Akademinio raštingumo pagrindai

Metodinė priemonė „Akademinio raštingumo pagrindai“ skirta psichologijos specialybės studentams, į kuriuos orientuoti dauguma pavyzdžių bei patarimų šiame leidinyje. Taip pat medžiaga bus naudinga ir kitų socialinių mokslų studentams, susiduriantiems su tais pačiais akademinės literatūros paieškos iššūkiais, teorinių bei empirinių rašto darbų rengimo užduotimis, literatūros citavimo bei perfrazavimo sunkumais, žodinių bei stendinių pranešimų ruošimu. Leidinyje išsamiai aptariama akademinio raštingumo samprata, apibūdinama, kas yra mokslinė literatūra, pateikiamai patarimai psichologijos mokslinės literatūros paieškai ir skaitymui, aptariami reikalavimai literatūros šaltinių naudojimui rašto darbe, supažindinama su reikalavimais literatūros apžvalgai, empiriniam rašto darbui, žodiniams ir stendiniams pranešimams. Kiekviename skyriuje pateikiamos praktinės užduotys padės studentams sparčiau pasiekti tinkamą akademinio raštingumo lygį ir paskatins kūrybiškai bei prasmingai studijuoti, sėkmingai atlikti studentiškas užduotis. Ši metodinė priemonė gali būti naudinga ir kitiems akademinės bendruomenės nariams iškilus poreikiui pasikartoti pagrindinius akademinio rašymo bei akademinės literatūros naudojimo principus

Interpersonal Behaviors Questionnaire (IBQ) applied to parenting of emerging adults: dimensional structure and criterion validity

CC BY 4.0Background: The prolonged transitions to adulthood strengthen interest in parenting characteristics that can shape emerging adults’ development and progression to full-fledged adulthood. It also strengthens interest in instruments suitable for measuring such parenting characteristics. The current study contributes to this area of research by applying the Interpersonal Behavior Questionnaire (IBQ), to assess parenting behaviors that are pertinent for emerging adults’ development and wellbeing, and seeks evidence of its dimensional structure and criterion validity. Method: The sample of the study consisted of 600 emerging adults (Mage = 24.94, SDage = 3.03, range 19–29 years; 52.3% women). The dimensionality of IBQ was assessed by testing a sequence of theoretically plausible models representing alternative factor score structures. Criterion validity was investigated by exploring the associations between the IBQ dimensions and basic psychological need satisfaction and frustration, negative affectivity, and thriving. Results: The findings provide evidence of a hypothesized six-factor structure, but advocate for the use of exploratory structural equation as it may more accurately reflect associations between the six dimensions. Findings also provide evidence of criterion validity. Conclusions: The findings indicate that IBQ applied to parenting targets dimensions highly relevant for EAs’ flourishing or impoverished functioning. Findings also offer evidence of structure and criterion validity for the IBQ applied to emerging adults’ parent behaviors. As such, researchers may find IBQ attractive, as it is relatively concise yet also a holistic measure that captures the behaviors that both support and thwart an emerging adult’s need for autonomy, competence, and relatedness. Findings also shed light on the process of becoming an adult, the shift in parent–child relationships during this process, and emerging adults’ wellbeing

Episteminė motyvacija kaip socialinių prietarų prediktorius : kognityvinio užbaigtumo poreikio ir ambivalentiško seksizmo sąsajos

Scarce research evidence show that preference for quick, definite and stable knowledge, as reflected in the construct of the need for closure (NFC), can be related to hostile and benevolent sexism (Roets et al., 2012). However, it is unknown whether NFC varies between different – ambivalent and univalent – sexism profiles. The aim of the present research was to investigate the relationship between NFC and sexism and to test gender as a moderator of these links. Method. A heterogeneous sample (N = 187, 108 women and 79 men, ages ranging 18–68 years: M = 26,73, SD = 8,53) completed revised Need for Closure Scale (Roets, Van Hiel, 2007) and Ambivalent Sexism Inventory (Glick, Fiske, 1996). Results confirmed that NFC can significantly predict both types of sexism when controlling for gender. Gender moderated only the link between NFC and benevolent sexism (the relationship was stronger for women). When different sexism profiles were considered, results showed that NFC is higher for those expressing ambivalent (in contrast to univalent) sexist attitudes. Also, NFC was higher for women in all groups. Conclusion. Study showed that prejudice towards women can be explained by motivational differences in knowledge formation. Higher NFC is associated with higher endorsement of both hostile and benevolent sexism. These findings are in line with the theoretical assumption that ambivalent sexism might function as a system justifying ideology serving epistemic needs for stability.  Negausūs tyrimai rodo, kad preferencija greitai sufor­muojamam, užtikrintam ir stabiliam žinojimui, aprašoma kognityvinio užbaigtumo poreikio (KUP) konstruktu, yra susijusi su priešiškais ir geranoriškais seksistiniais prie­tarais (Roets ir kt., 2012). Tačiau nėra aišku, kaip šis poreikis atsispindi skirtingais – ambivalentiškos ir univalentiškos – seksizmo raiškos atvejais. Tyrimo tikslas – nu-statyti KUP ir seksizmo sąsajas atsižvelgiant į galimą lyties moderacinį vaidmenį. Metodai. Heterogeniška imtis (N = 187, 18–68 metų 108 moterys ir 79 vyrai, M = 26,73, SD = 8,53) užpildė atnaujintą Kognityvinio užbaigtumo poreikio (Roets, Van Hiel, 2007) ir Ambivalentiško seksizmo (Glick, Fiske, 1996) klausimynus. Rezultatai patvir­tino, kad, kontroliuojant lyties efektą, aukštesni KUP įverčiai leidžia numatyti aukštesnį priešišką ir geranorišką seksizmą. Lytis moderavo tik KUP ir geranoriško seksizmo ryšį (moterų grupėje konstruktų ryšiai buvo stipresni). Skirstant imtį pagal seksizmo raišką, nustatyta, kad KUP įverčiai aukštesni tarp ambivalentiškas (skirtingai nei univalentiš­kas) seksistines nuostatas reiškiančiųjų, taip pat kad moterų KUP įverčiai visose sek­sizmo raiškos grupėse yra aukštesni nei vyrų. Išvados. Tyrimas parodė, kad moterims taikomi socialiniai prietarai gali būti aiškinami motyvaciniais žinojimo formavimo skir­tumais. KUP yra aukštesnis ambivalentiško seksizmo raiškos grupėje. Rasti konstruktų ryšiai suderinami su esamais teoriniais požiūriais, kad ambivalentiškas seksizmas gali funkcionuoti kaip socialinę sistemą pateisinanti ideologija, tenkinanti episteminio stabilumo poreikį

Profiles of achievement motivation and performance in middle school: links to student background and perceived classroom climate

CC BY 4.0Achievement motivation and performance at school are reciprocally related, however, empirical studies report a large variability of findings and, in some cases, weaker than expected associations between these constructs. To further our understanding of the motivation–performance link, we examined typical patterns of motivation and performance and their correlates, in two cohorts of 8th-grade students (N1 = 998, N2 = 441). As expected, we identified both concordant and discordant patterns of achievement motivation and performance. In two subgroups, specifically, those characterized by low motivation and low performance (34% of the sample) and those characterized by high motivation and high performance (18% of the sample), the levels of motivation were highly concordant with scores on math and reading tests. In contrast, the other two profiles—weak motivation with elevated performance (38% of all sample) and high motivation with low performance (9% of the sample) had divergent patterns of motivation and performance. The subgroups also differed on student socio-economic background, special educational needs, gender, as well as perceptions of classroom climate. Overall, our findings reveal context-dependent patterns of the relationship between aspects of achievement motivation and performance

Profiles of achievement goal orientations among adolescents with different SES background before and during the Covid-19 pandemic

This study aimed to identify profiles of achievement goal orientations and transitions between these profiles among adolescents from different socioeconomic backgrounds before and during the Covid-19 pandemic. A sample of 1268 adolescents (51.7% females; Mage = 14.87; SDage = 0.39) participated in four waves of data collection: One took place pre-pandemic (at the start of 9th grade) and three took place during the Covid-19 pandemic. Latent transition analyses revealed four profiles of achievement goal orientations at each study wave: moderately motivated, success-oriented, mastery-oriented, and unmotivated. Most adolescents remained in the same profile or transitioned to a similar one across subsequent study waves. However, some more substantive, mostly unfavourable patterns of transitions between the profiles were also observed, especially among highly motivated adolescents. The latter patterns coincided with pandemic-related online learning periods. Results also showed a large motivational disadvantage among students from socioeconomically disadvantaged backgrounds, which was particularly pronounced before the pandemic, but remained salient throughout the study

Psychometric Qualities of the Educational Identity Processes Scale (EIPS)

CC BY 4.0In the educational domain, the development of identity becomes especially salient during school transition phases. To assess the specific identity processes that match the adolescents’ experiences before and after the school transition, the Educational Identity Processes Scale (EIPS) was developed. The present study aimed to test the psychometric qualities of the EIPS by examining its factor structure, the internal and convergent validity of the identity dimensions, and whether the questionnaire was measurement invariant over time. The pre-transition version was tested in a Dutch sample (N = 242 early adolescents) and the post-transition version was tested in a Lithuanian sample (N = 1,268 mid-adolescents). Findings indicated good psychometric qualities for both the pre- and post-transition versions of the EIPS. Additionally, context dependencies were observed, as distance to the transition influenced the meaning of specific identity processes and determined whether specific processes could be considered as part of normative development

Cultural assumptions working with socially excluded groups: possibilities and limits for reflection

This article discusses the significance of cultural assumptions in work with groups experiencing social exclusion. Psychologists, counselors and social workers, as cultural beings, hold certain cultural assumptions, attitudes and norms, which sometimes can impede their work with clients from diverse social and cultural backgrounds, especially from socially excluded groups. This problem, particularly if considered from the inclusive multicultural perspective, is relevant for a society like Lithuania - with high levels of perceived internal homogeneity. The article looks into particular examples, how unreflected cultural assumptions are reproduced in social and psychological services and policies. Theoretical models and research explaining the impact of cultural assumptions on assistance practices are reviewed. Models applied for developing multicultural competencies of professional social and psychological service providers are discussed.Šiame straipsnyje aptariama kultūrinių prielaidų reikšmė dirbant su socialinės atskirties grupėmis. Psichologai, socialiniai darbuotojai yra veikiami atitinkamai kultūrai būdingų prielaidų, nuostatų, elgesio normų. Tai gali sunkinti jų darbą su įvairioms socialinėms grupėms priklausančiais klientais, ypač su socialinės/ kultūrinės atskirties grupėmis. Ši problema ypač aktuali žvelgiant iš platesnės multikultūralizmo perpektyvos, kuri, be rasės, etniškumo, religijos ar kalbos, apima ir tokias kultūrines dimensijas kaip lytis, amžius, įgalumas, socialinė klasė, seksualinė tapatybė bei išsilavinimas. Straipsnyje aprašomi konkretūs pavyzdžiai, kai nereflektuojamos kultūrinės prielaidos veikia socialines ir psichologines paslaugas bei socialinę politiką. Pateikiami kultūrinių prielaidų įtaką aiškinantys teoriniai modeliai bei tyrimai, taip pat apžvelgiami multikultūrinę kompetenciją skatinantys veiksniai ir kultūrinių stereotipų kaitai, taikomi modeliai bei potenciali jų nauda ruošiantis darbui su socialinės atskirties grupėmis

Lyties tapatumas ir jo sąsajos su kitais psichologinio funkcionavimo aspektais paauglystėje

Based on the lack of attention to the problem of gender identity and its links to psychological difficulties and well-being in adolescence, this study was designed to address the issue by applying a contemporary multidimensional approach to gender identity. The study aims to evaluate the links that particular aspects of gender identity have with important indicators of psychological difficulties and well-being in adolescence. The results of the study contribute to the field of research in several ways. Firstly, the study empirically extends the multidimensional understanding of gender identity to the period of middle- to late-adolescence. Secondly, it allows identifying the direction and strength of unique links between the dimensions of gender identity and important indicators of adolescent psychological difficulties and well-being. Thirdly, the results allow evaluating the extent to which a given set of gender-identity dimensions may contribute to explaining particular difficulties and aspects of well-being in adolescence. The results of the study also provide support for gender invariance of identified links.Disertacijoje nagrinėjama lyties tapatumo struktūra bei atskirų lyties tapatumo dimensijų sąsajos su psichologinių sunkumų bei gerovės aspektų rodikliais viduriniojoje ir vėlyvojoje paauglystėje. Atliktas tyrimas papildo esamas žinias apie paauglių lyties tapatumą keliais aspektais. Pirma, tyrimo rezultatai leidžia įvertinti, kiek anksčiau vaikų ir ankstyvųjų paauglių imtyse identifikuotos lyties tapatumo dimensijos tinkamos viduriniojoje ir vėlyvojoje paauglystėje. Antra, tyrimas ne tik atskleidžia lyties tapatumo struktūrą paauglystėje, bet ir pagrindžia lyties tapatumo dimensijų stabilumą lyties ir amžiaus atžvilgiu. Trečia, atlikta analizė leidžia įvertinti sąsajas tarp lyties tapatumo ir psichologinių sunkumų bei gerovės aspektų atsižvelgiant į lyties tapatumo dimensijų tarpusavio ryšius bei sąsajas su paauglių lyties vaidmens stereotipais. Tyrimo rezultatai taip pat pagrindžia nustatytų ryšių tinkamumą paauglių vaikinų ir merginų pogrupiuose

Links between femininity ideology and adolescent girls‘ depresive symptoms, self-esteem and subjective life satisfaction

Mokslinė problema. Tyrimai rodo, kad kai kurie paauglių merginų perimamos moteriškumo sampratos aspektai gali būti nepalankūs jų psichikos sveikatai, t. y. būti susiję su aukštesniais psichologinių sunkumų ir žemesniais gerovės rodikliais. Tačiau lieka neaišku, kiek tai aktualu vėlyvojoje paauglystėje, kokie psichologinių sunkumų ir gerovės rodikliai yra susiję su moteriškumo ideologija bei kiek šie ryšiai svarbūs Lietuvos kontekste. Tikslas. Šiame darbe siekiama nustatyti paauglių moteriškumo ideologijos dimensijų (sudaiktinančio santykio su kūnu ir neautentiškumo tarpasmeniniuose santykiuose) bei merginų depresiškumo, savęs vertinimo ir subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu vėlyvojoje paauglystėje sąsajas. Metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 146 merginos, besimokančios 10–11 klasėse (amžius M=16,71; SD=0,64). Tiriamosios užpildė Paauglių moteriškumo ideologijos skalę (Tolman, Porche, 2000), Rosenbergo savęs vertinimo skalę (Rosenberg, 1965), Epidemiologinių tyrimų centro Depresiškumo skalę vaikams (Faulstich, Carey, Ruggiero, Enyart, Gresham, 1986) ir Subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu skalę (Pavot, Diener, 1993). Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė: tiek kūno sudaiktinimas, tiek neautentiškumas santykiuose turi sąsajų su tirtais psichologinių sunkumų ir gerovės rodikliais. Aukštesni kūno sudaiktinimo įverčiai susiję su aukštesniu merginų depresiškumu, žemesniu savęs vertinimu bei mažesniu pasitenkinimu gyvenimu. Aukštesni neautentiškumo tarpasmeniniuose santykiuose įverčiai susiję su aukštesniu depresiškumu bei žemesniu savęs vertinimu, o su pasitenkinimu gyvenimu tiesioginių ryšių nerasta. Išvados. Tyrime analizuotų moteriškumo ideologijos aspektų internalizavimas yra susijęs su aukštesniu paauglių merginų depresiškumu, žemesniu savęs vertinimu ir mažesniu pasitenkinimu gyvenimu bei leidžia paaiškinti nuo 15 iki 28 proc. tirtų psichologinių sunkumų ir gerovės rodiklių sklaidos.Scientific problem. Research shows that some aspects of adolecent femininity ideology can be related to higher girls‘ psychological difficulties and lower wellbeing. It remains unclear, however, whether these links exist in late adolescence and cross-culturally, it also remains to be determined which particular indicators of psychological difficulties and well-being are linked to adolescent femininity ideology. Aim. This study aimed to identify the links between adolescent femininity ideology (as expressed through objectifying relationship with the body and inauthentic self in relationships) and girls‘ depression symptoms, self-esteem and subjective satisfaction with life. Method. A convenience sample of 146 late adolescent girls (age M=16,71; SD=0,64) participated in the study. The participants filled-in the Adolescent Femininity Ideology Scale (Tolman & Porche, 2000), Rosenberg‘s Self-Esteem Scale (Rosenberg, 1965), the Center for Epidemiological Studies Depression Scale for Children (Faulstich, Carey, Ruggiero, Enyart & Gresham, 1986) and the Satisfaction with Life Scale (Pavot & Diener, 1993). Results. The study showed higher scores in body objectification predicted higher depression symptoms, lower self-esteem and less satisfaction with life. Higher inauthenticity in relationships also predicted higher depression symptoms and lower self-esteem, but had no direct link to satisfaction with life. Conclusion. Internalization of adolescent femininity ideology is related to higher depressive symptoms and lower well-being of adolescent girls and explains from 15 to 28 percent of variance in indicators of psychological difficulties and wellbeing covered in this study