Magenstrasse ir Mill operacija

Eugenijus Stratilovas,  Povilas Miliauskas,  Giedrė Rudinskaitė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Abdominalinės ir bendrosios chirurgijos ir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El paštas: [email protected] Antsvoris yra plintanti žmonijos problema, sukelianti rimtų sveikatos sutrikimų. Išleidžiamos milžiniškos lėšos antsvorio sukeliamoms ligoms gydyti. Nutukimas didina riziką susirgti vėžiu ir mirtingumą. Vienas iš veiksmingiausių šios problemos sprendimo būdų yra svorio mažinimo operacijos. Magenstrasse ir Mill operacija priklauso restrikcinių svorio mažinimo operacijų grupei. Literatūroje ši operacija yra vadinama įvairiai: vertikalioji gastrektomija, parietalinė gastrektomija, rankovės gastrektomija, didžiosios kreivės gastrektomija. Iki šiol tai viena iš paprasčiausių ir fiziologiškiausių gastroplastikų. Ją atliekant išvengiama svetimkūnių (gastroplastikos žiedų, talpyklų). Po šios operacijos nepasireiškia daugelis kitoms skrandžio restrikcinėms (žiedu) ir malabsorbcinėms operacijoms būdingų funkcinių sutrikimų ir komplikacijų. Straipsnyje aprašyta, mūsų duomenimis, pirmoji Lietuvoje atlikta Magenstrasse ir Mill operacija. Jos rezultatai ir peržvelgti užsienio literatūros duomenys leidžia teigti, kad operacija yra fiziologiška, efektyvi ir saugi pacientui, techniškai paprasta ir patikima chirurgui. Kaip ir kitos gastroplastikos, ji lemia didelį ir ilgalaikį svorio kritimą. Pagrindiniai žodžiai: Magenstrasse ir Mill operacija, nutukimas, svorį mažinančios operacijos Magenstrasse & Mill operation Eugenijus Stratilovas,  Povilas Miliauskas,  Giedrė Rudinskaitė Department of Abdominal and General Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Obesity is pervasive problem of humanity which causes serious health problems. The huge sum of money is spent on the treatment of obesity induced diseases. Obesity increased risk of cancer and mortality too. Bariatric operation is one of the most effective methods to manage this problem. Magenstrasse & Mill operation is one of restrictive bariatric operations. This is one of the simplest and most physiological gastroplasty yet described. The implanted foreign material (gastric bands, reservoirs) is avoided. Many of the drawbacks of restrictive and malabsorbtive bariatric operations are avoided. We present the first, as we know, case of Magenstrasse & Mill operation in Lithuania. Our results and data of literature confirm that this is physiological, effective and save operation for the patient, furthermore it is technically simple and secure operation for the surgeon. Keywords: Magenstrasse ir Mill operation, obesity, bariatric operation

Autofluorescencinės bronchoskopijos reikšmė diagnozuojant ankstyvą plaučių vėžį

Sigitas Zaremba1, Renatas Aškinis1, Arnoldas Krasauskas1, Saulius Cicėnas1,2 1Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El. paštas: [email protected] Įvadas / tikslasPlaučių vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, ypač vyrų. Tai solidinis navikas, turintis blogą prognozę daugiausia dėl greito progresavimo. Deja, dauguma atvejų nustatomi vėlyvos stadijos. Sergamumas plaučių vėžiu Lietuvoje yra 38,30 atvejo/100 000 gyventojų, 69,20/100 000 vyrų ir 11,4/100 000 moterų (2010 m). Plaučių vėžio gydymo prognozė gali būti palankesnė, jei nustatomas ir gydomas ankstyvos stadijos plaučių vėžys. Autofluorescencinis (AF) bronchoskopas padeda pamatyti normalioje šviesoje nematomus bronchų gleivinės pokyčius. Šis metodas pasižymi didesniu tyrimo jautrumu, bet mažesniu specifiškumu. Darbo tikslas – pasidalyti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto patirtimi naudojant autofluorescencinį bronchoskopą, nustatyti tyrimo jautrumą ir specifiškumą diagnozuojant plaučių vėžį. Tyrimo medžiaga ir metodaiNuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. atliktos autofluorescencinės bronchoskopijos 87 ligoniams. Duomenys apžvelgti retrospektyviai. RezultataiAutofluorescencinės bronchoskopijos metodu tirti 87 ligoniai, iš jų 59 sergantys plaučių vėžiu, 5 – stemplės vėžiu, 7 – kitų lokalizacijų navikine patologija ir 16 – nepiktybinėmis ligomis. Nustatėme baltos šviesos bronchoskopijos ir autofluorescencinės bronchoskopijos tyrimo jautrumą – atitinkamai 0,83 ir 0,87. Specifiškumas abiem atvejais buvo vienodas – 0,68. IšvadosAutofluorescencinė bronchoskopija yra saugus, naudingas diagnostikos metodas, kuris padeda vertinti naviko endobronchinį išplitimą planuojant operacijos apimtį. Mūsų nustatytas baltos šviesos bronchoskopijos ir autofluorescencinės šviesos bronchoskopijos tyrimų jautrumas buvo 0,83 ir 0,87, tai iš esmės atitinka kitų autorių duomenis. Autofluorescencinės šviesos bronchoskopijos tyrimas naudingesnis nustatant ankstyvų stadijų plaučių vėžį ar ikivėžines ligas. Reikšminiai žodžiai: autofluorescencinė bronchoskopija, plaučių vėžys. The value of autofluorescence bronchoscopy in the diagnosis of early lung cancer Sigitas Zaremba1, Renatas Aškinis1, Arnoldas Krasauskas1, Saulius Cicėnas1,2 1 Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nursing, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objectiveLung cancer is one of the most common oncologic diseases in Lithuania, especially among males. It is a solid tumour with a poor prognosis due to rapid progression. Unfortunately, most cases are diagnosed at an advanced stage. Lung cancer morbidity in Lithuania is 38.3 / 100000 inhabitants (69.2 / 100000 among males and 11.4 / 100000 among females) (2010). The prognosis of lung cancer treatment could be better if it were diagnosed at an early stage of the disease. Autofluorescence bronchoscopy can help to find bronchial mucosa lesions which were not seen with a white light bronchoscope. This method has a higher sensitivity but a lower specificity. The study presents – to share our experience in using autofluorescence bronchoscopy, to evaluate its sensitivity and specificity. MethodsFrom 15 September 2009 till 25 May 2011, there were 87 patients examined with autofluorescence bronchoscopy at the Vilnius University Institute of Oncology. The data were evaluated retrospectively. ResultsWe examined 87 patients by autofluorescence bronchoscopy: 59 with lung cacner, 5 with esophageal cancer, 7 with other malignant diseases, and 16 with benign diseases. White-light and autofluorescence bronchoscopy sensitivity was 0.83 and 0.87, respectively. The specificity was 0.68 in both methods. ConclusionsAutofluorescence bronchoscopy is a safe, useful diagnostic method allowing to evaluate endobronchial tumour spread when planning surgical resection. We found white-light and autofluorescence bronchoscopy sensitivity to be 0.83 and 0.87, respectively, which correlate with data of other authors. Autofluorescence bronchoscopy is preferable when diagnosing early-stage lung cancer or precancerous lesions. Keywords: autofluorescence bronchoscopy, lung cancer

Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu atliekant laparoskopines gaubtinės žarnos operacijas

Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas1 1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius 2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius 3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Intratekaliai sušvirkštas morfinas pasižymi geromis skausmą malšinančiomis savybėmis, atliekant įvairias chirurgines operacijas. Laparoskopinė kolorektalinė chirurgija tampa gera alternatyva atviroms gaubtinės žarnos operacijoms. Šio darbo tikslas – įvertinti intratekalinio skausmo malšinimo morfinu efektyvumą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Į tyrimą buvo įtraukta 40 ligonių, kuriems buvo atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į pooperacinio skausmo malšinimo metodą: IT grupę (n=20) sudarė pacientai, kuriems intratekaliai prieš anestezijos indukciją buvo sušvirkšta vienkartinė 0,4 mg morfino dozė, ir IV grupę (n=20) – pacientai, kuriems pirmą pooperacinę parą buvo taikoma nuolatinė intraveninė morfino 0,02 mg/kg/val. infuzija. Kitas paras abiejų grupių pacientų skausmas buvo slopinamas į raumenis leidžiamu ketolganu. Abiejų grupių pacientams taikyta tokia pat bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome naudodami vizualinę analoginę skausmo skalę ir suvartotų analgetikų kiekį. Rezultatai Pirmą parą po operacijos suvartota morfino ir ketolgano suminė dozė buvo mažesnė IT grupės pacientų, palyginti su IV grupės pacientais (p<0,05). Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu buvo statistiškai patikimai geresnis negu intraveninis pirmą parą po operacijos. Tačiau gydymo ligoninėje laikas ir žarnyno veiklos atsitaisymo laikas nesiskyrė, lyginant abi pacientų grupes. Išvada Intratekaliai sušvirkštas morfinas anestezijos indukcijos metu statistiškai patikimai geriau malšina pooperacinį skausmą ir sumažina opioidų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų, palyginti su sistemiškai vartojamu morfinu. Reikšminiai žodžiai: skausmo malšinimas, intratekalinis morfinas, laparoskopinės kolektomijos Analgesic effect of intrathecal morphine in laparoscopic colon surgery Povilas Miliauskas1, Renatas tikuišis1,2, Narimantas Evaldas samalavičius1,3, Aleksas žurauskas1 1Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania 2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania 3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / Objective A single intrathecal morphine injection has a good analgesic effect in various types of surgery. Laparoscopic colon surgery is becoming more common and offers a good alternative to open surgery in selected patients. The purpose of this study was to evaluate the intrathecal morphine analgesic effect after laparoscopic colon surgery. Patients and methods Fourty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive intrathecal 0.4 mg morphine (IT gr., n = 20) before anesthesia induction or intravenous 0.02 mg/kg/h morphine dose (gr. IV, n = 20). A standard anesthetic technique, including fentanyl, sevoflurane and air in oxygen, was used. The visual analog scale scores for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery. Results The total dose of morphine and ketolgan in the first 24 hours postoperatively were smaller in the intrathecal group than in group IV (p < 0.05). The quality of analgesia in the first 24 h was better in the intrathecal morphine group (p < 0.05). There were no differences between the two groups as regards the returning of bowel function and the length of hospital stay. Conclusion Intrathecal morphine before anesthesia induction provided a significantly better postoperative analgesia than the intravenous use of morphine and was effective in reducing analgesics requirement during the first 24 h after laparoscopic colon surgery. Key words: analgesia, intrathecal morphine, laparoscopic colectom

Autofluorescencinės bronchoskopijos reikšmė diagnozuojant ankstyvą plaučių vėžį

Sigitas Zaremba1, Renatas Aškinis1, Arnoldas Krasauskas1, Saulius Cicėnas1,2 1Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius 2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El. paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Plaučių vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, ypač vyrų. Tai solidinis navikas, turintis blogą prognozę daugiausia dėl greito progresavimo. Deja, dauguma atvejų nustatomi vėlyvos stadijos. Sergamumas plaučių vėžiu Lietuvoje yra 38,30 atvejo/100 000 gyventojų, 69,20/100 000 vyrų ir 11,4/100 000 moterų (2010 m). Plaučių vėžio gydymo prognozė gali būti palankesnė, jei nustatomas ir gydomas ankstyvos stadijos plaučių vėžys. Autofluorescencinis (AF) bronchoskopas padeda pamatyti normalioje šviesoje nematomus bronchų gleivinės pokyčius. Šis metodas pasižymi didesniu tyrimo jautrumu, bet mažesniu specifiškumu. Darbo tikslas – pasidalyti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto patirtimi naudojant autofluorescencinį bronchoskopą, nustatyti tyrimo jautrumą ir specifiškumą diagnozuojant plaučių vėžį. Tyrimo medžiaga ir metodai Nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. atliktos autofluorescencinės bronchoskopijos 87 ligoniams. Duomenys apžvelgti retrospektyviai. Rezultatai Autofluorescencinės bronchoskopijos metodu tirti 87 ligoniai, iš jų 59 sergantys plaučių vėžiu, 5 – stemplės vėžiu, 7 – kitų lokalizacijų navikine patologija ir 16 – nepiktybinėmis ligomis. Nustatėme baltos šviesos bronchoskopijos ir autofluorescencinės bronchoskopijos tyrimo jautrumą – atitinkamai 0,83 ir 0,87. Specifiškumas abiem atvejais buvo vienodas – 0,68. Išvados Autofluorescencinė bronchoskopija yra saugus, naudingas diagnostikos metodas, kuris padeda vertinti naviko endobronchinį išplitimą planuojant operacijos apimtį. Mūsų nustatytas baltos šviesos bronchoskopijos ir autofluorescencinės šviesos bronchoskopijos tyrimų jautrumas buvo 0,83 ir 0,87, tai iš esmės atitinka kitų autorių duomenis. Autofluorescencinės šviesos bronchoskopijos tyrimas naudingesnis nustatant ankstyvų stadijų plaučių vėžį ar ikivėžines ligas. Reikšminiai žodžiai: autofluorescencinė bronchoskopija, plaučių vėžys. The value of autofluorescence bronchoscopy in the diagnosis of early lung cancer Sigitas Zaremba1, Renatas Aškinis1, Arnoldas Krasauskas1, Saulius Cicėnas1,2 1 Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nursing, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objective Lung cancer is one of the most common oncologic diseases in Lithuania, especially among males. It is a solid tumour with a poor prognosis due to rapid progression. Unfortunately, most cases are diagnosed at an advanced stage. Lung cancer morbidity in Lithuania is 38.3 / 100000 inhabitants (69.2 / 100000 among males and 11.4 / 100000 among females) (2010). The prognosis of lung cancer treatment could be better if it were diagnosed at an early stage of the disease. Autofluorescence bronchoscopy can help to find bronchial mucosa lesions which were not seen with a white light bronchoscope. This method has a higher sensitivity but a lower specificity. The study presents – to share our experience in using autofluorescence bronchoscopy, to evaluate its sensitivity and specificity. Methods From 15 September 2009 till 25 May 2011, there were 87 patients examined with autofluorescence bronchoscopy at the Vilnius University Institute of Oncology. The data were evaluated retrospectively. Results We examined 87 patients by autofluorescence bronchoscopy: 59 with lung cacner, 5 with esophageal cancer, 7 with other malignant diseases, and 16 with benign diseases. White-light and autofluorescence bronchoscopy sensitivity was 0.83 and 0.87, respectively. The specificity was 0.68 in both methods. Conclusions Autofluorescence bronchoscopy is a safe, useful diagnostic method allowing to evaluate endobronchial tumour spread when planning surgical resection. We found white-light and autofluorescence bronchoscopy sensitivity to be 0.83 and 0.87, respectively, which correlate with data of other authors. Autofluorescence bronchoscopy is preferable when diagnosing early-stage lung cancer or precancerous lesions. Keywords: autofluorescence bronchoscopy, lung cancer

Pooperacinis skausmo malšinimas deksametazonu po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų

Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Aleksas Žurauskas1 1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius 2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnus 3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Deksametazonas pasižymi pykinimą slopinančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis atliekant įvairias operacijas. Optimali deksametazono dozė, malšinant skausmą po laparoskopinių operacijų, tiksliai nežinoma. Šio darbo tikslas – nustatyti skausmą malšinančią deksametazono dozę po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Į tyrimą buvo įtraukta 60 ligonių, kuriems atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į keturias grupes, atsižvelgiant į deksametazono dozę: D0 grupę sudarė kontrolinės grupės pacientai, kuriems nebuvo skirto deksametazono, D4, D8, ir D12 – tiriamųjų grupių pacientai, kuriems buvo sušvirkšta atitinkamai 4 mg, 8 mg, ir 12 mg deksametazono tirpalo į veną anestezijos indukcijos metu. Visų grupių pacientams buvo taikyta tokia pati bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome pagal vizualinę analoginę skalę ir suvartotų analgetikų kiekį. Rezultatai Pirmą parą po operacijos suvartota ketolgano, paracetamolio ir tramadolio dozė buvo mažesnė D8 ir D12 grupių pacientų, palyginti su D0 ir D4 grupių pacientais. Analgetikų suvartojimas D0 ir D4 grupių pacientų buvo vienodas. Pavartojus didesnę deksametazono dozę D12 grupės pacientams negu D8 grupės pacientams, didesnio skausmo malšinamojo poveikio nenustatyta. Išvada Deksametazono 8 mg dozė anestezijos indukcijos metu malšina pooperacinį skausmą ir sumažina analgetikų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Reikšminiai žodžiai: pooperacinis skausmo malšinimas, deksametazonas, laparoskopinės operacijos Postoperative reduction pain with dexamethasone after laparoscopic colon surgery Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis1,2, Povilas Miliauskas1, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas1 1Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania 2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania 3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / Objective Dexamethasone has antiemetic and analgesic effects in various types of surgery. The optimal doses of dexamethasone in the management of pain after laparoscopic surgery are not well defined. The purpose of this study was to evaluate the dose-dependent analgesic effects of dexamethasone after laparoscopic colon surgery. Patients and methods Sixty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive saline (group D0), dexamethasone 4 mg (group D4), 8 mg (group D8) and 12 mg (group D12) intravenously during the induction of anesthesia. The same anesthetic technique was used to all these patients. The visual analog scale score for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery. Results The total doses of ketolgan, paracetamol and tramadol in the first 24 hours postoperatively were smaller in the D8 and D12 groups than in the D0 and D4 groups (p < 0.05). No difference in analgesic requirement was found between the D0 and D4 groups. No increase in the analgesic effectiveness or reduction of opioid use could be demonstrated in the D8 and D12 groups. Conclusion Intravenous dexamethasone (8 mg) during anesthesia induction is effective in reducing analgesic requirement during the first postoperative day after laparoscopic colon surgery. Key words: postoperative analgesia, dexamethasone, laparoscopic colectom

Prevencinis epidurinis skausmo malšinimas atliekant krūtinės operacijas

Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas: Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų, o epidurinis skausmo malšinimas yra vienas iš efektyviausių atliekant krūtinės operacijas. Šio darbo tikslas ir buvo nustatyti, ar prevencinis epidurinis skausmo malšinimas yra pranašesnis už epidurinį skausmo malšinimą operacijos pabaigoje. Ligoniai ir metodai: Į tyrimą buvo įtraukti 28 pacientai. Aštuoniems pacientams buvo pašalintas dešinysis plautis ir 20 pacientų – kairysis plautis. Atsitiktinės atrankos būdu pacientai suskirstyti į tiriamąją grupę (T grupe) ir kontrolinę grupę (K grupė). Abiejų grupių pacientams taikyta tiek bendroji nejautra, tiek epidurinis skausmo malšinimas. T grupės pacientams į epidurinį tarpą buvo leidžiami bupivakainas (0,25 %) ir morfinas dar neprasidėjus operacijai. Bupivakaino infuzija buvo tęsiama operacijos metu. K grupės pacientams taikytas intraveninis skausmo malšinimas fentaniliu operacijos metu. Operacijos pabaigoje abiejų grupių pacientams į epidurinį tarpą buvo sušvirkšta 6 ml bupivakaino 0,125 %, o K grupės pacientams į epidurinį tarpą buvo sušvirkšta ir morfino. Rezultatai: T grupės pacientams prireikė mažiau sevoflurano operacijos metu, o skausmo intensyvumas buvo mažesnis pirmas 4 valandas po operacijos, palyginti su K grupės pacientais. Taip pat tiriamosios grupės pacientams reikėjo mažiau analgetikų po operacijos. Išvada: Prevencinis bupivakaino ir morfino švirkštimas į epidurinį tarpą yra pranašesnis už šių vaistų švirkštimą operacijos pabaigoje. Reikšminiai žodžiai: prevencinis skausmo malšinimas, epidurinis skausmo malšinimas, krūtinės chirurgija. Preemptive epidural analgesia for thoracic surgery Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objective: Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of pain. Epidural analgesia has emerged as the analgesic technique of choise for thoracotomy pain management. The purpose of this study was to determine whether preemptive epidural analgesia performed before thoracotomy and at the end of operation reduces postoperative pain. Patients and methods: 28 patients were included in this study. Right (n=8) and left (n=20) pneumectomy was performed for these patients. The patients were randomized to study (“T” gr.) and control (“K” gr.) groups. Both groups received combined general – epidural anaesthesia. Patients in the study group (T gr.) received 0.25 % bupivacaine and morphine via the epidural route prior to skin incision and continued, 0.25% bupivacaine infusion. The control group received intravenous fentanyl infusion during the operation. At the time of chest closure, all patients in both groups were dosed 6 ml – 0.125% bupivacaine via epidural route. The control group received also morphine via epidural catheter. Results: The patients in the main group required less sevoflurane intraoperatively and had lower pain scores in the first 4 hours postoperatively. They needed less analgesic infusion after operation. Conclusion: These results show that preemptive bupivacaine and morphine epidural injection is superior to the injection of these drugs at the end of operation. Key words: preemptive analgesia, epidural analgesia, thoracic surgery

Epidurinės nejautros poveikis skausmo malšinimui ir žarnyno funkcijos atsitaisymui po gaubtinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos

Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Giedrė Rudinskaitė Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Palyginti su sistemine analgezija opiatais, atliekant atviras gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijas, epidurinė nejautra efektyviau malšina skausmą ir ją sukėlus sumažėja pooperacinio žarnų nepraeinamumo dažnis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti epidurinės analgezijos poveikį skausmo malšinimui ir žarnyno funkcijos atsitaisymui po gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Tyrime dalyvavo 50 ligonių, kuriems buvo atlikta gaubtinės arba tiesiosios žarnos rezekcija. Tai buvo perspektyvusis tyrimas, kuris truko dvejus metus. Atsitiktinės atrankos būdu ligoniai buvo suskirstyti į tiriamąją (T) ir kontrolinę (K) grupes. Po 25 ligonius pateko į kiekvieną grupę. T grupės ligoniams buvo taikyta epidurinė nejautra, o K grupės – švirkščiami narkotiniai analgetikai į veną ir penkis raumenis. Buvo vertinamas narkotinių analgetikų suvartojimas, skausmo intensyvumas po operacijos, žarnyno funkcijos atsitaisymo laikas ir laikas, kai ligonis pradėjo vartoti kietą maistą. Rezultatai Abi grupės pagal operacijos apimtį ir ligonių charakteristiką buvo labai panašios. T grupės ligoniams reikėjo mažiau narkotinių analgetikų, jiems skausmo intensyvumas buvo mažesnis, jų žarnyno veikla atsitaisė anksčiau ir jie anksčiau pradėjo vartoti kietą maistą, palyginti su K grupės ligoniais. Išvada Epidurinės analgezijos metodas yra pranašesnis už intraveninį skausmo malšinimo metodą, taip pat mažiau suvartojama narkotinių analgetikų. Epidurinė analgezija pagreitina žarnyno funkcijos atsitaisymą, todėl ligoniai anksčiau pradeda valgyti kietą maistą po atvirų gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijų. Reikšminiai žodžiai: epidurinė analgezija, intraveninė analgezija, gaubtinės žarnos rezekcija, tiesiosios žarnos rezekcija Influence of epidural analgesia on postoperative pain relief and gastrointestinal recovery after colorectal resection Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Giedrė Rudinskaitė Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Backgound / objective Epidural analgesia provides superior analgesia with a lower incidence of postoperative ileus as compared with systemic opiate analgesia in open colorectal surgery. The aim of this study was to determine the effects of epidural analgesia on the outcome after colorectal surgery. Patients and methods Fifty patients were enrolled in this investigation. Open colorectal resection was performed for all these patients. The patients were randomly assigned into two groups: the study group (T) and the control group (K). Epidural analgesia was used for 25 patients of group T, and intravenous-intramuscular analgesia was used for 25 patients of group K. Consumption of narcotic analgesics, pain intensity, gastrointestinal recovery time and solid food tolerated time were investigated. Results There were no significant differences in the type of operations and preoperative patients’ characteristics between the groups. Consumption of narcotic analgesics was lower in group T, and analgesia was more effective in the epidural group. The mean time of peristalsis and solid food tolerance was earlier in group T as compared with group K. Conclusion Epidural analgesia provides a significant benefit as regards analgesic consumption, postoperative pain relief and the recovery of gastrointestinal function in patients undergoing open colorectal resection. Keywords: epidural analgesia, intravenous analgesia, colorectal surger

Prevencinis epidurinis skausmo malšinimas atliekant krūtinės operacijas

Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas: Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų, o epidurinis skausmo malšinimas yra vienas iš efektyviausių atliekant krūtinės operacijas. Šio darbo tikslas ir buvo nustatyti, ar prevencinis epidurinis skausmo malšinimas yra pranašesnis už epidurinį skausmo malšinimą operacijos pabaigoje. Ligoniai ir metodai: Į tyrimą buvo įtraukti 28 pacientai. Aštuoniems pacientams buvo pašalintas dešinysis plautis ir 20 pacientų – kairysis plautis. Atsitiktinės atrankos būdu pacientai suskirstyti į tiriamąją grupę (T grupe) ir kontrolinę grupę (K grupė). Abiejų grupių pacientams taikyta tiek bendroji nejautra, tiek epidurinis skausmo malšinimas. T grupės pacientams į epidurinį tarpą buvo leidžiami bupivakainas (0,25 %) ir morfinas dar neprasidėjus operacijai. Bupivakaino infuzija buvo tęsiama operacijos metu. K grupės pacientams taikytas intraveninis skausmo malšinimas fentaniliu operacijos metu. Operacijos pabaigoje abiejų grupių pacientams į epidurinį tarpą buvo sušvirkšta 6 ml bupivakaino 0,125 %, o K grupės pacientams į epidurinį tarpą buvo sušvirkšta ir morfino. Rezultatai: T grupės pacientams prireikė mažiau sevoflurano operacijos metu, o skausmo intensyvumas buvo mažesnis pirmas 4 valandas po operacijos, palyginti su K grupės pacientais. Taip pat tiriamosios grupės pacientams reikėjo mažiau analgetikų po operacijos. Išvada: Prevencinis bupivakaino ir morfino švirkštimas į epidurinį tarpą yra pranašesnis už šių vaistų švirkštimą operacijos pabaigoje. Reikšminiai žodžiai: prevencinis skausmo malšinimas, epidurinis skausmo malšinimas, krūtinės chirurgija. Preemptive epidural analgesia for thoracic surgery Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective: Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of pain. Epidural analgesia has emerged as the analgesic technique of choise for thoracotomy pain management. The purpose of this study was to determine whether preemptive epidural analgesia performed before thoracotomy and at the end of operation reduces postoperative pain. Patients and methods: 28 patients were included in this study. Right (n=8) and left (n=20) pneumectomy was performed for these patients. The patients were randomized to study (“T” gr.) and control (“K” gr.) groups. Both groups received combined general – epidural anaesthesia. Patients in the study group (T gr.) received 0.25 % bupivacaine and morphine via the epidural route prior to skin incision and continued, 0.25% bupivacaine infusion. The control group received intravenous fentanyl infusion during the operation. At the time of chest closure, all patients in both groups were dosed 6 ml – 0.125% bupivacaine via epidural route. The control group received also morphine via epidural catheter. Results: The patients in the main group required less sevoflurane intraoperatively and had lower pain scores in the first 4 hours postoperatively. They needed less analgesic infusion after operation. Conclusion: These results show that preemptive bupivacaine and morphine epidural injection is superior to the injection of these drugs at the end of operation. Key words: preemptive analgesia, epidural analgesia, thoracic surgery

Tarpvietės išvarža po laparoskopinės abdominoperinealinės rezekcijos: klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga

Bronius Buckus1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis2, Povilas Miliauskas2 1 Vilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius 2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: [email protected] Straipsnio tikslas – aprašyti retą tarpvietės išvaržos klinikinį atvejį ir pateikti literatūros apžvalgą. Pooperacinė tarpvietės išvarža yra reta patologija, apibūdinama kaip intraperitoninių organų išsiveržimas į tarpvietės sritį. Pooperacinės tarpvietės išvaržos gali būti operuojamos per priekinę pilvo sieną, tarpvietę, mišrią prieigą ar laparoskopiškai. Defektas, esantis tarpvietėje, gali būti pridengtas gretimais audiniais ar tinkliuku. Pristatomas pooperacinės išvaržos, atsiradusios po laparoskopinės abdominoperinealinės tiesiosios žarnos rezekcijos, klinikinis atvejis. 2007 metais 84 metų moteriai diagnozuota vidutinės diferenciacijos tiesiosios žarnos adenokarcinoma. Ligonei buvo atliktas priešoperacinis spindulinis gydymas. 2007 metų balandį atlikta laparoskopinė abdominoperinealinė rezekcija. Po metų ligonė pastebėjo darinį tarpvietėje, jis vis didėjo, tapo skausmingas, ir 2010 metų lapkritį moteriai buvo atlikta išvaržos plastika. Pasirinktas abdominoperinealinis prieigos būdas. Tarpvietės defektas panaikintas pridengiant jį autogeniniais audiniais. Pooperacinis laikotarpis buvo sklandus ir ligonė išrašyta į namus. Pooperaciniu laikotarpiu išvarža neatsinaujino. Reikšminiai žodžiai: tarpvietės išvarža, abdominoperinealinė rezekcija, laparoskopija, hernioplastika. Perineal hernia after laparoscopic abdominoperineal resection: a case report and literature review Bronius Buckus1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis2, Povilas Miliauskas2 1 Vilnius University, General Surgery Center of Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University, Institute of Oncology, Surgery Clinic, Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] The aim of the paper is to present a rare case of perineal hernia and to review the current literature. Postoperative perineal hernia is a rare complication defined by the protrusion of intraperitoneal contents through a defect in the pelvic floor. Surgical repair may be performed through perineal, abdominal, combined or laparoscopic approaches. Reinforcement of the damaged pelvic floor may be accomplished with autologous tissues or a prosthetic mesh. An 84-year-old woman was referred to the surgical unit with a diagnosis of rectal adenocarcinoma in 2007. After receiving tumour irradiation in April 2007, a patient had a laparoscopic abdominoperineal resection. A year after the initial operation, the patient complained of painful perineal swelling most obvious whilst walking. The abdominoperineal approach was used to correct the hernia on November 2010. During the procedure, the defect in the pelvic floor was covered with autologous tissues. The postoperative course was uneventful. The patient has had no recurrence of her perineal hernia within 6 months following the repair. Keywords: perineal hernia, abdominoperineal resection, laparoscopy, hernioplasty

Hipotenzinės epidurinės anestezijos įtaka šunto frakcijai

Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Vieno plaučio ventiliavimas padidina plautinį šuntą ir sumažina PaO2, nors ir ventiliacija atliekama 100% deguonimi. Šio tyrimo tikslas buvo palyginti šunto frakciją esant normaliam ir sumažintam kraujo spaudimui, kai atliekama abiejų ir vieno plaučio ventiliacija. Ligoniai ir metodai Tyrime dalyvavo 100 pacientų. Pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (T grupė) ir kontrolinę (K grupė). Kiekvieną grupę sudarė po 50 pacientų. T grupės pacientams buvo taikyta torakalinė epidurinė ir bendroji intubacinė nejautra. Epidurinė nejautra naudota skausmui malšinti ir vidutiniam arteriniam kraujospūdžiui (VAS) sumažinti iki 50–60 mm Hg. K grupės pacientams taikyta tik bendroji intubacinė nejautra ir VAS nebuvo sumažintas (79–119 mm Hg). Arterinio ir veninio kraujo tyrimas buvo atliekamas ventiliuojant abu plaučius ir praėjus 20, 40, 60 minučių, kai buvo ventiliuojamas vienas plautis. Rezultatai Abi grupės pagal operacijos apimtį ir ligonių charakteristiką buvo vienodos. Plautinis šuntas padidėja pradėjus vieno plaučio ventiliaciją abiejų grupių ligoniams. Tačiau atskirų grupių plautinis šuntas nesiskiria tiek ventiliuojant vieną plautį, tiek ventiliuojant abu. Išvada Nei torakalinė epidurinė nejautra, nei mažas kraujo spaudimas nedidina plautinio šunto ventiliuojant vieną ar abu plaučius Pagrindiniai žodžiai: plautinis šuntas, plaučių ventiliacija The effect of hypotensive epidural anesthesia on shunt fraction Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Objective One-lung ventilation (OLV) induces an increase in pulmonary shunt sometimes associated with a decrease in PaO2 despite ventilation with 100% oxygen. The aim of the study was to compare shunt fraction during two and one lung ventilation in patients with normal and decreased blood pressure. Patients and methods One hundred patients were enrolled in this study. Patients were randomly assigned to one of the two groups: investigation (group T) and control (group K). Fifty patients were involved in group T. Thoracic epidural anesthesia (TEA) combined with general anesthesia was used in these patients. TEA was used to reach analgesia and to reduce mean arterial blood pressure (MAP) to 50–60 mmHg. Group K also covered 50 patients. Only general anesthesia was used in these patients and MAP was not reduced (it was 79–119 mmHg). Arterial and venous blood samples were measured at the end of two lung ventilations, 20, 40 and 60 min after the initiation of OLV. Results There were no significant differences in the type of operation and preoperative patients’ characteristics between the groups. In both groups, the pulmonary shunt fraction increased significantly during OLV in comparison to two-lung ventilation (TLV), but there was no significant difference between the groups as regards shunt fraction during OLV or TLV. Conclusion We concluded that TEA and reduced MAP do not significantly influence shunt fraction during two- and one-lung ventilation. Keywords: pulmonary shunt, lung ventilatio