Šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos

Valid and reliable research methods are needed to assess the family-suportive supervisor behavior in Lithuania. A cross-sectional study was conducted to test the psychometric properties of the Lithuanian version of Hammer et al. (2009) family-supportive supervisor behavior scale (internal consistency, discriminant, convergent and structural validity) in employess sample (N = 180). Results revealed that the Lithuanian version of the family-supportive supervisor behavior had high internal consistency. Adequate convergent validity was confirmed by finding statistically significant positive relationships with social support, and discriminant validity was confirmed by finding statistically significant negative relationships with work–family conflict. Finally, structural validity was confirmed by confirmatory factor analysis, which revealed that the four-factor structure of the questionnaire had the best fit. The results of the research show that the Lithuanian version of the scale of family-suportive supervisor behavior is a suitable measurement instrument, but further studies on the evaluation of the scale are still needed.Siekiant įvertinti šeimai draugišką vadovo elgesį, reikia validžių ir patikimų tyrimo įrankių. Skėtinio skerspjūvio tyrimo metu buvo vertinamos šeimai draugiško vadovo elgesio (angl. family-supportive supervisor behavior) skalės (Hammer et al., 2009) lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos Lietuvos darbuotojų imtyje (N = 180): vidinis suderinamumas, diskriminantinis, konvergentinis ir struktūrinis validumai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškoji versija pasižymi geru vidiniu suderinamumu. Tinkamas konvergentinis validumas buvo patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingus teigiamus ryšius su socialine parama, o diskriminantinis validumas patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingus neigiamus ryšius su darbo ir šeimos vaidmenų konfliktu. Galiausiai, struktūrinis validumas buvo patvirtintas patvirtinamąja faktorine analize, kuri atskleidė, kad keturių faktorių klausimyno struktūra yra tinkamiausia. Tyrimų rezultatai parodė, jog šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškoji versija yra tinkamas matavimo įrankis, tačiau reikia tolesnių skalės vertinimo tyrimų

Darbuotojų profesinio saviveiksmingumo, struktūrinio įgalinimo ir įsitraukimo į darbą sąsajos

Nowadays the competitive advantage of any organization mainly relies not only on technologies or material resources but also on competitive, energetic, engaged employees, who are willing to share their knowledge, skills, and experience. Organizations must not only recruit talents but also inspire them and create the conditions in which they reveal themselves and have the prospect for professional growth. According to Bandura (1982), the personal belief of how well one can execute courses of action required to deal with prospective situations may become crucial for work success. The present study integrates Bandura’s (1982; 1989) Social Cognitive, Kanter’s (1977; 1979) Structural Empowerment, and Schaufeli and Bakker’s(2004) Work Engagement theories and is aimed (1) to analyze the relationships between employee occupational self-efficacy, structural empowerment, and work engagement and (2) to determine the role of occupational self-efficacy in the relationships between the elements of structural empowerment and work engagement. A total of 1636 specialist level employees from one Lithuanian public sector organization were surveyed online. Ninety four percent of the respondents were female, six percent were male. The average age of the respondents was 45.71 (SD = 10.34) years, with the average of 8.29 (SD = 7.23) years of working experience. All respondents had higher education. Occupational self-efficacy was measured using the Schyns & von Collani (2002) OCCSEEF scale (short version), structural empowerment elements (access to opportunity, information, support, and resources, informal power and formal power) were measured using the Conditions of Work Effectiveness Questionnaire – II (CWEQ – II) (Laschinger, Finegan, Shamian, & Wilk, 2001), and the Utrecht Work Engagement Scale (UWES-9) (Schaufeli, Bakker, & Salanova, 2006) was used to measure work engagement. Structural equation modelling (SEM) was applied to determine the mediating role of occupational self-efficacy in the relationships between elements of structural empowerment and work engagement. The analysis revealed that all dimensions of structural empowerment positively predicted occupational self-efficacy, and that occupational self-efficacy positively predicted work engagement. Formal power directly positively predicted work engagement, occupational self-efficacy fully mediated the relationship between informal power and work engagement and partially mediated the relationships between certain predictors (access to opportinity, information, and resources) and work engagement. Despite some limitations (e.g., this being a cross-sectional study, and that specialist level employees were surveyed from one organization), the results of the study highlighted, first, that employee occupational self-efficacy and work engagement might be strengthened by empowering organizational structures, and, second, that occupational self-efficacy is an important personal characteristic explaining the relationships between empowering organizational structures and employee work engagement. Perspectives for future research and practical implications are discussed.Šiuolaikinių organizacijų konkurencinis pranašumas labiau priklauso ne nuo technologijų ar materialinių išteklių, o nuo darbuotojų, kurie yra kompetentingi, energingi, įsitraukę į darbą ir pasirengę į jį investuoti žinias, įgūdžius, patirtį. Organizacijos turi ne tik įdarbinti talentus, bet ir juos įkvėpti bei sukurti sąlygas, kuriomis jie atsiskleidžia ir turi profesinio augimo perspektyvų. Straipsnyje nagrinėjamas darbuotojų profesinio saviveiksmingumo reiškinys, integruojant Bandura (1982; 1989) socialinę kognityvinę, Kanter (1979) įgalinimo teorijas ir Schaufeli ir Bakker (2004) įsitraukimo į darbą koncepciją. Tyrimo tikslas – išnagrinėti darbuotojų profesinio saviveiksmingumo, struktūrinio įgalinimo ir įsitraukimo į darbą sąsajas. Tyrime dalyvavo 1 636 vienos viešojo sektoriaus organizacijos darbuotojai, tyrimo metodas – anketinė apklausa. Naudotos profesinio saviveiksmingumo, struktūrinio įgalinimo ir įsitraukimo į darbą vertinimo priemonės. Rezultatai: visi struktūrinio įgalinimo dėmenys tiesiogiai prognozuoja profesinį saviveiksmingumą, didesnis saviveiksmingumas numato didesnį įsitraukimą į darbą. Formali galia numato įsitraukimą į darbą tiesiogiai, neformali galia veikia tik per tarpinį kintamąjį – profesinį saviveiksmingumą, o prieigos prie informacijos, galimybių, išteklių ryšį su įsitraukimu į darbą profesinis saviveiksmingumas veikia kaip dalinis tarpinis kintamasis. Šie įgalinimo būdai numato įsitraukimą į darbą iš dalies tiesiogiai ir iš dalies – per profesinį saviveiksmingumą. Tyrime patvirtinta profesinio saviveiksmingumo reikšmė organizacinės makroaplinkos veiksnių ryšiams su darbuotojų įsitraukimu į darbą. Straipsnyje aptariamos ir praktinio pritaikymo galimybės

Geresnės mokinių motyvacijos link: DoIT3 tyrimo pagrindiniai rezultatai ir rekomendacijos

The Circumplex perspective on (de)motivating teaching styles based on Self-determination theory is presented in this paper. Based on the findings of the research project “Towards the effective teaching: the evaluation of (de)motivating teaching strategies and their effects on students’ using Circumplex model” (funded by the Research Council of Lithuania under the National Research Programme Welfare Society, Grant No. S-GEV-21-2) recommendations on how to nourish students’ motivational resources and well-being are provided for professionals working in education.Straipsnyje pristatoma savideterminacijos teorija pagrįsta mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais Žiedinio modelio koncepcija. Remiantis projekto „Veiksmingo mokymo(si) paieška: mokinius (ne)motyvuojančio mokytojo elgesio žiedinio profilio vertinimas ir pasekmės (DoIT3)“ (projektą remia Lietuvos mokslo taryba pagal nacionalinę programą „Gerovės visuomenė“, Nr. S-GEV-21-2) metu atlikto tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos švietimo bendruomenės nariams, kaip veiksmingai puoselėti mokinių motyvacinius išteklius ir gerovę

Hipotetinio vadovo tamsiosios triados bruožų poveikis transformacinio vadovavimo vertinimui

For quite a long period of time, transformational leadership was related only to positive antecedents and outcomes (van Knippenberg & Sitkin, 2013). However, nowadays researchers are more invited to study the “dark side” of transformational leadership (Eisenbeiß & Boerner, 2013; Vreja, Balan, & Bosca, 2016). The model of dark triad traits (Paulhus & Williams, 2002) could be an interesting topic in this contemporary discussion. Therefore, a quasi experiment was conducted with the aim to analyze the impact of a hypothetical leader’s dark triad traits in assessing transformational leadership. A total of 157 respondents (31 male and 126 females) participated in the quasi experiment. The average age of respondents was 24.87 (SD = 5.4) years, with the average of 4.5 (SD = 5.03) years of working experience. Most of the respondents (62.4%) had higher education. Respondents were asked to fill in the questionnaire about their dark triad traits (SD3, Jones & Paulhus, 2014), to read one of four scenarios (2 x 2 experiment design: male or female leader; a high or low expression of a leader’s dark triad traits) and to evaluate the transformational leadership of a hypothetical leader in the scenario (GTL scale, Carless, Wearing, & Mann, 2000). The analysis revealed that the index of transformational leadership was higher when hypothetical leaders with a low expression of dark triad traits were assessed in comparison with hypothetical leaders who possessed a high expression of dark triad traits. So, the main hypothesis was confirmed. However, an additional analysis of the factors that could be also important in predicting the assessment of transformational leadership did not support the significant role of the assessor’s or the assessee’s gender or the assessing individual’s dark triad traits. Nevertheless, contextual factors in the assessment of transformational leadership deserve further attention from researchers and practitioners. In general, the impact of a hypothetical leader’s dark triad traits in the assessment of transformational leadership is significant: the higher expression of dark triad traits, the less transformational leadership. With reference to scientific literature (Hoch, Bommer, Dulebohn, & Wu, 2018; Brymer & Gray, 2006; Jung, Chow, & Wu, 2003), transformational leadership is set as a criteria of effective leadership. Therefore, if practitioners wish to have an effective leader whom subordinates are ready to follow in their organizations, they should pay attention to how these subordinates evaluate their leaders’ dark triad traits. However, these results need confirmation in a field survey.Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų (-ių) tamsiosios triados bruožų poveikį transformacinio vadovavimo vertinimui. Kvazieksperimente dalyvavo 157 asmenys (31 vyras ir 126 moterys), kurie vertino scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų (-ių) transformacinį vadovavimą ir pildė klausimyną apie savo tamsiosios triados bruožų išreikštumą (SD3). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad silpnu tamsiosios triados bruožų išreikštumu pasižymintys hipotetiniai (scenarijuose aprašyti) vadovai buvo vertinami kaip dažniau taikantys transformacinį vadovavimą, o stipriu išreikštumu pasižymintys – kaip rečiau. Vis dėlto hipotetinių vadovų transformacinio vadovavimo vertinimai nesiskyrė nei pagal vertintojo, nei pagal vertinamojo lytį. Vertintojo tamsiosios triados bruožų išreikštumas taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas kintamasis scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų transformacinio vadovavimo vertinimo prognostiniame modelyje

„Kas Jums yra vyriškumas?“: turinčių ir neturinčių minčių apie savižudybę vyrų nuomonių palyginimas

Male suicides are often associated with masculinity norms that encourage certain behaviours that increase the risk of suicide. For example, research shows that restricted emotionality, avoidance of seeking help and self-reliance are associated with higher suicide risk. However, these pre-formulated aspects of masculinity do not necessarily reflect men’s subjective opinions of what masculinity is to them. Researchers argue that it is important to consider personal views about what masculinity is, not only stereotypes about masculinity. The aim of this study is to reveal and compare the subjective opinions about the masculinity of men with and without suicidal ideation. 281 men answered the open-ended question during the survey: “What does masculinity mean to you?”. The answers were analyzed using a content analysis method. We transformed qualitative data into quantitative and compared them statistically between two groups: men with and without suicidal ideation. It turned out that men with suicidal thoughts were more likely to mention that masculinity is the control of emotions, intelligence, and decision-making. Men without suicidal thoughts were more likely to mention family and caring for it as essential aspects of masculinity. The results showed that certain aspects of masculinity might be related to higher risk for suicide, but the study also revealed the masculinity that might be a source of coping.Vyrų savižudybės neretai siejamos su vyriškumo normomis, kurios skatina tam tikrą savižudybės riziką didinantį elgesį. Tačiau mokslininkai taip pat svarsto, kad nagrinėjant vyriškumą svarbu vertinti ne tik vyriškumo stereotipus, bet ir atsižvelgti į asmenines subjektyvias nuomones apie tai, kas yra vyriškumas. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti ir palyginti turinčių ir neturinčių minčių apie savižudybę vyrų subjektyvias nuomones apie vyriškumą. Apklausos metu 281 vyras atsakė į atvirą klausimą „Kas Jums yra vyriškumas?“ Atsakymai buvo analizuojami taikant turinio analizės metodą. Įvertinus tyrimo dalyvių mintis apie savižudybę, visa imtis buvo padalyta į dvi grupes: turinčius ir neturinčius minčių apie savižudybę. Šių dviejų grupių atsakymai į atvirą klausimą buvo palyginti pasitelkiant statistinius skaičiavimus. Paaiškėjo, kad turintys minčių apie savižudybę vyrai dažniau minėjo, kad jiems vyriškumas yra emocijų kontrolė, intelektualumas ir orientacija į sprendimus. Neturintys minčių apie savižudybę vyrai dažniau minėjo šeimą ir rūpinimąsi ja kaip svarbius vyriškumo aspektus. Rezultatai parodė, kad tam tikri vyriškumo aspektai gali būti susiję su didesne savižudybės rizika, tačiau tyrimas atskleidė ir tokią vyriškumo dalį, kuri gali būti atsparumo šaltinis

Spalvų porų patrauklumo vertinimo ypatumai

What determines which colour combinations will be attractive to a person and which will not? Is colour attractiveness only a subjective human experience, or can we predict it based on physical colour parameters? One of the pioneers of the attraction of colour theories was Michel Eugène Chevreul (1786–1889). He distinguished two types of colour harmony – analog colour and contrast – and tried to describe what harmonics are based on physical colour parameters. This was later done by other scientists. Later, semantic evaluation of colours was introduced and factor analysis attempted to identify emotions caused by colours or combinations of colours. The aim of this research is to test whether there is a consistent pattern of judgments of colour combinations under controlled conditions and, if so, to what extent they are influenced by the objective physical characteristics of those combinations. Subjects. The study involved 40 students (20 men, 20 women). All subjects had normal colour vision and were not related to fine art. Research tools. The study used 8 colours: 4 opponent (green, red, yellow and blue) and 4 additional (orange, lettuce, blue and purple). The 28 colour combinations (made up of two different colours) were composed of those 8 colours and printed onto cardboard card where each colour had area of 80 mm x 80 mm. Questionnaire of 40 adjectives consisting of 20 pairs of antonyms were used for semantic colour assessment. Procedure. The investigation was conducted in a dark room. Initially, all 28 cards with colour combinations were placed randomly on a desk lit by a 40 cm high fluorescent lamp (4000K correlated colour temperature). The subject was asked to select one of the cards with the most preferable colour combination, to write its code on the questionnaire and to mark all the epithets in the questionnaire which suits this colour combination. The same procedure was applied to the all other cards. One experiment lasted 35–50 minutes. Results and conclusions. Independent component analysis distinguished 4 dimensions describing colours: pleasure, energy, purple color and strength. Logistic regression analysis was run on colour factor loadings to discriminate colour combinations into two groups: liked and disliked colour combinations. It shows that that colour combination could be predicted as being liked or disliked with 85% probability. Adding physical colour parameters to the regression increases prognostic probability to 92 %. Also a relationship between subjective factors and physical characteristics of colour combinations was found. Pleasure correlates with hue contrast and strength with saturation contrast. It can be argued that the reliability of colour combinations is determined by both subjective and physical factors.Kodėl vienos spalvos yra patrauklios, o kitos ne? Šis klausimas nuo seno domina tiek dailininkus, tiek gamintojus, tiek mokslininkus. Todėl yra aktualu išsiaiškinti, kas lemia spalvų patrauklumą ir galimybę jį prognozuoti. Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti spalvų porų patrauklumo vertinimo priklausomybę nuo spalvų emocinio vertinimo ir spalvų porų fizinių charakteristikų. Tyrimo, kuriame dalyvavo 40 tiriamųjų (20 vyrų ir 20 moterų), metu 28 spalvų deriniai būdavo rikiuojami nuo labiausiai patinkančio iki labiausiai nepatinkančio. Kiekvienas derinys būdavo apibūdinamas iš sąrašo pasirinktais būdvardžiais. Tyrime vartota 40 būdvardžių, sugrupuotų į 20 antonimų porų. Taikant faktorinę analizę, išskirtos 4 spalvas apibūdinančios dimensijos: malonumo, energingumo, purpurinės spalvos ir jėgos. Regresinė analizė leido nustatyti, kad, žinant spalvų derinio koordinates faktorinėje erdvėje, su 92 % tikslumu galima prognozuoti jų priskyrimą patinkančioms ar nepatinkančioms. Taip pat rastas ryšys tarp subjektyvių faktorių ir fizinių derinių charakteristikų. Galima tvirtinti, kad spalvų porų patrauklumas yra nulemtas tiek subjektyvių, tiek fizinių faktorių

Slaugytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su įsitraukimu į darbą ir perdegimu

The psychosocial work environment (i.e., job demands and resources) is a significant determinant of nurses’ health and motivation; yet, despite the close associations between specific work environment factors, various frameworks suggest different aspects as the most important among the rest. Having in mind the assumption that a more abstract level of analysis might be equally relevant for understanding the work environment and predicting significant outcomes, the aim of this study was to discern the latent factors of nursing work environment and to evaluate their significance in predicting nurses’ work engagement and exhaustion. Two hundred eleven nurses participated in a two-wave time-lagged survey (ΔT = 8 months). In this survey, 1 Expanded Nursing Stress Scale and several subscales of the Work Design Questionnaire were used to measure main job demands and resources in nursing. At that time, 2 participants were asked to fill out an Utrecht Work Engagement Scale and Copenhagen Burnout Inventory. Exploratory factor analysis (EFA) and hierarchical regression analysis were used for analyzing the data. The EFA results revealed that two factors can be discerned, each related to main job demands and resources accordingly. Based on these results, the aggregated indexes of job demands and resources were calculated. A linear regression analysis showed that these indexes predicted nurses’ work engagement and exhaustion no worse than specific factors, despite the loss of variance due to aggregation. Practical implications of such conclusions are also discussed in the article.Skirtingi darbo reikalavimai ir ištekliai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, o jų poveikis yra dažniau kumuliatyvus nei būdingas konkretiems veiksniams. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje aprašomame tyrime bandyta palyginti konkrečių darbo aplinkos veiksnių ir iš jų išvestų suminių darbo reikalavimų ir išteklių rodiklių reikšmę, prognozuojant slaugytojų įsitraukimą į darbą ir perdegimą. Dviejų etapų tyrime (ΔT = 8 mėnesiai) dalyvavo 211 slaugytojų. Pirmame etape tyrimo dalyvių buvo prašoma užpildyti Išplėstinę slaugytojų streso skalę ir Darbo dizaino klausimyną. Jie leido įvertinti svarbiausius darbo aplinkos veiksnius. Antrame etape dalyviai pildė Utrechto įsitraukimo į darbą skalę ir Kopenhagos perdegimo klausimyną. Tiriamoji faktorių analizė atskleidė, kad slaugytojų darbo aplinkoje galima išskirti du aukštesnio lygmens faktorius, apimančius atitinkamai darbo reikalavimus ir išteklius, o jais remiantis išvesti agreguoti rodikliai prognozuoja įsitraukimą į darbą ir perdegimą iš esmės taip pat kaip ir specifiniai veiksniai. Straipsnyje aptariamos gautų rezultatų praktinės implikacijos

Namų ir darbo derinimas karantino metu: organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių reikšmė psichologiniam atsiribojimui bei darbo ir namų konfliktui

When the lockdown was introduced to limit the spread of the coronavirus, many employees were forced to work from home, thus facing challenges to detach from work and balance work and home responsibilities. As physical boundaries between work and non-work became non-existent, organisational norms supporting segmentation between the two domains became more important than ever before. This study aimed to examine the effect of organisational segmentation supplies for psychological detachment and work-home conflict among employees with different boundary management preferences. A sample of 172 employees from one private sector organisation responded to a questionnaire measuring segmentation supplies, segmentation preferences, psychological detachment and work-home conflict. Moderated mediation analysis revealed that segmentation supplies had a protective effect on the work-home conflict, which was partly mediated by psychological detachment. Employees’ segmentation preferences did not moderate this effect. Results show segmentation supplies by the organisation to be a valuable resource when working from home that helps to psychologically detach from work and balance work and home responsibilities even for employees who prefer to integrate work and home life.Dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną ir perėjus prie nuotolinio darbo, daugelis darbuotojų susidūrė su papildomais iššūkiais atsiriboti nuo darbo laisvalaikiu ir derinti atsakomybę darbe ir namuose. Išnykus fizinėms riboms tarp darbo ir namų, svarbesnės nei anksčiau tapo organizacinės normos (atskyrimo ištekliai), palaikančios atskyrimą tarp šių gyvenimo sferų. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti organizacinių atskyrimo išteklių efektą psichologiniam atsiribojimui nuo darbo bei darbo ir namų konfliktui tarp darbuotojų, turinčių skirtingas darbo ir namų ribų valdymo preferencijas. 172 vienos privataus sektoriaus organizacijos darbuotojai atsakė į klausimyno, kuriame buvo vertinami atskyrimo ištekliai, atskyrimo preferencijos, psichologinis atsiribojimas bei darbo ir namų konfliktas, klausimus. Moderuota mediacinė analizė atskleidė, kad atskyrimo ištekliai turėjo apsauginį efektą darbo ir namų konfliktui, ir šį efektą iš dalies paaiškino psichologinis atsiribojimas. Darbuotojų darbo ir namų atskyrimo preferencijos šiam poveikiui reikšmės neturėjo. Rezultatai atskleidžia organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių vertę dirbant iš namų. Darbo ir namų atskyrimui palankios normos organizacijoje yra sietinos su geresniu psichologiniu atsiribojimu nuo darbo bei mažesniu darbo ir namų konfliktu net ir tarp tų darbuotojų, kuriems priimtiniau šias sritis integruoti

Kaltinamojo fizinio patrauklumo, socioekonominio statuso ir lyties reikšmė seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui

Sexual harassment is still a widespread problem in today’s modern society. Therefore, it is important to identify extralegal factors that shape society’s attitudes towards sexual harassment cases and why, sometimes, the victim of sexual harassment is being blamed for the situation. Most of the previous studies do not explore the causal relationship between the characteristics of the accused and the attitudes towards the cases. Moreover, the results of many existing studies are contradictory. Therefore, the aim of this study is to determine the impact of sex, physical attractiveness and socioeconomic status (SES) of the perpetrator on the attitudes towards sexual harassment situations. A hundred seventy-nine respondents participated in the study. During the research, a fictional news report and situation assessment scale were used. It was found that only a perpetrator’s physical attractiveness and socioeconomic status had a statistically significant impact on the appraisal of the perpetrator and victim’s behavior in the situation. The physical attractiveness of the perpetrator resulted in a statistically significant positive appraisal of his behavior and a more negative appraisal of the victim’s behavior. SES only had a statistically significant impact on the appraisal of perpetrator’s behavior: when the perpetrator was of high SES, his behavior in a sexual harassment situation was perceived more negatively than that of low SES. Results of this research not only emphasize the importance of extralegal factors on the attitudes toward the sexual harassment victims and perpetrators among younger adults, but also indicates possible societal changes – diminished gender and opposite SES effects on the attitudes toward the aforementioned situations.Seksualinis priekabiavimas yra plačiai paplitusi šiuolaikinėje visuomenėje problema, todėl svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai formuoja visuomenės narių požiūrį į seksualinio priekabiavimo situacijas ir kodėl tam tikrais atvejais priekabiavimo auka yra laikoma situacijos kaltininke. Apžvelgus tyrimus, nagrinėjančius įvairių neteisinių veiksnių poveikį seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui, matyti, kad daugelio jų rezultatai yra nevienodi, nėra aiškus ryšys tarp kaltinamojo savybių ir požiūrio į seksualinio priekabiavimo situacijas. Tad šio tyrimo tikslas – nustatyti, kokį poveikį seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui daro tokie veiksniai kaip kaltinamojo lytis, fizinis patrauklumas ir socioekonominis statusas (SES). Tyrime dalyvavo 179 respondentai, iš kurių 151 studijavo Lietuvos aukštosiose mokyklose ir 28 buvo per pastaruosius trejus metus studijas baigę asmenys. Tyrimo metu, naudojant tariamą naujienų portalo pranešimą bei situacijos vertinimą nagrinėjančią skalę, buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingą poveikį situacijos dalyvių elgesio vertinimui darė tik kaltinamojo (-osios) fizinis patrauklumas ir SES. Didelis kaltinamojo (-osios) fizinis patrauklumas lėmė statistiškai reikšmingai pozityvesnį jo elgesio vertinimą ir negatyvesnį aukos elgesio vertinimą, o kaltinamojo (-osios) SES statistiškai reikšmingai veikė tik požiūrį į kaltinamojo (-osios) elgesį: kai kaltinamasis (-oji) buvo aukšto SES, respondentai jo elgesį vertino negatyviau, palyginti su žemo SES kaltinamojo elgesiu