SOCIALINĖS APSAUGOS GARANTIJŲ MAŽINIMAS KRIZĖS LAIKOTARPIU: SPRENDIMAI IR TEISINIS VERTINIMAS

Social rights and social guarantees of individuals attract a lot of attention of the legislator and of the public reaction. The article analyses the part of social guarantees, in specific, the social security benefits, which amounts and payment terms have been changed during the economic crisis. Three types of social security benefits, which were touched by the highest level, are analysed: old-age and disability pensions, unemployment benefits and sickness benefits. Although the reduction of social security benefits during the crisis was upheld and legitimate according the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, but part of the decisions may be found not meeting the requirements of the main principles of the law. The compensation arrangements of social insurance pensions do not sufficiently provide all pension beneficiaries the right to compensation, and do not correspond the principles of justice and proportionality in the society. Actual amounts of unemployment insurance benefits and the sickness benefits during the crisis did not meet even the minimum social protection standards enshrined in the provisions of international law.Straipsnyje yra nagrinėjamas pastarųjų metų ekonominės krizės poveikis asmens socialinės apsaugos garantijoms. Šiuo laikotarpiu priimti sprendimai palietė daugumą socialinės apsaugos išmokų. Tačiau dėl kai kurių išmokų priimti sprendimai buvo itin jautrūs tiek poveikiu visuomenei, tiek teisinių principų laikymosi garantijomis. Straipsnyje plačiau nagrinėjamos dviejų tipų socialinės apsaugos garantijos – socialinio draudimo pensijos ir trumpalaikės išmokos – nedarbo draudimo išmoka ir ligos pašlapa

Kolektyvinių derybų vaidmuo ir reikšmė sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus: Lenkijos praktika ir perspektyvos Lietuvoje.

Recently the interest in the process of promoting social partnership and collective labour relations is quite evident in Lithuania and as well in all international community. More and more issues are transferred to the parties of collective labour disputes in order to find solution by their common agreement. Consequently the role of the Government and national legislation is declining. In all this process the institute of collective bargaining has significant meaning. This institute according national and international labour law is considered as a cause for the formation of collective labour relations and social dialogue; the result of it -collective labour agreements. Though, there are some national practice and doctrine of labour law that uses the institute of collective bargaining in another field, namely in the process of resolution of collective labour disputes. In this article author using legislation and doctrine of labour law tries to analyze the institute of collective labour bargaining considering it as the independent method of collective labour disputes resolution. Analysis of collective bargaining institute leads to conclusion that the very nature of collective bargaining should be firstly related to determination of the status of parties participating in collective relations and regulation of labour conditions. Whereas appliance of collective bargaining in resolving collective labour disputes may be considered as derivative function. However the author does not admit that nor theory of labour law nor practice of it did not know another, more independent method to solve collective labour disputes allowing for parties to act in such a unforced and autonomous way. Obviously collective bargaining is the most inartificial way to solve collective labour disputes without prejudice to ndes of parties’ autonomy and their responsibility for own commitments. Thus, collective bargaining being one of the positive methods of collective labour disputes resolution should be applied not only at the initial stage of resolution process but also at the later stagers, even after taking collective actions.Pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet tarptautinėje bendruomenėje pastebimas socialinės partnerystės, kolektyvinių darbo santykių skatinimo ir populiarinimo procesas. Vis daugiau klausimų perduodama spręsti pačioms kolektyvinių darbo santykių šalims tarpusavio susitarimais, o valstybės ir jos priimamų teisės normų reikšmė siaurinama, šiame procese svarbų vaidmenį vaidina kolektyvinių derybų institutas. Šį institutą tiek tarptautinė, tiek atskirų valstybių kolektyvinė darbo teisė visų pirma prilygina tam tikram procesui, sudarančiam prielaidas kolektyviniams darbo santykiams formuotis, socialiniam dialogui plėtotis, šio proceso rezultatas yra kolektyvinės sutartys. Kitų valstybių kolektyvinės darbo teisės doktrinoje ir praktikoje pasitaiko ir kitokių kolektyvinių derybų instituto naudojimo kolektyviniuose darbo santykiuose atvejų. Vienu iš tokių atvejų galima laikyti ir kolektyvinių darbo ginčų sprendimo procesą. Siame straipsnyje remiantis Lietuvos ir Lenkijos valstybių kolektyvinės darbo teisės norminiais aktais bei kolektyvinės darbo teisės doktrina siekiama analizuoti kolektyvinių derybų institutą, kaip galimą savarankišką kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodą, Ir pateikti atlikto mokslinio tyrimo išvadas. Straipsnyje taikomi aprašomasis, lyginamasis, sisteminės analizės metodai

ORUS DARBAS EKONOMINĖS KRIZĖS SĄLYGOMIS: GRĖSMĖS IR IŠMOKTOS PAMOKOS

The economic crisis that shook the world in 2008 has affected the social and economic status of many State’s and business subjects as well as separate persons. All countries that faced the economic downturn took various actions related to economic, legal and social measures, which aimed to promote labour market and reduce the negative effects of the crisis. All these measures in one way or another determined the social, economic and legal situation of employees, especially of unemployed persons.This article aims to analyse and evaluate the consequences of legal decisions made during the economic crisis and threats caused by them in the context of the right to decent work. It starts by defining the concept of decent work as well as its peculiarities of legal regulation in the context of international labour law and doctrine. This is followed by the analysis of measures, related to employment rights, which were taken to tackle causes of the economic downturn in Lithuania, and their legal doctrinal assessment.The economic crisis that shook European and world markets in 2008 at once revealed threats to the social and economic safety of employees. The international community responded immediately to the situation by calling countries to take anti-crisis measures, in a way that the principle of decent work will be led and the minimum of fundamental labour and social rights that are in content with such principle will be ensured.In order to tackle causes of the economic crisis as well as trying to prevent even greater its impact, during the period of 2008–2012 the Lithuanian government took many measures to liberalise employment relations. However, no crucial and radical decisions were made, so labour market took the so-called self-regulation. In Lithuania during the crisis negative atmosphere both in moral and economic sense as well as the measures taken by employee and the position of the government, created preconditions to talk about fundamental labour right violations, therefore, it means the disregard of the principle of decent work.Straipsnyje1 analizuojama oraus darbo principo samprata, jos elementai, deklaruojamos pagrindinės darbuotojų teisės. Atskleidžiant oraus darbo sampratą remiamasi tarptautinės darbo teisės standartais ir darbo teisės doktrina. Straipsnyje taip pat aptariama 2008 metais kilusi ekonominė krizė ir jos sukelti padariniai darbo santykiams ir priemonės, kurių buvo imtasi šiems padariniams likviduoti, vertinimas, šių priemonių poveikis oraus darbo principui

Vientiso darbo ginčų instituto perspektyvos Lietuvos darbo teisėje.

Conflicts are one of the essential features of labour relations. Labour disputes between employees and employers are one form of all social conflicts. They are imminent. The concepts of "labour dispute" and "labour conflict" quite often are used as synonymous both in Lithuanian and foreign legislation, practice and particularly scholalry writings. The problem of interpretation of these two concepts occurs also in labour law. There is no uniform approach towards their use. Authors differ on interpretation of the concepts of "labour conflict" and "labour dispute". The analysis of the most typical features of social conflicts arising in the area of public labour relations leads to a conclusion that a labour dispute and a labour conflict are not identical phenomena. The concept of a "labour dispute" constitutes a legal category, whereas the concept of "labour conflict" is more of a reflection of the sociological content of this phenomenon. Therefore only an institutionalised labour conflict with certain legal features should be considered as a labour dispute, with legal measures and procedures applied to resolve it. This article deals with theoretical problems of the concepts of labour disputes and labour conflicts. Analysing scholarly writings and international practice in this area this article analyses the system of labour disputes and the means of their settlement. This article also addresses the position of International Labour Organisation to labour disputes. The article concludes with a critical approach to the system of labour disputes in Lithuanian labour law and practice. [...]neišvengiamas reiškinys. Išanalizavus būdingiausius visuomeninių darbo santykių srityje kylančių socialinių konfliktų bruožus darytina išvada, kad darbo ginčas ir darbo konfliktas nėra tapatus socialiniai reiškiniai. Darbo santykių aplinkoje gali kilti pačių įvairiausių konfliktų, tačiau ne visi jie gali būti laikomi darbo ginčais. Darbo ginču, kuriam spręsti taikomos teisinės priemonės ir procedūros, laikytinas tik institucionalizuotas darbo konfliktas, pasižymintis atitinkamais teisiniais bruožais. Todėl darbo teisės doktrinoje ir praktikoje siūlytina vartoti bendrinę darbo ginčo, o ne darbo konflikto sąvoką. Straipsnyje analizuojama darbo ginčo ir darbo konflikto sąvokų problematika. Remiantis teorine medžiaga ir užsienio valstybių praktika aptariama darbo ginčų sistemos problematika ir jos reikšmė darbo ginčų reguliavimo mechanizmo reglamentavimui. Analizuojama Tarptautinės darbo organizacijos pozicija darbo ginčų reguliavimo klausimu. Straipsnio pabaigoje pateikimas kritinis požiūris į Lietuvos darbo teisėje įtvirtintą darbo ginčų institutą ir šių ginčų sistemą. Išvadose pateikiami siūlymai, kaip būtų galima tobulinti darbo ginčų instituto teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Šių dienų darbo santykių pobūdis ir darbo santykių sistemos raida suponuoja būtinybę į darbo ginčus žiūrėti iš platesnių pozicijų, modifikuoti jų rūšis, turinio elementus bei šių ginčų sprendimo būdus ir metodus. [...]

Labour Disputes in Lithuania: Results of Legal Development and Future Prospects

The article analyses the Lithuanian labour dispute system, its specific regulatory features and problems arising in labour dispute resolution practices. Over the past decade, a procedure for initiating collective labour disputes in Lithuania has been exposed to a series of reforms, the system has been designed for a collective dispute resolution through mediation services, and legal regulation of organizing and taking part in strikes has been reformed. The paper further investigates the outcomes and effects of these lawmaking processes as well as reviews and assesses a new model of an individual labour dispute resolution system in effect from 1 January 2013 with a focus on the existing legal regulation of the institute of labour disputes and consequent generalisations and formulations on proposals for improving it

Naujieji iššūkiai kolektyviniams darbo santykiams Lietuvoje : darbo teisė prieš verslo partnerystę

Šiuolaikinėje visuomenėje teisiniai darbo santykiai yra sudėtingi ir įvairialypiai. Jie rodo tiek egzistuojančią rinkos ekonomikos situaciją, tiek bendrus visuomeninio gyvenimo dėsningumus. Net patys menkiausi, socialinio ar ekonominio gyvenimo pokyčiai pirmiausiai atgarsį randa darbo santykių srityje ir neišvengimai sąlygoja prieštaravimus, nesutarimus ir konfliktus tarp šių santykių dalyvių. Tai leidžia kalbėti apie sudėtingą darbo teisės paskirtį - nustatyti tokią visuomeninių darbo santykių reguliavimo praktiką kurioje kiek įmanoma labiau būtų išlaikyta dviejų darbo santykių veiksnių - darbo ir kapitalo - pusiausvyra. Didėjantys globalizacijos procesai, technologinė revoliucija, naujų užimtumo formų plėtojimas, verslo perkėlimas į kitas valstybes ar net žemynus, beveik neribota informacinių technologijų panaudojimo darbo procese galimybė suformavo prielaidas darbo santykių individualizavimui. Tai, kas buvo aktualu vykstant pramoninei revoliucijai ir egzistuojant gamybiniams santykiams, nebetenka savo vertės, kai kalbame apie technologinę revoliuciją ir įsivyraujančius vartotojiškos visuomenės santykius. Todėl ir kolektyvinei darbo teisei keliami nauji uždaviniai, nes ji jau nebegali apsiriboti darbuotojų kolektyvinių teisių apsauga atskiroje įmonėje ar gamybinių santykių srityje. Todėl šiandieninė Europos visuomenė ir politikai turi ypatingą dėmesį skirti naujos kartos kolektyvinių darbo santykių modelio realizavimui, t.y. pirma, kurti vieningai koordinuojamą Europos Sąjungos kolektyvinių darbo santykių sistemą kuri nors ir nebūdama unifikuota, turėtų būti grindžiama vieningomis principinėmis nuostatomis ir vertybėmis. Kita vertus, atskiros Europos Sąjungos valstybės narės taip pat turi siekti ne išsiskirti iš minėtos integralios Europinių kolektyvinių darbo santykių sistemos. Taigi šiuo atveju suvienytai Europai priskiriamas katalizatoriaus, vienijančio skirtingas egzistuojančias sistemas, vaidmuo. Kolektyvinių darbo santykių dalyviai - darbuotojų ir darbdavių organizacijos - tampa lygiaverčiais politikų partneriais, įtakojančiais svarbių sprendimų priėmimo mechanizmus ir sąlygojančiais daugelį socialinių bei ekonominių pokyčių pasauliniame kontekste.This paper views the mission and place of labour relations in modern social and economical life. This study has features of social, legal and economic analysis, by which the author tries to summarise the influence of contemporary social phenomena on industrial relations and to show how social partners impact on the social and economic processes. Labour relations have been strongly individualised recently. This was influenced by the processes of globalisation, technological revolution, new types of employment, business transfer, information technologies, etc. What was important in times of industrial revolution and production relations, loses its significance when we speak about technological revolution and consumer society. Labour law also faces new tasks because it is not enough for this law to confine to a particular enterprise or branch of industry. For this reason, contemporary social policy should pay extra attention to the implementation of a new model of industrial relations. Firstly, it should involve coordination of collective labour relations in the European Union, which would use common values and principles in this sphere. Each Member State should try to follow these general but very important principles of European regulation of labour relations. Therefore, the European Union could be seen as accelerant uniting different labour systems

Šakos kolektyvinių derybų institutas viešajame sektoriuje

Straipsnyje analizuojama šakos kolektyvinių derybų instituto vaidmuo ir reikšmė Lietuvoje viešajame ir valstybės tarnybos sektoriuose. Šakos lygio socialinė partnerystė yra pati svarbiausia ir populiariausia reglamentuojant darbo santykius Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuvoje šio lygio socialinės par­tnerystės santykiai beveik nevyksta. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti šio reiškinio priežastis. This article analyses the branch collective bargaining situation and significance in the public sector in Lithuania. The practice of the member states of the European Union shows that branch level collective bargaining and social dialogue have the significant meaning in establishing the working and social con­ditions of public sector workers’. Meanwhile such processes don’t take place in Lithuania at all. Author tries to find and clear reasons of such situation and propose possible ways of resolving this problem

Reduction of social secury guarantees during crisis period: legal evaluation of the related decisions

This article is aimed to discuss the influence of economic crisis period towards certain guarantees of social security. Decisions made during this period affected the greatest part of different social security benefits. However part of the changes were indeed topical regarding the effect toward society, and also the observing general legal principles. Two types of social benefits are analysed in the article – social security pensions and short-time benefits – unemployment benefit together with sickness benefit