Biodyzelino gamybos šalutinių produktų perdirbimas į aplinkai draugiškus produktus

Effective biocatalysts for the processes of the esterification of free fatty acids with methanol and technical-grade glycerol were selected and optimal conditions of biocatalysis were established. Principle technological design of free fatty acids esterification with methanol and technical-grade glycerol was developed, which can be applied by biofuel producers and other interested enterprises. The formulations of liquid fuel emulsions containing technical-grade glycerol were developed and principle technological design for the production of these emulsions was suggested. Optimal composition of biofilms containing technical-grade glycerol and deoiled rapeseed cake was determined, on the basis of which the industrial scale production of biodegradable composites can be implemented.Vykdant tyrimus, parinkti efektyvūs biokatalizatoriai ir nustatytos optimalios laisvųjų riebalų rūgščių esterinimo metanoliu ir techniniu gliceroliu taikant biotechnologinį metodą sąlygos. Sukurtos principinės laisvųjų riebalų rūgščių esterinimo metanoliu ir techniniu gliceroliu technologijos, kurias galėtų diegti biodyzelino gamybos ar kitos suinteresuotos įmonės. Sukurta skystojo kuro emulsijų, į kurių sudėtį įeina techninis glicerolis receptūra, parengta principinė technologija šių emulsijų gamybai. Nustatyta optimali bioskaidžių plėvelių, sudarytų iš techninio glicerolio ir nuriebalintų rapsų išspaudų, formavimo mišinio sudėtis, kuria remiantis biologiškai skalių kompozitų gamyba gali būti diegiama pramonėje.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Biodiesel production from non-food fatty wastes

Biodegalų gamyba iš maistinių sėklų turi neigiamus ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius efektus, todėl būtina ieškoti alternatyvių žaliavų, tinkančių biodyzelino gamybai. Riebalinėms atliekoms, kurios tinka biodyzelino gamybai, galima priskirti gyvūninės kilmės riebalus, susidarančius perdirbant mėsą ir pieną, kailių ir odų apdorojimo riebalines atliekas. Biodegalų gamybai tikslinga naudoti ir aliejinguosius augalus, kurių aliejus neatitinka maistiniam aliejui keliamų reikalavimų. Šio darbo tikslas – ištirti gyvūninės kilmės riebalų ir judrų (Camelina sativa) sėklų aliejaus mišinių panaudojimo biodyzelino gamyboje galimybes taikant biotechnologinius metodus peresterinimui naudojant butanolį. Gaminant judrų aliejaus ir gyvūninės kilmės riebalų rūgščių butilesterius (JRBE) santykiu 1:3, efektyvus biokatalizatorius – Lipozyme TL IM. Dviejų stadijų proceso optimalios sąlygos: pirma stadija – 9 % lipazės (aliejaus masės), aliejaus ir butanolio molinis santykis – 1:6, temperatūra – 40 °C, trukmė – 6 val.; antra stadija – 5 % lipazės, aliejaus ir butanolio molinis santykis – 1:8, temperatūra – 40 °C, sintezės trukmė – 6 val. JRBE atitinka mūsų šalyje naudojamiems degalams keliamus reikalavimus, į butilesterius įterpus antioksidanto Ionol BF200 (1 000 ppm) ir depresanto Chimec 6635 (2 000 ppm) priedusProduction of biodiesel from food crops may cause negative economic, social and environmental effects, therefore the alternatives are sought to satisfy the raw material demand for biodiesel production. The aim of research is to evaluate the possibilities of application of non-food (Camelina sativa) oil, fatty wastes of animal origin and butanol for biodiesel production by applying biotechnological methods. In order to meet the quality requirements presented in the standard, a mixture of camelina oil and animal fat in the ratio 1:3 could be used for biodiesel production. For the investigations biocatalyst – lipase Lipozyme TL IM – was selected. The optimal conditions for the production of biodiesel fuel were determined: 9% of the lipase Lipozyme TL IM (of the oil weight); the molar ratio of oil and butanol 1:6; temperature 40 °C; duration 6 hours in the first production stage. The optimal conditions of the second stage were as follows: lipase content 5%; the molar ratio of oil and butanol 1:8; temperature 40 °C; duration of synthesis 6 hours. It was determined that butylesters meet the standard requirements when the additives of antioxidant Ionol BF 200 (1 000 ppm) and depressant Chimec 6635 (2 000 ppm) are usedVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Neopentilglikolio oleato biotechnologinė sintezė

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Tepamųjų medžiagų gamyba ir savybių tyrimas

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Direct Production of Biodiesel from Rapeseed by Applying Biotechnological Transesterification „lnsitu"

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

The esterification of free fatty acids with methanol using biotechnological methods in technologies of biofuel production

Įvertintas fermentų (Novozym 435, Lipozyme RM IM, Lipozyme TL IM, Lipase F-EC, Lipase F-EC, Lipase G, UAB „Biocentras" eksperimentinė lipazė) katalizinis efektyvumas laisvųjų riebalų rūgščių metanolizės procese. Didžiausiu efektyvumu pradinėmis sąlygomis (fermento kiekis - 3 % nuo laisvųjų riebalų rūgščių kiekio, reakcijos temperatūra - 40 °C, laisvųjų riebalų rūgščių ir metanolio molių santykis - 1,0:0,5) pasižymėjo katalizatoriai Novozym 435 ir Lipozyme RM IM (sureagavo apie 50 % oleino rūgšties). Kitos lipazės pasižymėjo mažesniu efektyvumu - naudojant fermentą Lipozyme TL IM, sureagavo apie 34 % oleino rūgšties, o naudojant kitas lipazes - Lipase F-EC, Lipase G, UAB „Biocentras" lipazė, sureagavo tik apie 4-7 % oleino rūgšties. Nustatytos optimalios laisvųjų riebalų rūgščių esterinimo sąlygos: procesas turi būti vykdomas 40 °C temperatūroje, 3-5 valandas, optimalus metanolio ir oleino rūgšties molių santykis reakcijos terpėje 1,5:1. Katalizatoriumi naudojant fermentinį preparatą Lipozyme RM IM procesas vykdomas 3 stadijomis kas valandą pridedant po 0,5 molio metanolio vienam moliui oleino rūgšties. Fermentinis preparatas Novozym 435 nėra jautrus metanolio poveikiui, todėl procesą galima vykdyti viena stadija. Apibendrinus tyrimų rezultatus sukurta principinė technologinė laisvųjų riebalų rūgščių esterinimo naudojant biokatalizatorius schema, kurią galima būtų diegti įmonėje, surenkančioje laisvąsias riebalų rūgštis iš biodyzeliną ir maistinį aliejų gaminančių įmoniųThe catalytic efficiency of enzymes (Novozym 435, Lipozyme RM IM, Lipozyme TL IM, Lipase F-EC, Lipase F-EC, Lipase G, experimental lipase from JSC Biocentras) in the methanolysis process of free fatty acid was evaluated. The catalysts Lipozyme RM IM and Novozym 435 were the most efficient under initial conditions (lipase amount was 3 % from free fatty acid amount, the temperature of reaction was 40 °C, the molar ratio between free fatty acid and methanol was 1:0.5. About 50 % of oleic acid was reacted in these cases. The others lipases were not such efficient. Using lipases Lipozyme TL IM, about 34 % of oleic acid was reacted. Enzymes Lipase F-EC, Lipase G, lipase from JSC Biocentras was less efficient - only 4-7 % of oleic acid was reacted. The optimal conditions of esterification of free fatty acids were determined. The process should be executed at 40 °C temperature, 3-5 hours, the optimal molar ratio between methanol and oleic acid in the reaction media should be 1.5:1. If Lipozyme RM IM was used as catalyst the process should be executed in 3 stages, 0.5 mol of methanol should be added to 1 mol of oleic acid every hour. The Novozym 435 enzyme was not sensitive to impact of methanol, so such process could be executed in 1 stage. To summarize the results of this research the principal technological scheme of esterification of free fatty acids with biocatalysts was designed. This technology could be introduced in factory, which would be collecting free fatty acids from biodiesel and edible oil production unitsVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Biodegalai iš mikrodumblių Scenedesmus sp. ir Chlorella sp., jų kokybė ir aplinkosauginė nauda

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Biotechnological esterification of oleic acid with 2-ethylhexanol in biolubricant synthesis technologies

Tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universitete, biologinių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimo laboratorijoje. Darbo tikslas – įvertinti gamybos pramonės įmonių atliekinių medžiagių savybes ir pakartotinio panaudojimo galimybes. Šiame tyrime buvo nagrinėjamos 2-etilheksanololeato sintezės iš 2-etilheksanolio ir oleino rūgšties galimybės panaudojant pramoninius fermentus. Siekiant parinkti efektyviausią biologinį katalizatorių nagrinėjamai sintezei, buvo vykdoma pramoninių lipazių atranka. Reakcijų metu matuotas rūgštingumas ir atlikta plonasluoksnė chromatografinė analizė. Parinkus tinkamą lipazę (Lipozyme TL IM), sudarytas eksperimentinio plano modelis. Jį įvykdžius, nustatytos optimalios sąlygos nagrinėjamai reakcijai. Proceso temperatūra – 41,04 °C; proceso trukmė – 26,10 val.; 2-etilheksanolio ir oleino rūgšties molinis santykis – atitinkamai 2,35:1,16 mol/mol; fermento (Lipozyme TL IM) kiekis – 9,91 %The possibilities of waste materials re-use in biosynthesis of grease were investigated. In this paper, 2-ethylhexanololeate synthesis from 2-ethylhexanol and oleic acid using industrial enzymes is discussed. In order to select an effective enzyme for the mentioned synthesis, the selection of industrial lipases was carried out. During the reactions, acidity of the substances was measured and a chromatographic analysis was held to observe the reaction rate. After choosing the suitable lipase (Lipozyme TL IM), an experimental model was created. When all reactions from the plan were completed, optimal conditions were estimated. The process temperature was 41.04 °C, the duration of the process was 26.10 h, the molar ratio of 2-ethylhexanololeate and oleic acid was 2.35:1.16 mol/mol, and the enzyme quantity (according to acid quantity) was 9.91%Kauno technologijos universitetasVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Opportunities for simultaneous oil extraction and transesterification during biodiesel fuel production from microalgae: A review

The biodiesel industry has undergone stable growth over the past decade. The biodiesel production process is relatively complex and rather expensive relative to the production of mineral diesel, and thus to retain production shares and expand the industry, there is a growing demand for changes related to the search for new raw materials and advanced technologies. Microalgae have attracted considerable attention as a potential biodiesel raw material. This article presents an overview of possible applications of one new form of technology, the so-called in situ technology for simultaneous oil extraction and transesterification. The article also describes ways of applying this technological tool for biodiesel production from microalgae oil. (C) 52016 Elsevier B.V. All rights reservedVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Slow-release fertilizers based on biodegradable polymer composites

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij