Pratarmė

oai:ojs.www4063.vu.lt:article/5334With its about 110 museums taking care of about 6.5 million objects, Lithuania can be proud to have an adequate and varied museum provision. This does not mean that the situation is fully satisfactory. The post-1990 transition period has still left some issues unresolved, one of them being the perception of the social role of museums by the responsible authorities and the financing of museums accordingly. Based on a thorough analysis of Lithuanian museums, the present study takes a clear position about the potential of museums as public memory institutions in an informatikon society. [...]Turėdama apie 110 muziejų, besirūpinančių maždaug 6,5 milijono muziejinių objektų, Lietuva gali didžiuotis įvairiu ir adekvačiu muziejų tinklu. Tačiau tai dar nereiškia, kad situacija yra visiškai normali. 1990 metų perėjimo laikotarpis paliko neišspręstų klausimų, vienas iš jų–atsakingų institucijų požiūris į muziejų socialinį vaidmenį ir atitinkamas jų veiklos finansavimas. Remiantis visapuse Lietuvos muziejų analize, šia studija išreiškiama tvirta pozicija dėl muziejų kaip atminties institucijų potencialo informacinėje visuomenėje. [...

Ethnocultural regionalization of Lithuania or all the truth about our regions

In a broad sense the subject of this research is the territorial organization of Lithuania’s ethnocultural regions. In a narrow sense it focuses on Lithuania’s ethnocultural regions. This research aims to carry out ethnocultural regionalization of Lithuania.More in PDF. You can purchase a printed book:www.patogupirkti.ltwww.knygos.ltSpausdintą knygą galite įsigyti:www.patogupirkti.ltwww.knygos.l

Turinys

 &nbsp

Įvadas

Ši monografija pateikia būdingus Lietuvos muzeologijos raidos bruožus XVIII a. antrojoje pusėje–XXI a. Autorė Lietuvos muzeologijos raidos objektą analizuoja remdamasi šiuolaikinio austrų muzeologo Friedricho Waidacherio istorinės muzeologijos samprata, t. y. muzeologijos bei muzealumo raiškos istoriją: muzeologijos istorija priklauso mokslo istorijai, muzealumo istorija – idėjų istorijai (Waidacher, 2007, 53‒117). Pagal tokią sampratą ir sudaryta šios knygos turinio dviejų skyrių struktūra, atskleidžianti muzeologijos bei muzealumo istorijos charakteringus aspektus, bruožus, raišką. Knygos pirmas skyrius ir jo dalys skirtos charakterizuoti pagrindiniams muzeologijos formavimo Lietuvoje aspektams: muzeologijos terminijos, mokslo objekto, tarpdiscipliniškumo ir statuso mokslų struktūroje, tyrimų, publikacijų ir studijų pobūdžių, – taip pat šio mokslo ištakoms, raidos periodizavimui, svarbiems formavimo faktoriams. Čia pabrėžiamas muzeologijos ir muziejininkystės sampratų diskursas, kuris padeda suvokti muzeologijos ir muziejininkystės istorijų laukus – pasak F. Waidacherio, muziejininkystės istorija – institucijų istorija (F. Waidacher, 2007, 100). Antrame monografijos skyriuje siekiama atskleisti muzealumo raiškos Lietuvoje istorijos esmines tendencijas, apibrėžti svarbius tikrovės, tapatumo muzealizacijos ir muziejų poreikio bruožus. Manoma, kad tikrovės, tapatumo muzealizacijos pagrindinės linkmės: muziejinių Lietuvos istorijos, etninės kultūros, nacionalinio ir kito tapatumo įprasminimų bei reiškimosi muziejinimų tarp mokslo ir ideologijos, – atspindi bendrąsias muzealumo raiškos turinio tendencijas. Jas papildo ir muziejų misijų, pasiūlos ir poreikio, veiklos rėmimo, prieinamumo ir pasaulinės integracijos, tipų, tinklo valdymo pobūdžių atsklaidos. Muzealizacijos ir muziejų poreikio vertinimai paaiškina, kodėl ir kokių muziejų norima, kaip muziejai organizuoja tapatumo reprezentacijas savo kraštui ir pasauliui bei kaip dalyvauja kultūrų mainų procesuose.Išsamiau PDF rinkmenoje

Egodokumentai Lietuvos muziejuose ir jų panaudojimas

...Kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2011 m. veikė 105 muziejai, eksponuojantys tik 5 proc. savo „turtų“ (iš viso saugoma 6 521 tūkst. eksponatų)1. Statistika neatskleidžia, kokią minėtų eksponatų dalį sudaro archyvalijos, tačiau preliminarūs tyrimai (Ivanova, 2011; Mikalajūnaitė, 2011) rodo, kad archyvinių vertybių muziejai turi sukaupę nemažai – tiek pagrindiniame, tiek pagalbiniame rinkinių fonduose ir muziejų archyvuose. Kyla klausimas, kokią archyvalijų dalį sudaro egodokumentai, t. y. autobiografinė raštija pirmuoju asmeniu, kuriai tradiciškai priskiriami atsiminimai, dienoraščiai, autobiografijos, laiškai ir kita. Kaip egodokumentai panaudojami? Ar „dalyvauja“ muziejinėje komunikacijoje, apimančioje mokslinę,  edukacinę, pažintinę ir kitas veiklas? [...

Muzealizacijos linkmės

Svarbiausias muziejinių istorijos kontekstų formavimo XIX–XXI a. Lietuvoje problematikos objektas yra muziejų ekspozicijose perteikiamo Lietuvos istorijos pobūdžio sampratos ir praktikos. Kiti šios problematikos aspektai, pavyzdžiui, Lietuvos istorijos tekstai muziejų parodose, edukacijose, leidiniuose, nesureikšminami, nes jie iš esmės nekeičia ekspozicijomis išreikštų muziejų koncepcijų. Pasitelkiant minėtas istoriografijos apžvalgoje pozicijas bei naujus šaltinius, interaktyvią informaciją apie muziejų ekspozicijose atspindimą Lietuvos Išsamiau PDF rinkmenoje

Apie autorius

.....

Lietuvos muziejai 1991–2011 metais: pagrindiniai kiekybiniai veiklų rodikliai, rezultatai ir problemos

...Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos valstybė ir visuomenė patyrė kardinalių pokyčių. 1990 m. kovo 11 dieną tapusi nepriklausoma valstybė Lietuva išgyveno visas transformacijas nuo postsovietinės respublikos iki pilnateisės Europos Sąjungos narės. Kartu kito ir visuomenė. Be šių politiškai determinuotų pokyčių, Lietuvos visuomenė ir jos institucijos (kaip ir kitų šalių visuomenės ir institucijos) susidūrė su daugybe naujų iššūkių: globalizacija, informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra, migracija, demografine kaita, kurie, kai kurių sociologų nuomone, leidžia kalbėti apie naujos, globalios tinklaveikos visuomenės atsiradimą (Castells, 2006). Taigi, nagrinėdami pokyčius, turime atkreipti dėmesį ne tik į technologinį aspektą, t. y. naujas priemones muziejaus tikslams įgyvendinti, bet ir į socialinį aspektą – pasikeitusius visuomenės poreikius. Naujų technologinių galimybių ir poreikių derinimas yra ypač svarbus viešojo sektoriaus institucijoms (muziejams, bibliotekoms), kurių tiesioginė funkcija yra tarnauti visuomenei. [...

Lietuvos muziejų rinkinių konservavimas ir restauravimas 2003–2011 metais

...Nuolat pastebimas didėjantis dėmesys kultūros paveldui ir instituciniu, ir visuomeniniu lygmeniu. Galima įžvelgti ir esminių pokyčių, nes paveldo vertinimo kriterijai ir suvokimas šiuolaikinėje visuomenėje kinta. Lietuvos kultūros politikos nuostatose pabrėžiama, kad muziejų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi. Muziejai turi derinti vertybių kaupimą ir saugojimą su komunikacija, informacijos teikimu visuomenei, jos švietimu“ (Senapėdis, 2003). [...

Asmenvardžių rodyklė

   &nbsp