Suaugusiųjų kultūros multiplikacija vaikų ir paauglių žurnaluose

Nuo 2001 metų Lietuvoje sparčiai mažėjo laikraščių ir daugėjo žurnalų. Jau 2003 metais žurnalų skaičius viršijo laikraščių skaičių, o 2006 m. statistikos departamento duomenimis, žurnalų ir kitų periodinių leidinių skaičius buvo – 556, laikraščių 334. Ši tendencija ir toliau auga. Tokie rinkos pokyčiai rodo, kad vis labiau tampa paklausi žanrinė informacija, galinti patenkinti tikslinės auditorijos interesus ir pomėgius. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kaip rinka paveikė spaudą, skirtą vaikams ir paaugliams. Buvo atliktas tyrimas2, kuris parodė, kad žiniasklaidos verslas atrado naują nišą, suaugusiųjų kultūros „implantai“ sėkmingai prigijo leidiniuose, skirtuose vaikams ir paaugliams. Tenka pastebėti, jog pramoginė, komercinė kultūra plečia informacinę erdvę, propaguoja tariamas vertybes ir formuoja jaunąjį skaitytoją. Problema jautapo ne tai, kad toks reiškinys egzistuoja, bet tai, jog visuomenė su šiais pokyčiais apsipranta, tarsi palikdama vaikus ir paauglius „gatvei“, neigiamo socialinio konteksto epicentre, todėl jų perėjimas į suaugusiųjų pasaulį tampa komplikuotas ir iškreiptas. Kaip veikia viešoji erdvė, viešos komunikacijos laukas?Esminiai žodžiai: jaunimo auditorija, žurnalai, socialinis kontekstas, kultūra, seksualizavimas, pramoga ir atsakomybė

SmartNews: An Automatic Approach for Event Detection on Media Platforms

Social Media Platforms (SMPs) are currently the leading media data sources in the world; billions of people’s electronic devices have adopted these SMPs for their use. The users ‘ accounts on these platforms generate massive amounts of data daily. Data have become an essential building block for many organizations of different domains. Recently, media organizations started using social media as a principal source to collect data, mainly news. Having recognized the importance of SMPs and data availability, media organizations are not using these data efficiently. Many media organizations still use and analyze internet data, especially from social media, manually, which leads to many disadvantages. This research proposes a more efficient and automated approach to collecting information from social media. Actually, this paper proposes an integrated framework that can extract data from multiple SMPs and merge them, store them, and finally allow media workers to extract fundamental data (events) automatically and smartly from social media. The proposed framework takes input from a query and finds the following information: top tweets, total likes and retweets on this query, user’s identity, sentiment analysis, and finally, the prediction component that can classify if a particular item has classified an event or not. An advantage of this approach is to help media leaders control and track their performance in the media sector and maintain popularity on the internet. The proposed system has been validated on real datasets collected from different data sources. Findings show that this proposed system has remarkable accuracy, precision, and recall results, after evaluating different machine learning algorithms

Recenzija Informacinio karo analizė: pasitinkant monografiją apie (ne)akivaizdų karą

Moksle dažnai pasitaiko situacija, kada tiriamas objektas yra tarsi laisvės ragavęs paukštis, vis bandantis išsprūsti tyrėjui iš rankų. Tai itin aktualu toms sritims, kurios sparčiai kinta ir plėtojamos, kurios sunkiai pasiduoda ateities prognozėms. Vienas iš tokių mokslo objektų – informacinis karas. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai – dar visai naujas reiškinys (pirmuoju tokio pobūdžio karu laikomas Pirmasis Persijos įlankos karas 1991 m.), todėl jo tyrinėtojams neretai tenka tarsi lenktyniauti su laiku ir atidžiai sekti šių dienų konfliktų aktualijas.Nors informacinis karas užsienyje yra plačiai tyrinėjamas, 2010 m. pabaigoje leidyklos „Versus aureus“ išleista mokslų daktaro Manto Martišiaus monografija „(Ne)akivaizdus karas: nagrinėjant informacinį karą“ yra neeilinis įvykis Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslų erdvėje

Ekonominiai, technologiniai ir socialiniai Lietuvos žiniasklaidos pokyčiai

Naudojantis stebėjimo ir lyginimo metodais straipsnyje apžvelgiamas ekonominių, technologinių ir socialinių medijų rinkoje vykstančių procesų poveikis ir įtaka žiniasklaidai ir jos turiniui. Šio straipsnio tikslas – ne tik aptarti Lietuvos žiniasklaidoje vykstančius procesus, bet ir, remiantis JAV ir ES šalių spaudos pavyzdžiais, palyginti su analogiškais procesais kitose Vakarų šalyse. Ši tema aktuali tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei, kasdieniame gyvenime susiduriančiai su Lietuvos masinės komunikacijos priemonių kaita.Esminiai žodžiai: internetas, objektyvumas, nešališkumas, pokytis, reklamos rinka, spauda, televizija, žiniasklaida, žiniasklaidos skaidrumas, žiniasklaidos turinys

The Necessity of the Digital Single Market Strategy for Small Media Markets: Case of the Biggest Video-on-Demand Platforms in Lithuania and Estonia

[full article and abstract in English] This article analyzes the biggest Lithuanian and Estonian video-on-demand (VOD) platforms including Telia, their capabilities for fostering European film production and mass media in general. It is important to accentuate that non-linear TV and VOD services are attracting more and more users in Europe, and it is even considered that VOD could become a strong competitor for theatrical releases in film distribution, while, in the context of mass media, the growth of users might be associated with potential threats of propaganda, which still has its own distribution mechanisms within linear TV. However, the audiovisual content that is being supplied for the users of VOD platforms and TV is also regulated by the Audiovisual Media Service Directive (AVMSD). Without regulation, the users of VOD platforms and TV might face a limited choice of audiovisual content. Therefore, the Digital Single Market (DSM) strategy is aimed at creating a single market in Europe and eliminating the geo-blocking that limits user abilities to use VOD services during travel across borders while also establishing better access to digital goods and services at the same time. Looking from the perspective of the VOD platform, a DSM strategy might bring about a monopolization of VOD services in Europe; in that case, the little markets of the Baltic States would suffer. Another important issue that small media markets come across is related to the level of propaganda that is being transmitted from Russian TV channels that are registered in different EU countries. The article argues, and the research results show, that a DSM strategy and the elimination of geo-blocking do not eliminate the problem of fostering European audiovisual content that is and could be available to the users of VOD platforms in Lithuania and Estonia, and that these measures do not pay significant attention to EU’s consumer protection issues

„Reali jėga, kurią remia visa tauta“: nuo Maskvos atsiskyrusių Lietuvos komunistų vaizdavimas televizijos laidoje „Panorama“ 1990 metų sausį–kovą

The transformation of communist societies into democratic ones in Europe in 1988-1990 is a massive and complicated phenomenon. Claiming that they were implementing democracy, the local communist regimes had been trying to maintain their influence in the states, for which they had a lot of resources, including the media. In terms of political communication, the mass media claimed not even the position of an individual actor next to politicians or the audience, but a puppet group of politicians. The liberating society began to look at non-communist political alternatives, while the communists were trying to maintain a monopoly. This also happened in 1990 in Lithuania, which was occupied by the Soviet Union. Hence the question arises, as the first democratic elections after the Second World War had approached, how did the media describe the Lithuanian Communist Party that seized power? Consecutive newspaper archives have survived to this day, therefore we can clearly see how the press has reflected the news of the political field. But what and how was streaming media TV broadcasting? Often these were working at the time say “I don’t remember anything” or tell generalized narratives. In addition, there is an argument that there are little remains left of the programs, which cannot provide a full context of what and how television had been showing. Based on the thesis of television theory and practice that a television report or other production is created based on a text, the texts of the program “Panorama” stored in the Central State Archive of Lithuania are used to prepare the article. The purpose of this article is to show how the journalists reflected the events related to the Lithuanian Communist Party in the main informational television show, what attitudes of the audience could be formed on this political force during the election campaign. The article publishes an analysis of the texts of the TV show “Panorama” related to the Lithuanian Communist Party, its leader Algirdas Brazauskas and the party’s activities. Europos komunistinių visuomenių transformacija į demokratines 1988–1990 metais – masinis ir sudėtingas, komplikuotas reiškinys. Prisidengdami demokratijos įgyvendinimu vietiniai komunistiniai režimai bandė išlaikyti savo įtaką valstybėse, turėdami gausybę išteklių, tarp jų – informacinį. Žiniasklaida politinės komunikacijos požiūriu pretendavo net ne į atskiro veikėjo šalia politikų ir auditorijos poziciją, bet marionetinį politikų eksklavą. Laisvėjanti visuomenė ėmė dairytis politinių nekomunistinių alternatyvų, tačiau komunistinės jėgos bandė iš paskutiniųjų išlaikyti sprendimo monopolį. Taip nutiko ir iš Sovietų Sąjungos okupacijos besivaduojančioje Lietuvoje 1990 metais. Tad kyla klausimas, kaip, artėjant pirmiesiems demokratiniams rinkimams po Antrojo pasaulinio karo, apie valdžią uzurpavusią Lietuvos komunistų partiją rašė, kalbėjo, rodė žiniasklaida? Nuoseklūs laikraščių archyvai išlikę iki šių dienų, taigi galime aiškiai pamatyti, kaip politinio lauko klausimus reflektavo spauda. Tačiau ką ir kaip transliavo srautinės informacijos priemonė – televizija? Ši tema viešojoje erdvėje beveik nefigūruoja, prisidengiant tuomet dirbusiųjų argumentu „aš nieko neprisimenu“ arba apibendrintu pasakojimu. Arba tuo, kad iš tuomet transliuotų laidų yra likę menki likučiai, kurie negali suteikti pilno konteksto, ką ir kaip televizija rodė. Remiantis televizijos teorijos ir praktikos nuostata, kad televizijos reportažas ar kita produkcija yra kuriama teksto pagrindu, straipsniui parengti naudojamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais laidos „Panorama“ tekstais. Straipsnio tikslas – įvardyti, kaip pagrindinėje informacinėje televizijos laidoje žurnalistai atspindėjo įvykius, susijusius su Lietuvos komunistų partija, kokias auditorijos nuostatas galėjo formuoti apie šią politinę jėgą rinkiminės kampanijos metu. Straipsnyje publikuojama televizijos laidos „Panorama“ tekstų, susijusių su Lietuvos komunistų partija, jos lyderiu Algirdu Brazausku ir partijos veikla, analizė

Lietuvių žurnalistikos istorija Amerikos lietuvių darbuose (iki 1904 m.)

Į lietuvių žurnalistikos istorijos tyrinėjimus dar ne ką įvesdinti Amerikos lietuvių autorių darbai, skelbti knygose, ypač tos šalies lietuvių periodikoje. Tuo tarpu jų straipsniai ar šiaip medžiaga tomis temomis iškėlė ir nušvietė svarbių mūsų periodikos istorijos reiškinių, leidinių, asmenybių. Kai kuriuos tos istorijos dalykus jie svarstė ar naujai interpretavo pirmieji.Šioje istoriografinėje informacijoje apibūdinami XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje (t. y. lietuvių spaudos draudimo laikais) Amerikos lietuvių periodikoje ir knygose pasirodę darbai daugiausia apie mūsų nacionalinės žurnalistikos pradžią ir pirmuosius leidinius. Tie įvairaus žanro raštai aprėpia ano meto lietuvių periodikos atšakas Mažojoje Lietuvoje ir Amerikoje.Esminiai žodžiai: JAV lietuvių periodika, istoriografinis kontekstas, leidinių pobūdis