Wearing religious symbols in the workplace: balancing criteria between right to manifest one’s religion and freedom to conduct business

Abstract

Religija yra svarbi identiteto dalis, susijusi su asmens vertybėmis, tradicijomis ir kultūra. Viena iš tikėjimo išraiškos formų – religinių aprangos detalių ar simbolių nešiojimas, kuris dalies religijų išpažinimo atveju tampa ne pasirinkimo dalyku, o privaloma kasdienio gyvenimo dalimi. Nagrinėjamos temos aktualumas tiesiogiai padiktuotas 2021 metų patirties, kuri parodė, kad migrantų antplūdžio keliami iššūkiai yra ne vien Pietų Europos valstybių problema, bet itin aktualūs ir Lietuvai. Migrantų iš trečiųjų šalių krizės suvaldymas neatsiejamas nuo šių asmenų integracijos, kurios sėkmė tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo užtikrinti tinkamą tarpusavyje konkuruojančių vertybių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama individo teisės išreikšti savo religinius įsitikinimus svarba, kartu atkreipiant dėmesį į poreikį religinių ženklų nešiojimą darbo vietoje derinti su teisėtais kitų asmenų interesais. Plati valstybės diskrecija nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų aprangos taisykles yra pateisinama valstybės tarnybos neutralumo principu, viešųjų paslaugų teikėjus saistančia diskretiškumo pareiga, kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos ar sveikatos ir saugumo reikalavimais. O situacija privačiame sektoriuje vis dar kelia klausimų. Antai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT), naujausioje savo jurisprudencijoje vertindamas privačių įmonių darbuotojams nustatyto draudimo dėvėti religinius drabužius teisėtumą, patikslino kriterijus, kuriais remiantis verslo laisvės įgyvendinimas leidžia tam tikru mastu apriboti teisę išpažinti religiją. Analizuojant minėtus kriterijus atkreipiamas dėmesys į tai, kad ESTT nepasinaudojo proga įnešti daugiau aiškumo, priešingai – tinkamos darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros užtikrinimo pareigą perkėlus ant nacionalinių teismų pečių, buvo atvertas kelias skirtingoms religijos laisvės ribojimų pateisinimo interpretacijoms valstybėse narėse.Religion is an important part of identity, related to the person’s values, traditions and culture. One of the forms of expression of one’s belief – wearing religious clothing or symbols, which, in case of confession of certain religions, becomes not a matter of choice but an obligatory part of daily life. The relevance of the topic, which is analyzed in this article, was directly dictated by the experience of the year 2021, which demonstrated, that the challenges posed by the influx of migrants are not only a problem of Southern European countries but are also extremely relevant for Lithuania. Managing the crisis of migrants from third countries is inseparable from their integration, the success of which directly depends on the ability to strike the right balance between competing values. Considering that, this article discusses the importance of the individual’s right to express his or her religious beliefs, together drawing attention to the need to balance the wearing of religious symbols at the workplace with the legitimate interests of others. Wide discretion of the state to set rules regulating the clothing for public sector employees is justified by the principle of the neutrality of the civil service, the duty of discretion imposed on public service providers, the protection of the rights and freedoms of others or the requirements of health and safety. Meanwhile, the situation in the private sector still raises questions. Court of Justice of the European Union in its recent case - law, when assessing the legality of the ban of the wearing of religious clothing by employees of private companies, revised the criteria according to which the exercise of the freedom to conduct a business allows to restrict the right to practice one’s religion to a certain extent. When analyzing these criteria, the attention is drawn to the fact that Court of Justice did not take the opportunity to bring more clarity, on the contrary, the transfer of the obligation to strike the right balance between the interests of employers and employees to the shoulders of national courts, has led to different interpretations of the justification for restrictions on religious freedom in the Member States