertoire, traditional.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/td.v10i0.103

Dalyvaujamojo muziejaus paradigma virtualioje Lietuvos muziejų komunikacijoje

Straipsnyje aptariamas 2013 m. pabaigoje autoriaus atliktas Lietuvos muziejų interneto svetainių, paskyrų socialinėje „Facebook“ medijoje turinio ir apsilankymų charakteristikų tyrimas. Juo buvo siekiama įvertinti muziejų ir jų lankytojų pasirengimą virtualioje erdvėje įgyvendinti dalyvaujamojo muziejaus paradigmą. Tyrimo metu surinktų duomenų apie socialinę tinklaveiką skatinančių įrankių kiekį interneto svetainėse, virtualių apsilankymų charakteristikas analizė parodė, jog dauguma Lietuvos muziejų virtualią komunikaciją suvokia ir vykdo pagal industrinės, o ne tinklaveikos visuomenės logiką. Augantis paskyrų ir sąveikų su lankytojais skaičius „Facebook“ socialinėje medijoje liudija lėtus abiejų muziejų lauko veikėjų žingsnius link dalyvaujamojo muziejaus paradigmos įgyvendinimo virtualioje erdvėje.Pagrindiniai žodžiai: dalyvaujamasis muziejus, skaitmeninės medijos, interaktyvumas, tinklaveika, antros kartos saitynas, interneto svetainės, virtualūs lankytojai, „Facebook“. The participatory museum paradigm in virtual communication of Lithuanian museumsIgnas Kapleris SummaryThe article presents a research of Lithuanian museums’ websites and profiles in the social Facebook media content and visits’ characteristics, done by the author in the end of 2013. The aim of the research was to assess the preparation of museums and their visitors for implementing the participatory museum paradigm. The information of social interaction encouraging tools in museum websites and virtual visits’ characteristics gathered in the analysis has shown that most of Lithuanian museums understand virtual communication in the logic inherent to industrial rather than network society. The growing number of museums’ profiles and theis visitors’ interaction in Facebook digital media show that both actors of the museums’ field slowly move towards the realization of the participatory museums’ paradigm in the virtual space.Keywords: participatory museum, digital media, interactivity, Web 2.0, website, virtual visitors, Faceboo