Dešimtasis Lietuvos koloproktologų draugijos suvažiavimas

The Lithuanian Society of Coloproctologists X triennial meeting with International Conference Mayo Clinic days in Vilnius, Lithuanian–Turkish session and The International Society of University Colon and Rectal Surgeons Session. Vilnius, May 12 - 13, 2022

Pagalbinės kraujotakos taikymas gydant miokardito sukeltą kardiogeninį šoką

Background. Cardiogenic shock caries high mortality and morbidity. Myocarditis patients developing cardiogenic shock refractory to medical treatment might benefit from extracorporeal membrane oxygenation or mechanical ventricular assist devices. Methods. A retrospective, single center observational study to assess the rate and outcomes of mechanical circulatory support of patients with fulminant myocarditis related cardiogenic shock. Short-term outcomes were evaluated. The primary endpoint of the study was hospital survival. Results. Two hundred ninetyone patient were supported with short-term mechanical assist devices at our institution during 12 year period. Among them, 4 (1.4%) were treated for myocarditis related cardiogenic shock. All patients were female, with a mean age of 34±4 years. In one case surgically implantable short-term mechanical assist device was used, in other three cases – extracorporeal membrane oxygenation. The mean duration of the support was 364±273 hours, mean intensive care unit stay – 35±29 days. Three of four patients were successfully weaned from the support and discharged from the hospital with complete heart function recovery. Conclusion. Patient with fulminant myocarditis, who would have died without the initiation of mechanical circulatory, had favorable short-term outcome with 75% survival rate.Įvadas. Išsivysčius kardiogeniniam šokui, labai didelė mirštamumo ir komplikacijų rizika. Gydant miokardito sukeltą ūmų kardiogeninį šoką, gali būti veiksmingos mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės. Tyrimo metodika. Atlikta miokardito sukelto kardiogeninio šoko atvejų, kai pacientų būklei stabilizuoti naudota pagalbinė kraujotaka, retrospektyvioji analizė. Tyrimo metu analizuoti šoko gydymo, naudojant pagalbinę kraujotaką, rezultatai. Studijos tikslas – įvertinti hospitalinį išgyvenamumą. Rezultatai. Tiriamuoju 12 m. laikotarpiu pagalbinė kraujotaka taikyta 291 pacientui. Iš jų tik 4 (1,4 %) pacientams buvo nustatytas miokardito sukeltas kardiogeninis šokas. Visos pacientės – jauno amžiaus moterys (amžiaus vidurkis – 33±4 m.). Vienu atveju naudota chirurgiškai implantuojama trumpalaikė kairįjį ir dešinįjį širdies skilvelius pavaduojanti kraujotaka, trimis atvejais – ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO). Širdies veiklą pavaduojant mechaninei kraujotakai, vidutinė gydymo trukmė – 364±273 val., vidutinė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje trukmė – 35±29 paros. Trims iš keturių pacienčių pagalbinė kraujotaka buvo sėkmingai atjungta, šios pacientės, atkūrus širdies kontraktilinę funkciją, išrašytos iš ligoninės. Išvados. Miokardito sąlygotas ūmus širdies nepakankamumas nėra dažna, tačiau labai grėsminga komplikacija. Mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės leidžia pasiekti 75 proc. išgyvenamumą

Šlapimtakio plastika panaudojant burnos gleivinės lopą, esant komplikuotai ilgo segmento šlapimtakio striktūrai: klinikinis atvejis

Background. Recurrent proximal ureteral stricture is a complex rare disease that is difficult to treat. Post-operative scarring, impaired blood supply to the ureter, stricture-related stones, and chronic infection – all factors make the treatment even more complicated. Methods. There are various surgical procedures for ureteral reconstruction, however, most of them are very traumatic and quite often ineffective. Our case reports the first experience of treating a complicated recurrent proximal ureteral stricture with ureteroplasty using a buccal mucosa graft. Results. The patient had a 12-month post-operative follow-up. No stricture recurrence was observed and hydronephrosis decreased. Although the excretory function of the left kidney remained lower, serum creatinine became normal. The most important clinical outcome was the withdrawal of left flank pain. Conclusions. We are lacking high volume clinical trials for appropriate ureteral stricture treatment modality. All available publications in this field compare single cases or low volume studies. While buccal mucosa graft procedures are well established in urethral reconstruction, our case proves that buccal mucosa graft method can be successfully used for ureteroplasty as well, providing good post-operative functional outcomes.Įvadas. Atsikartojanti viršutinio šlapimtakio trečdalio striktūra – tai komplikacija, atsirandanti dėl infekcinių, trauminių ar kitų šlapimtakį žalojančių veiksnių. Ankstesnių operacijų sukelti randai, sutrikusi šlapimtakio kraujotaka, audinių fibrozė lemia šlapimtakio striktūros atsiradimą ir progresavimą. Dėl šlapimtakio striktūros gali susiformuoti hidronefrozė, šlapimo takų akmenys, pacientams nustatomas lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas ir lėtinė infekcija, o tai ypač apsunkina gydymą. Šlapimtakio striktūra – reta patologija, todėl mokslinėje literatūroje daugiausia analizuojami pavieniai atvejai, publikuojamos studijos yra nedidelės apimties. Metodai. Žinoma įvairių chirurginių metodų šlapimtakio plastikai atlikti, tačiau daugelis jų pasižymi dideliu traumatiškumu ir dažnai nepakankamu efektyvumu. Straipsnyje pristatoma pirmoji patirtis gydant komplikuotą atsikartojančią proksimalinės dalies šlapimtakio striktūrą, panaudojant burnos gleivinės lopą. Rezultatai. Pacientė operuota dėl 5,5 cm ilgio viršutinio šlapimtakio trečdalio striktūros. Atlikus plastiką, moteris stebėta 12 mėn. Nustatyta, kad po operacijos striktūra neatsinaujino. Hidronefrozė sumažėjo, inksto ekskrecinė funkcija išliko sumažėjusi, bet kreatinino lygis buvo normalus. Svarbiausias klinikinis rezultatas – išnyko juosmens skausmas kairėje pusėje. Išvados. Šlapimtakio striktūra yra sunkiai išgydoma, dažnai recidyvuojanti liga, turinti ilgalaikių pasekmių. Šlapimtakio plastika panaudojant burnos gleivinės lopą yra efektyvi, techniškai paprasta operacija, užtikrinanti gerą pooperacinį funkcinį rezultatą

Gigantinis odos ragas: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Keratoacanthoma is a benign skin tumour caused mainly by ultraviolet A radiation. It affects 150 out of every 100 000 people worldwide. The most common location is the face, neck, and hands. Keratoacanthoma usually affects middle-aged and older men with a fair skin phenotype. More importantly, this disease may be a complication of cutaneous cornification. Keratoacanthoma is described as a circumscribed conical prominent hyperkeratotic lesion in the literature, and the main factor provoking this complication is ultraviolet radiation. Fair skin phenotype, male sex, and older age may contribute to the development of cutaneous horn disease. Another possible complication of keratoacanthoma is squamous cell carcinoma, which is defined as a malignant composed of epidermal keratinocytes skin tumour. Squamous cell carcinoma is very similar to keratoacanthoma, but is prone to metastasis and has unclear tumour borders. Ultraviolet radiation and the treatment of keratoacanthoma by using chemotherapy are some of the main provocative factors. All three of these diseases are treated surgically. The purpose of this article is to discuss the etiopathogenesis, clinic, diagnosis, treatment of kerato­acanthoma, essential complications – skin horn, squamous cell carcinoma, and a clinical case related to these diseases.Keratoakantoma – gerybinis odos navikas. Pagrindinė jo atsiradimo priežastis – ultravioletinė A spinduliuotė. Keratoakantoma dažniausiai lokalizuojasi veido, kaklo ir plaštakų srityse. Šia liga pasaulyje serga 150 iš 100 000 žmonių. Dažnai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai, turintys šviesią odą. Keratoakantoma gali komplikuotis odos ragu. Odos ragas mokslinėje literatūroje apibūdinamas kaip ribotas kūgio formos ryškus hiperkeratozinis pažeidimas. Pagrindinis šią komplikaciją provokuojantis veiksnys – ultravioletinė spinduliuotė. Odos ragui išsivystyti būdingi tie patys veiksniai, kurie lemia ir keratoakantomos atsiradimą. Minėtinas šviesios odos fenotipas, vyriškoji lytis, vyresnis amžius. Kita galima keratoakantomos komplikacija – plokščiųjų ląstelių karcinoma. Tai iš epidermio keratinocitų sudarytas piktybinis odos navikas. Plokščiųjų ląstelių karcinoma labai panaši į keratoakantomą, tačiau linkusi metastazuoti, jai būdingos neaiškios darinio ribos. Plokščiųjų ląstelių karcinomą provokuojantys veiksniai – ne tik aktyvi ultravioletinė spinduliuotė, bet ir keratoakantomos gydymas chemoterapija. Minėti susirgimai dažniausiai gydomi nepageidaujamus odos darinius šalinant chirurginiu būdu. Straipsnio tikslas – aptarti keratoakantomos etiopatogenezę, kliniką, diagnostiką, gydymą, esmines komplikacijas – odos ragą, plokščiųjų ląstelių karcinomą – ir apžvelgti su šiomis ligomis susijusį klinikinį atvejį. Mokslinės literatūros paieška atlikta medicininės tematikos duomenų bazėse: PubMed, Wiley Online Library, McGraw Hill Medical ir UpToDate

Pacientų, turinčių lėtinių žaizdų kojose, gyvenimo kokybės vertinimas: ar gali padėti gydymas trombocitų praturtinta plazma?

Aim. The aim of the study was to evaluate and compare the quality of life (QoL) using platelet-rich plasma gel (PRP) and conventional treatment of chronic leg wounds. Methods. Randomized clinical trial was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics during 2014–2018. Patients (n = 69) included in the study were randomly grouped into 2 groups: 1) PRP, 2) Control. SF-36 questionnaire was used to evaluate QoL, visual analog scale was used to evaluate persistent pain associated with ulcer and wound exudate volume was also evaluated. Statistical analysis were performed with SPSS 23.0 package. Results. Patients in PRP group at the end of the treatment rated their QoL over control group patients (p < 0.05). Wound associated pain (PRP – 1.54; control – 2.85; p = 0.015) and pain associated sleep disturbance (p < 0.001) was lower in PRP group patients. Wound exudate volume was lower in PRP group patients at the end of the treatment (p < 0.05). Conclusion. The treatment with PRP is associated with less wound associated pain, less-common sleep disturbance, reduced wound secretion and improved quality of life compared to conventional treatment.Tikslai. Įvertinti ir palyginti pacientų, turinčių lėtinių žaizdų kojose, gyvenimo kokybę, žaizdas gydant trombocitų praturtintos plazmos geliu (PRP) ir įprastiniu lėtinių žaizdų gydymo metodu. Tyrimo metodai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje 2014–2018 m. atliktas randomizuotas klinikinis tyrimas, vertinantis pacientų, turinčių lėtinių žaizdų kojose, gyvenimo kokybę (SF-36 klausimynas), su žaizda susijusį skausmą ir žaizdos sekreciją, taikant gydymą PRP ir įprastiniu metodu. Į tyrimą įtraukti 69 tiriamieji. Statistinė analizė atlikta IBM SPSS 23.0 programa. Rezultatai. PRP metodika gydyti pacientai gydymo pabaigoje gyvenimo kokybę vertino palankiau negu įprastiniu metodu gydyti pacientai (p < 0,05), žaizdos skausmas, palyginti su kontroline grupe, gydymo pabaigoje buvo mažesnis (PRP – 1,54; kontrolinė grupė – 2,85; p = 0,015), skausmas rečiau trikdė miegą (p < 0,001). PRP grupėje nustatyta mažesnė žaizdų sekrecija (p < 0,05). Išvados. Gydymas PRP metodika susijęs su mažesniu žaizdos skausmu, miego trikdymu, žaizdos sekrecija ir geresne pacientų gyvenimo kokybe gydymo metu

Lėtinės kolorektalinės fistulės gydymas naudojant OTSC kabutes: klinikinis atvejis

Anastomotic leakage in colorectal surgery is an infrequent but in some cases very serious or even lethal complication. The over-the-scope-clipping (OTSC) system (Ovesco), which was originally developed to treat intestinal perforation and was tested on animals, could be the answer for the patient with such situation. We present a case of 63-year-old man suturae insuffitiency at the 40th post-operative day. The conservative treatment was long and unsuccessful. The lesion was then closed with two subsequent clips, and the patient recovered well without major interventions. The lesion showed a normal healing on the follow-up.Kolorektalinės anastomozės nesandarumas nėra dažna, tačiau labai sunki, neretai ir mirtina komplikacija. OTSC kabutės („Ovesco“) buvo sukurtos virškinamojo trakto perforacijoms gydyti. Pirmiausia išbandytos eksperimentuojant su gyvūnais. Šios kabutės gali būti vienas iš nesandarumo ir (ar) fistulių gydymo metodų. Aprašome atvejį, kai 63 metų vyrui po kolorektalinės operacijos atsirado žarnų siūlės nesandarumas. Konservatyvus gydymas buvo nesėkmingas. Defektas panaikintas naudojant dvi „Ovesco“ kabutes, kurios uždėtos skirtingu metu. Stebėjimo laikotarpiu defektas sugijo

Krūties desmoidas: klinikinis atvejis

Background. Desmoid type fibromatosis of the breast is a rare fibroblastic proliferative disease. It may be sporadic or associated with trauma, Gardner’s syndrome, etc. Desmoid tumour of the breast is a benign, locally aggressive disease. However, it does not metastasize. Case report. We report a case of a 65-year-old woman with right breast desmoid type fibromatosis. Conclusions. Diagnosis of breast desmoid tumour is difficult: clinically and radiologically it may mimic carcinoma. Definitive diagnosis is proved just by histopathological examination results. First choice treatment of breast fibromatosis is a radical surgical excision.Įvadas. Krūties desmoidinio tipo fibromatozė – retai pasitaikanti sporadinė arba su trauma, Gardnerio sindromu ar kitais susirgimais susijusi liga. Nors krūties desmoidas yra gerybinis, jam būdingas agresyvus lokalus augimas, neplintant į atokius audinius. Klinikinis atvejis. Pristatomas 65 metų pacientės, sirgusios dešinės krūties desmoidinio tipo fibromatoze, sėkmingo chirurginio gydymo klinikinis atvejis. Išvados. Krūties desmoido diagnostika sudėtinga, nes tumoras kliniškai ir radiologiškai gali imituoti karcinomą. Galutinė diagnozė patvirtinama tik patologiškai ir histologiškai ištyrus operacinę medžiagą. Pirmojo pasirinkimo gydymas – radikali ekscizija