Privačių asmenų teisė tiesiogiai remtis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis

Priėmus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtvirtintas Europos Sąjungoje garantuojamų pagrindinių teisių rinkinys, o šalia nacionalinių valstybių narių Konstitucijų ir Europos žmogaus teisių konvencijos atsirado dar vienas individualių teisių apsaugos instrumentas. ES teisės ypatybės neišvengiamai lemia tai, kad Chartijos veiksmingumas priklauso nuo jos nuostatų tiesioginio horizontalaus veikimo galimybės. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojama naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje, praėjus beveik dešimtmečiui po Chartijos priėmimo, Teismas galiausiai pagrindė privačių asmenų teisę tarpusavio ginčuose Chartijos nuostatomis remtis tiesiogiai

„Vidutinio vartotojo“ standartas: pagalba ar papildomas apsunkinimas ginant vartotojų teises?

The “average consumer” standard is a concept introduced by the practice of Court of Justice of the European Union, formulated in its cases on the free movement of goods, misleading advertising, as well as analysing questions related to the trade mark protection. That is a hypothetical average of all consumers (or their particular group), on the basis of which the impact of the provided information on economical behaviour of a particular consumer is judged. The Court of Justice defines an “average consumer” as an informed, observant and reasonably circumspect person together providing the flexibility necessary for the application of this concept. Analyzing the contents of the “average consumer” concept, the particular attention in this article is focused on the fact that after the adoption of Directive 2005/29/EC of the European Parliament and of the Council of 11 May 2005 concerning unfair business-toconsumer commercial practices in the internal market, normative definition of the “average consumer” concept was for the first time introduced into the legal act. This fact undoubtedly affected future application of the “average consumer” concept both by the Court of Justice and national courts, especially with regard to the Directive’s total harmonisation character and its extremely broad field of application. The article highlights one of the most relevant problematic aspects of the Unfair Commercial Practices Directive — its impact on litigation arising from consumer contracts. The author justifies the wide “average consumer” standard application model, noting that the provisions of Directive 2005/29/EC must be analyzed systematically with other consumer protection instruments, particularly adopted when harmonizing contractual consumer legal relations. In this way it is intended to bring more clarity and to give guidance for national courts and consumer protection institutions, applying this model in practice. At the end of the article after summarizing the main results of the research, the main conclusions are drawn by excluding the main advantages and disadvantages of applying the “average consumer” standard when protecting consumer rights.„Vidutinio vartotojo“ standartas – išimtinai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau ir – Teisingumo Teismas) kūrinys, suformuotas laisvo prekių judėjimo, klaidinančios reklamos bylose, taip pat nagrinėjant klausimus, susijusius su prekių ženklų apsauga. Tai hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kurio pagrindu yra vertinamas suteiktos informacijos poveikis konkretaus vartotojo ekonominiam elgesiui. Teisingumo Teismas „vidutinį vartotoją“ apibrėžia kaip protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų asmenį, kartu suteikdamas šiai sąvokai būtino lankstumo. Straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas tam, jog priėmus 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (toliau ir – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, Direktyva 2005/29/EB), norminė šios sąvokos apibrėžtis pirmą kartą įtvirtinta ir teisės aktų lygmeniu. Ši aplinkybė neabejotinai turės įtakos tolesniam „vidutinio vartotojo“ standarto taikymui tiek paties Teisingumo Teismo, tiek ir nacionalinių teismų praktikoje. Straipsnyje akcentuojamas vienas iš aktualiausių Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos probleminių aspektų – šio teisės akto įtaka nagrinėjant ginčus, kylančius iš sutartinių vartojimo teisinių santykių. Autorė pagrindžia platų „vidutinio vartotojo“ standarto taikymo modelį, prieidama prie išvados, kad Direktyvos 2005/29/EB nuostatos turi būti nagrinėjamos sistemiškai su kitais vartotojų teisių apsaugos instrumentais, ypač priimtais derinant sutartinius vartojimo teisinius santykius

Unfair commercial practices directive: implementation and application challenges in the Lithuanian legal system

The Unfair Commercial Practices Directive (UCPD) seeks to regulate the fairness of business-to-consumer trading practices through reference to a “high level of consumer protection.” As in Lithuania there was no special national legislation, prohibiting unfair commercial practices, infringing economic interests of consumers, an absolutely new regime was brought by the UCPD into the national legal system. The aim of this article is to critically examine the implementation of the UCPD in the Republic of Lithuania, together with highlighting its principal application problems. In order to understand how the UCPD “landed” into the national legal system, in the first part of the article a short overview of regulation available before the transposition of the Directive is provided. The second part of the article deals with analysis of national rules, transposing UCPD. In the third part of the article, relevant case law is analyzed. In conclusion the author notes that Lithuania is not an exception and like other member states faced difficulties when transposing UCPD into the national legal system. Although the growing number of national case law in this field is the best evidence that UCPD and the implementing act are striking developments, influencing the national consumer law, however, the way from core application uncertainties still needs to be found.Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (toliau ir – Direktyva) siekiama reglamentuoti komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu sąžiningumą, kartu prisidedant prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo. Kadangi Lietuvoje specialaus teisinio reguliavimo, įtvirtinančio nesąžiningos komercinės veiklos, pažeidžiančios vartotojų ekonominius interesus, draudimą, nebuvo, priėmus Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, naujas teisinis reguliavimas turėjo būti perkeltas į nacionalinę teisinę sistemą. Šio straipsnio tikslas – kritiškai išanalizuoti, kaip Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva buvo įgyvendinta Lietuvoje, kartu išryškinant pagrindines jos nuostatų taikymo praktikoje problemas. Siekiant suprasti, kaip Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva „įsiliejo“ į nacionalinę teisinę sistemą, pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamas nacionalinis teisinis reglamentavimas, buvęs iki direktyvos priėmimo. Straipsnio antroji dalis skirta nacionalinio teisės akto, perkeliančio Direktyvos nuostatas, analizei. Trečiojoje straipsnio dalyje analizuojama aktuali nesąžiningos komercinės veiklos draudimo taisyklių taikymo praktika. Apibendrinant pažymima, kad Lietuva nėra išimtis ir kaip didžioji dauguma kitų valstybių narių susidūrė su Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisinę sistemą sunkumais. Ir nors vis didėjanti nacionalinė praktika minėtoje srityje byloja, kad tiek Direktyva, tiek ir ją perkeliančiu įstatymu įgyvendinti ryškūs pokyčiai, pozityviai veikiantys nacionalinę vartotojų teisę, į daugelį klausimų, kylančių taikant šiuos teisinius instrumentus, vis dar lieka neatsakyta

Safeguarding the Legal Balance between Competitive Entrepreneurship (Business) and Sustainable Consumption

In this article it is argued that traditional consumer policy increasingly requires transformation towards sustainability. For this purpose, consumer protection regulation must be reshaped into taking environmental needs into account rather than focusing solely on the realization of the European Union internal market, and the satisfaction of endless consumer demands. In order to bring benefits to both the economy and the environment, sustainable consumption choices have to be fostered. The authors focus on the pre-contractual stage of business-to-consumer legal relations, and argue that businesses rethink their marketing strategies and try to emphasize environment friendly aspects. Competitive advantage usually gained by offering consumers greater value by means of lower prices gradually loses its impact, and other methods such as environmental claims become more important in this sense. As advertising can be a powerful force for promoting sustainable consumption by highlighting the sustainable dimensions of goods and convincing consumers to purchase these products, the issue is raised of assuring the truth of advertising as a tool for basic consumer protection in the pre-contractual stage of business-to-consumer legal relations. The authors emphasize that consumer protection against unfair commercial practices should play a significant role in the assessment of environmental claims. The aim of this article is to examine the legal regulation on unfair commercial practices in order to find a balance between the efforts of sustainability-driven entrepreneurs to succeed in a competitive market and the protection of the interests of consumers supporting greener goals

Cardiac Nitrergic Neurons: Location, Morphology and Functional Role

Aim of the study. To study the distribution and morphological pattern of nitrergic neuronal somata and nerve fibres within the potential extrinsic sources of cardiac innervation. Objectives. 1. To explore the distribution of nitrergic neuronal somata and nerve fibres within the vagal nuclei and vagal nerve rootlets; 2. To examine the distribution of nitrergic neuronal somata within the inferior vagal sensory ganglia and C8-Th5 dorsal root ganglia; 3. To inspect the distribution of nitrergic neuronal somata and nerve fibres within the Th1-5 intermediolateral nuclei and stellate ganglia; 4. To inspect the distribution of nitrergic nerve fibres within the cervical vagal nerve and vagal cardiac branches. Methods. This study includes 28 rats examined. Section of the medulla oblongata, Th1-5 segments of the spinal cord, inferior vagal sensory ganglia, vagal rootlets, cervical vagal nerve, thoracic cardiac branches, C8-Th5 dorsal root ganglia and stellate ganglia were prepared. Immunohistochemical staining for neuronal nitric oxide synthase (nNOS), choline acetyltransferase (ChAT), peripherin, myelin basic protein (MBP), substantia P (SP), calcitonin gene-related peptide (CGRP) and tyrosine hydroxylase (TH) was performed. Preparations were analysed employing laser-scanning microscope. Results. In the nucleus ambiguus, all nitrergic neuronal somata (NS) were biphenotypic with ChAT. They composed 12,4 ± 1,6 % in the compact subnucleus, 4,7 ± 1,2 % in the semicompact subnucleus and were absent in the loose part. In the dorsal nucleus of vagus nerve, biphenotypic nNOS/ChAT NS composed 7,0 ± 1,0 %, while purely nitrergic ones – 2,6 ± 0,4 % only. The small nitrergic NS were abundant in the nuclei of the solitary tract. Nitrergic NFs were plentiful in the rootlets of the vagal nerve. 31,4 ± 0,5 % of NFs in the cervical vagal nerve were nitrergic and an abundant population of them proceeded into cardiac branches. Inferior vagal sensory ganglia involved 37,4 ± 1,3 % of NS immunoreactive for nNOS. In the dorsal root ganglia, nitrergic NS were scarce. In the intermediolateral nuclei, the majority of NS were biphenotypic nNOS/ChAT. Only solitary nitrergic NS were revealed in the stellate ganglia. Conclusions. Since the abundant population of nitrergic NS is distributed in the inferior vagal sensory ganglia, presumably neuronal NO is involved in afferent cardiac innervation. However, the presence of biphenotypic nNOS/ChAT NS in both the vagal and the intermediolateral nuclei suggests that neuronal NO may also regulate the parasympathetic and sympathetic outflow to the heart

Consumer protection against unfair commercial practices in the European Union and Lithuanian law

The dissertation examines the legal regulation in the field of consumer protection against unfair commercial practices. The dissertation discusses the reasons which determined the need to adopt legal instrument, establishing consumer protection against unfair commercial practices, the development of the fair trading principle, its features formulated in the jurisprudence of the Court of Justice of the European Union, instruments which on the European Union law level in a fragmentary way harmonised particular aspects concerning fair trading. The research focuses on the analysis of the Directive 2005/29/EC of the European Parliament and of the Council of 11 May 2005 concerning unfair business-to-consumer commercial practices in the internal market (Unfair Commercial Practices Directive), emphasizing its specificity in comparison with other consumer protection instruments adopted in consumer protection field. It comprehensively examines the provisions of the Directive, reveals the structure of the prohibition of unfair commercial practices, control mechanism and its scope of application.The object of the research also includes the analysis of Lithuania’s as a European Union Member State’s ability to transpose the provisions of the Unfair Commercial Practices Directive into the national law. Having in mind that Lithuania has not avoided implementation errors, the author provides detailed recommendations for the national legislator suggesting the potential solutions for improving the transposition of the provisions of the Unfair Commercial Practices Directive into the national law and in such way creating conditions for the proper interpretation and application of law and ensuring proper consumer protection in this field. The analysed subject is relevant and in a wider European Union consumer law context. Author pays considerable attention to the examination of the possible impact of the Unfair Commercial Practices Directive on the application and interpretation of the provisions of certain legal acts, establishing the contractual rights of the consumers, as well as the correlation between Directive and contractual consumer protection instruments.Disertacija skirta vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos teisiniam reguliavimui išnagrinėti. Disertaciniame darbe aptariamos poreikį priimti vartotojų apsaugą nuo nesąžiningos komercinės veiklos įtvirtinantį instrumentą lėmusios priežastys, sąžiningos prekybos principo plėtra, požymiai, suformuluoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, instrumentai, įtvirtinę fragmentišką atskirų nesąžiningos komercinės veiklos draudimo aspektų derinimą Europos Sąjungos teisės lygmeniu. Pagrindinis dėmesys disertaciniame tyrime skiriamas 2005 m. gegužės 11 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) analizei, akcentuojant šio teisės akto išskirtinumą kitų Europos Sąjungos vartotojų apsaugos srityje priimtų instrumentų atžvilgiu. Disertacijoje išsamiai analizuojamos Direktyvos nuostatos, atskleidžiama nesąžiningos komercinės veiklos vartojimo teisiniuose santykiuose draudimo struktūra, kontrolės mechanizmas ir jo taikymo apimtis. Disertacinio tyrimo objektas apima ir Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, gebėjimo perkelti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę analizę. Atsižvelgiant į tai, kad perkėlimo klaidų nebuvo išvengta, autorė pateikia detalius siūlymus įstatymų leidėjui dėl tinkamo Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, tokiu būdu sudarant prielaidas tinkamam teisės taikymui ir aiškinimui bei užtikrinant tinkamą vartotojų teisių apsaugą šioje srityje. Nagrinėjama tema aktuali ir platesniame Europos Sąjungos vartotojų teisės kontekste. Autorė nemažą dėmesį skiria Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos galimo poveikio pasirinktų sutartines vartotojų teises įtvirtinančių teisės aktų nuostatų taikymo ir aiškinimo tyrimui, taip pat Direktyvos sąveikai su sutartiniais vartotojų teisių apsaugos mechanizmais

Individual rights’ protection system under the Charter of Fundamental Rights of the European Union: essential features and limits of application

Applying the Charter of Fundamental Rights of the European Union at national level still raises a number of questions. The Article highlights the main development stages and essential features of fundamental rights protection in the European Union. Together, referring to the case law of the Court of Justice of the European Union, the clear boundaries for the application of the Charter provisions to different addressees (i.e. EU institutions, Member States and individuals) are drawn. In particular, the Article focuses on the Charter’s effect on individuals. After pointing out the conditions, necessary for the horizontal direct effect of the Charter provisions, the author draws attention to the different practical effect of its provisions, as only the rights and freedoms, which are sufficiently precise, could create obligations for individuals. This Article raises the problem that the added value of the Charter to consumer law is insufficient, as its Article 38, concerning consumer protection, does not meet the conditions for direct effect and could not be invoked by consumers against businesses. That seems to impede the achievement of high level consumer protection, especially having in mind that the direct applicability of directives’ adopted in consumer protection field is rather limited. Finally, the relationship of the Charter to the European Convention of Human Rights is analysed, which still remains relevant, because the question of the European Union’s accession to the Convention is so far unsolved

Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva: perkėlimo ir taikymo iššūkiai Lietuvos teisinėje sistemoje

Unfair Commercial Practices Directive (UCPD) seeks to regulate the fairness of business-to-consumer trading practices through reference to a “high level of consumer protection.” As in Lithuania there was no special national legislation, prohibiting unfair commercial practices, infringing economic interests of consumers, an absolutely new regime was brought by the UCPD into the national legal system. The aim of this article is to critically examine the implementation of the UCPD in the Republic of Lithuania, together with highlighting its principal application problems. In order to understand how the UCPD “landed” into the national legal system, in the first part of the article a short overview of regulation available before the transposition of the Directive is provided. The second part of the article deals with analysis of national rules, transposing UCPD. In the third part of the article, relevant case law is analyzed. In conclusion the author notes that Lithuania is not an exception and like other member states faced difficulties when transposing UCPD into the national legal system. Although the growing number of national case law in this field is the best evidence that UCPD and the implementing act are striking developments, influencing the national consumer law, however, the way from core application uncertainties still needs to be found

Wearing religious symbols in the workplace: balancing criteria between right to manifest one’s religion and freedom to conduct business

Religija yra svarbi identiteto dalis, susijusi su asmens vertybėmis, tradicijomis ir kultūra. Viena iš tikėjimo išraiškos formų – religinių aprangos detalių ar simbolių nešiojimas, kuris dalies religijų išpažinimo atveju tampa ne pasirinkimo dalyku, o privaloma kasdienio gyvenimo dalimi. Nagrinėjamos temos aktualumas tiesiogiai padiktuotas 2021 metų patirties, kuri parodė, kad migrantų antplūdžio keliami iššūkiai yra ne vien Pietų Europos valstybių problema, bet itin aktualūs ir Lietuvai. Migrantų iš trečiųjų šalių krizės suvaldymas neatsiejamas nuo šių asmenų integracijos, kurios sėkmė tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo užtikrinti tinkamą tarpusavyje konkuruojančių vertybių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama individo teisės išreikšti savo religinius įsitikinimus svarba, kartu atkreipiant dėmesį į poreikį religinių ženklų nešiojimą darbo vietoje derinti su teisėtais kitų asmenų interesais. Plati valstybės diskrecija nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų aprangos taisykles yra pateisinama valstybės tarnybos neutralumo principu, viešųjų paslaugų teikėjus saistančia diskretiškumo pareiga, kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos ar sveikatos ir saugumo reikalavimais. O situacija privačiame sektoriuje vis dar kelia klausimų. Antai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT), naujausioje savo jurisprudencijoje vertindamas privačių įmonių darbuotojams nustatyto draudimo dėvėti religinius drabužius teisėtumą, patikslino kriterijus, kuriais remiantis verslo laisvės įgyvendinimas leidžia tam tikru mastu apriboti teisę išpažinti religiją. Analizuojant minėtus kriterijus atkreipiamas dėmesys į tai, kad ESTT nepasinaudojo proga įnešti daugiau aiškumo, priešingai – tinkamos darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros užtikrinimo pareigą perkėlus ant nacionalinių teismų pečių, buvo atvertas kelias skirtingoms religijos laisvės ribojimų pateisinimo interpretacijoms valstybėse narėse.Religion is an important part of identity, related to the person’s values, traditions and culture. One of the forms of expression of one’s belief – wearing religious clothing or symbols, which, in case of confession of certain religions, becomes not a matter of choice but an obligatory part of daily life. The relevance of the topic, which is analyzed in this article, was directly dictated by the experience of the year 2021, which demonstrated, that the challenges posed by the influx of migrants are not only a problem of Southern European countries but are also extremely relevant for Lithuania. Managing the crisis of migrants from third countries is inseparable from their integration, the success of which directly depends on the ability to strike the right balance between competing values. Considering that, this article discusses the importance of the individual’s right to express his or her religious beliefs, together drawing attention to the need to balance the wearing of religious symbols at the workplace with the legitimate interests of others. Wide discretion of the state to set rules regulating the clothing for public sector employees is justified by the principle of the neutrality of the civil service, the duty of discretion imposed on public service providers, the protection of the rights and freedoms of others or the requirements of health and safety. Meanwhile, the situation in the private sector still raises questions. Court of Justice of the European Union in its recent case - law, when assessing the legality of the ban of the wearing of religious clothing by employees of private companies, revised the criteria according to which the exercise of the freedom to conduct a business allows to restrict the right to practice one’s religion to a certain extent. When analyzing these criteria, the attention is drawn to the fact that Court of Justice did not take the opportunity to bring more clarity, on the contrary, the transfer of the obligation to strike the right balance between the interests of employers and employees to the shoulders of national courts, has led to different interpretations of the justification for restrictions on religious freedom in the Member States