Žodžių dažnių pasiskirstymo analizė skirtingų žanrų lietuvių kalbos tekstuose

The paper examines Lithuanian texts of different authors and genres. The main points ofinterest – the number of words, the number of different words and word frequencies. Structural type distributionand Zipf’s law are applied for describing the frequency distribution of words in the text. It is obvious that thelexical diversity of any text can be defined by different words that are used in the text, also called vocabulary.It is shown that the information contained in a reduced vocabulary is enough for dividing the texts analyzedin this article into groups by genre and author using a hierarchical clustering method. In this case, distancesbetween clusters are measured using the Jaccard distance measure, and clusters are aggregated using the Wardmethod.Darbe nagrinėjami skirtingų autorių ir skirtingų žanrų tekstai, parašyti lietuvių kalba. Pagrindinės mus dominančios tekstų savybės – žodžių skaičius, teksto žodyną sudarančių skirtingų žodžių skaičius ir žodžių dažniai. Žodžių dažnių pasiskirstymui tekste aprašyti taikomas struktūrinis skirstinys ir Zipfo dėsnis. Akivaizdu, kad bet kokio teksto leksinę įvairovę nusako jame vartojamų žodžių žodynas. Pademonstruota, kad redukuotame žodyne esančios informacijos užtenka darbe nagrinėtiems tekstams suskirstyti į grupes pagal žanrus ir autorius naudojant hierarchinio klasterizavimo metodą. Šiuo atveju atstumai tarp klasterių matuojami naudojant Jaccardo atstumo matą, o klasteriai apjungiami naudojant Wardo metodą

Klebonų rezidavimo problema Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose XV amžiuje – XVI amžiaus trečiajame ketvirtyje

XV–XVI a. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapijų tinklas jau pakankamai ištirtas, tačiau vis dar stokojama publikacijų apie parapijose dirbusius dvasininkus. Nors neabejojama klebono svarba ne tik religiniame, bet ir kultūriniame bei socialiniame šalies gyvenime, ikitridentinė dvasininkija vertinama gana kritiškai. Istoriografijoje dažnai kartojama, kad dėl patronato teisės instituto ir menkų pajamų LDK parapijos dažnai atitekdavo netinkamiems dvasininkams, kurie arba neturėdavo reikiamų kompetencijų, arba būdavo sukaupę keletą bažnytinių beneficijų ir (ar) turėdavo pasaulietinių tarnybų, dėl to negalėdavo reziduoti savo parapijose. Šiame straipsnyje siekiama detaliau ištirti Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų klebonų rezidavimo problemą, nagrinėjant šį klausimą tiek instituciniu, tiek personaliniu aspektu. Straipsnyje analizuojama, kokios parapijos dažniausiai atitekdavo nereziduojantiems klebonams, aptariama, dėl kokių priežasčių klebonai dažniausiai negyvendavo šalia savo bažnyčių ir kokias būdais rūpindavosi parapijiečių sielovada ir beneficijos turtu

Vilniaus universiteto studentų iš užsienio šalių motyvacija mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios

The article analyses the motivation of students of Vilnius University to learn Lithuanian as a second language and determines which sociolinguistic factors have a significant influence on students’ motivation. The main research tool is the questionnaire on motivation to learn Lithuanian as a L2, which was created based on the theories and questionnaires of two linguistic researchers on learning motivation, Robert Gardner (2004) and Zoltán Dörnyei (2010). 89 students of Vilnius University, beginners of Lithuanian language as L2 students, participated in the study. 50 subjects were medical students, 39 were students attending Lithuanian language courses as Erasmus exchange students. The study found that motivation to learn Lithuanian is usually significantly influenced by students’ main reason for choosing to learn Lithuanian. Those who emphasised that they were learning Lithuanian because the course was mandatory for them (i.e., the majority of medical students) had, in most cases, lower motivation to learn Lithuanian. The latter students should be distinguished from those who cite living in Lithuania or the desire to communicate in Lithuanian as reasons for learning Lithuanian. The motivation of these subjects to learn Lithuanian is related to the image of the ideal self, integrative motivation, positive state of the Lithuanian language learning environment, attitude toward the Lithuanian community, interest in L2 learning, and effort to learn Lithuanian. This shows a much closer connection not only with the Lithuanian language itself, but also with the context in which it is learned and used. Significant differences in motivation to learn Lithuanian are also found between medical students and Erasmus exchange students. The motivation of medical students differed from that of Erasmus students, who scored significantly higher only on preventive motivation. Erasmus students, on the other hand, learn Lithuanian under more general cultural and educational incentives (greater interest in Lithuanian culture, motivation to learn L2).Straipsnyje analizuojama Vilniaus universiteto studentų motyvacija mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios, nustatant, kokie sociolingvistiniai veiksniai daro reikšmingą įtaką studentų motyvacijai. Pagrindinis tyrimo įrankis – motyvacijos mokytis lietuvių kalbos kaip K2 klausimynas, sudarytas remiantis dviejų motyvacijos mokytis kalbų tyrėjų Roberto Gardnerio (2004) ir Zoltáno Dörnyei (2010) teorijų ir klausimynų pagrindu. Tyrime dalyvavo 89 Vilniaus universiteto studentai, pradedantieji lietuvių kalbos kaip K2 mokiniai. Iš tiriamųjų 50 buvo medicinos studentai, 39 – asmenys, lankantys lietuvių kalbos kursus mainų programos Erasmus studentams. Tyrimas atskleidė, kad galima įžvelgti reikšmingų skirtumų tarp Erasmus studentų ir medicinos studentų motyvacijos mokytis lietuvių kalbos. Ypač žema motyvacija pasižymėjo medicinos studentai, kaip vienintelę lietuvių kalbos mokymosi priežastį nurodę tai, kad kursas jiems yra privalomas

Lietuvių kalbos kaip svetimosios semantiškai motyvuotos daiktavardžių giminės atpažinimo ir skyrimo klausimai

The present study investigates how beginner adult students of Lithuanian as a foreign language assign natural gender to nouns. The grammatical category of gender is a complex phenomenon which belongs to the domains of syntax, morphology and semantics. As far as this paper is concerned, the assignment of grammatical gender is recognised as an academically challenging task to foreign language learners; however, the issue is still under-researched in the studies of Lithuanian as a foreign language.The aim of this study is to examine whether the beginner adult learners of Lithuanian as a foreign language rely on semantic or morphological clues when assigning natural gender, to identify the difficulties they encounter and the reasons for the difficulties. The paper analyses how learners assign natural gender to the nouns when their morphological and semantic clues conform, how they deal with gender conflict and how they assign indefinite gender to nouns.15 Vilnius University students, who attended courses on Lithuanian as a foreign language, were asked to participate in an experimental task, which consisted of assigning a masculine or feminine pronoun to 50 different nouns. The participants were provided with both morphological form of a noun and its visual representation, i.e. the students were given pictures reflecting a biological sex of the referents. The empirical analysis of the material was based on the method of error analysis.The results of the study have revealed that the beginner learners of Lithuanian as a foreign language tended to rely more on semantic than morphological clues when assigning natural gender. As expected, most errors were made when the learners had to deal with gender conflict. It was also established that the participants of the experimental task performed worse on marked plural forms of nouns than on unmarked singular forms. Finally, it turned out that the learners made more errors when they had to assign gender to unknown nouns, which showed that they had not been prepared to use semantic or morphological clues for the purpose of identifying the gender of unknown words. Since a relatively small number of learners were involved in the study, its insights should be confirmed by further research. The study might be relevant to researchers of foreign language acquisition and foreign language teachers.Šiame straipsnyje aprašomas pradedančiųjų mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios semantiškai motyvuotos giminės atpažinimo tyrimas. Gramatinė giminės kategorija – tai sudėtingas reiškinys, sutelkiantis savyje sintaksės, morfologijos ir semantikos aspektus, taigi ir šio reiškinio išmokimas tampa nelengva užduotimi.Vis dėlto, kaip svetimkalbiai mokydamiesi lietuvių kalbos dorojasi su šia užduotimi, iki šiol buvo beveik netirta.Straipsnyje keliamas tikslas atsakyti į klausimą, kuriais požymiais – semantiniais ar morfologiniais – pradedantieji mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios dažniau remiasi atpažindami semantinę giminę ir kuriais atvejais bei kodėl jiems kyla sunkumų. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) ištirti, kaip mokiniai nustato semantiškai motyvuotą daiktavardžių giminę, kai morfologiniai ir semantiniai požymiai sutampa, 2) išanalizuoti konfliktinės giminės atpažinimą ir 3) ištirti nežymėtosios giminės nustatymo atvejus. Dėmesys sutelkiamas į asmenis pavadinančius daiktavardžius, nes pastarieji turi tiek semantinių, tiek morfologinių giminės požymių, leidžiančių atidžiau pažvelgti į tai, kaip semantikos ir morfologijos sampyna siekiant išmokti lietuvių kalbos žodžių giminę veikia mokymosi rezultatus.Tyrime dalyvavo penkiolikos pradedančiųjų mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios VU Lituanistinių studijų katedros studentų grupė. Tyrimo metodas – eksperimentinė užduotis, kurią atlikdami tiriamieji turėjo, remdamiesi pateikta daiktavardžio forma ir vaizdine paspara (taigi referento lytimi), parinkti vyriškosios arba moteriškosios giminės įvardį penkiasdešimčiai daiktavardžių formų. Surinkti tyrimo duomenys išanalizuoti kokybiškai, pritaikytas klaidų analizės metodas.Atliktos užduoties rezultatų analizė rodo, kad mokiniai, atpažindami daiktavardžio giminę, dažniau remiasi semantiniais, o ne morfologiniais požymiais. Semantiškai motyvuota giminė, kurios morfologiniai ir semantiniai požymiai sutampa, ir nežymėtoji giminė atpažinimo sunkumų mokiniams nekelia, daugiausia abejonių, kaip ir buvo galima spėti, kyla konfliktinės daiktavardžio giminės atvejais. Taip pat tyrimo dalyviams buvo sudėtingiau atpažinti daiktavardžių, pateiktų daugiskaitos forma, giminę, kaip ir nežinomų žodžių giminę, o tai rodo, kad mokiniai ne visada gebėjo nustatyti daiktavardžių giminę pasiremdami jų morfologiniais ar semantiniais (referento lyties) požymiais. Nors minėtas eksperimento išvadas riboja palyginti mažas tiriamųjų skaičius (kaip ir pasirinktas kokybinės duomenų analizės metodas), šis straipsnis gali būti įdomus ir naudingas svetimųjų kalbų išmokimo tyrėjams ir mokytojams, dėstytojams

Sąmoningumo lengvai suprantamos kalbos atžvilgiu svarba socialinei įtraukčiai Latvijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje

Easy Language serves as a communication tool designed for use by a broad spectrum of individuals within our society. Like any tool, it requires development, adjustment, and application standards. Some of these standards are common across languages and societies, while others are unique to specific languages, groups of people, or needs. This implies that language users, developers, and researchers can benefit from cooperation but also need to develop their own language- and situation-specific tools and standards of communication.The aim of this research is to compare the change in Easy Language awareness from 2021 to 2022 among societies in Latvia, Lithuania, and Slovenia within a year, using such tools as surveys, in-depth interviews, and statistical analysis. The findings suggest that awareness levels vary across different countries and social groups. Furthermore, it takes more than two years to reach the levels of legal structures and political readiness necessary to embrace the needs of the entire society.Lengvai suprantama kalba – tai metodas, kuriuo įtraukiai bendraujama su visuomene, atliepiant jos įvairius poreikius. Kaip ir kiti metodai, lengvai suprantama kalba yra nuolat tobulinama, jai keliami tam tikri reikalavimai. Kai kurie reikalavimai yra bendri, o kai kurie – taikomi tam tikrai kalbai, tam tikrai žmonių grupei ar tam tikriems individualiems poreikiams atliepti. Tai reiškia, kad kalbų vartotojams ir tyrėjams naudinga bendradarbiauti, tačiau jie taip pat turi kurti savo kalbai ar kontekstui aktualius komunikacijos metodus ir standartus.Šiame tyrime keliamas tikslas palyginti, kaip per vienerius metus (nuo 2021 iki 2022 metų) pasikeitė tai, kaip Latvijos, Lietuvos ir Slovėnijos visuomenės suvokia lengvai suprantamą kalbą, kiek sąmoningos yra jos atžvilgiu. Tyrime taikomi apklausos, kurioje dalyvavo 1500 dalyvių iš 3 šalių, 3 diskusijų grupių su 27 specialistais, ir statistinės analizės metodai.Tyrime paaiškėjo, kad sąmoningumo lengvai suprantamos kalbos atžvilgiu lygis tiriamosiose šalyse įvairuoja. Nors didelio pokyčio nematyti, tyrimas parodė keletą teigiamų pokyčių požiūrio į lengvai suprantamą kalbą atžvilgiu. Pavyzdžiui, visuomenės supratimas, kad lengvai suprantama kalba yra naudinga visai visuomenei, išaugo. Tyrimas parodė ir tai, kad skiriasi skirtingų socialinių grupių sąmoningumas lengvai suprantamos kalbos atžvilgiu. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė specialistų, dirbančių su lengvai suprantamos kalbos tikslinėmis grupėmis, sąmoningumo lygio augimą, tačiau apskritai visuomenė netapo reikšmingai sąmoningesnė šiuo požiūriu. Tyrimas atskleidė ir tai, kad reikia kur kas daugiau negu dvejų metų, kad teisiškai ir politiškai būtų pasirengta atliepti visos visuomenės poreikius

Jei tai nepakartojama, ar tai patikimas mokslas? Atviras laiškas apie tyrimų kartojimo svarbą kiekybiniuose tyrimuose

The idea of this paper arose in a reading group of several colleagues at the Faculty of Philology of Vilnius University after a discussion of a review article published by the editors of Language Teaching. Titled ‘Replication studies in language learning and teaching’ (2008), the paper focuses on replication studies and argues that they should be promoted and valued no less than original research. The participants of the reading group agreed that replication studies, understood here primarily as replications of quantitative research, are indeed an important issue that could be of interest to the broader community of applied linguists in Lithuania. The present paper argues that attempts to replicate earlier studies, which are very scarce or non-existent in Lithuania, deserve more attention both from novice and mature researchers. Replications are particularly valuable in developmental studies where replicating a study over a period of time allows the researcher to obtain data for continued analysis. Furthermore, a replication of a published study that deals with data collected in one country offers an opportunity to verify its findings in a different context and this way consolidates our understanding of phenomena under study. Finally, replication is an invaluable learning method to a novice linguist, be it a senior undergraduate or postgraduate student. Thus the authors of this paper would like to promote the idea of replication research in our community as well as encourage everyone interested make use of the increasingly growing amount of open access data available on the internet

Assessment of Water quality in the Salių Stream (Kaunas region)

Salių upelis (Kauno r.) vienas iš daugelio, įtekančių į Neries upę ir prisidedančių prie bendros Neries upės būklės. Plečiantis gyvenamųjų namų kvartalams, pastebėta galima upelio tarša. Todėl šio tiriamojo darbo tikslas įvertinti Salių upelio vandens kokybę spektrofotometrinės analizės metodais ir pagal dominuojančius bestuburius, taikant DUFI metodą. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio. Vandens ir faunos mėginiai buvo imami iš skirtingų penkių upelio atšakų, kartą per mėnesį. Nustatyta, kad Salių upelyje dominuoja mašalų (Simuliidae) ir uodo trūklių (Chironomidae) įvairios vystymosi stadijos, kurios dažniausiai indikuoja prastą vandens būklę. Atliktas DUFI testas patvirtino tai, kadangi upelyje nustatytos vyraujančios penktoji (IG5) ir šeštoji (IG6) indikatorinės grupės, priklausančios V faunos klasei, su indekso verte nuo 1 iki 2. Atlikus cheminę analizę nustatyta, kad nitratų ir amonio azoto koncentracijos didžiausių leistinų neviršijo, o nitritai ir fosfatai ženkliai viršijo didžiausias leistinas koncentracijas, rodydami prastą ar vidutinę upelio vandens būklę. Remiantis gautais biologiniais ir cheminiais rezultatais, nustatyta, kad Salių upelis nėra švarus ir tokiu būdu prisideda prie esamos Neries upės būklės.Salių stream is one of the many inflows in Neris river, which can contribute to state of this river. With the expansion of living area, possible pollution of the stream has been observed. Therefore, the aim of this study is to assess water quality of the Saliai stream by spectrophotometric analysis and by dominant invertebrates using the DUFI method. The survey was conducted from 2017 October to 2018 October. Samples of water and fauna were taken from different five branches of the stream once a month. It has been found that the different stages of development of Simuliidae and Chironomidae dominate in Saliai stream, which usually indicate poor water status. The performed DUFI test confirmed this because the fifth (IG5) and the sixth (IG6) indicator groups belonging to the V fauna class were identified in the stream, with an index value of 1 to 2. Chemical analysis has shown that nitrate and ammonium nitrogen concentrations did not exceed the maximum permitted levels, while nitrate and phosphate were significantly above maximum levels, indicating poor or moderate water status of the stream. Based on the biological and chemical results obtained, it was found that the Saliai stream is not clean and thus contributes to the current status of the Neris river.Aplinkotyros katedraGamtos mokslų fakulteta

Relationships between fear of missing out, nomophobia, social media and loneliness.

Social media are one of the most widespread information technology in the world. Together with social media spread and other psychological constructs such as the fear of missing out, nomophobia and loneliness, therefore the study of these constructs is particularly relevant in today’s world. The aim of this study was to investigate relationships between fear of missing out, nomophobia, social media and loneliness. In the study participated 227 participants aged 18-69, selected by the nonprobability convenience sampling method. Participants completed Fear of Missing Out and R-UCLA loneliness scales, Nomophobia Questionnaire and answered the questions about social media. In the study was completed descriptive and inferential statistics. The study found links between fear of missing out, nomophobia, social media and loneliness: active use of social media associated with strong fear of missing out, while strong fear of missing out and nomophobia was associated with strong loneliness. Fear of missing out predicted active use of social media and active use of social media was related with age

Multifunctionality of so in spoken english: lithuanian efl learners vs. native speakers.

The present paper focuses on the investigation of the discourse functions of so in the speech of Lithuanian learners of English as a foreign language (EFL) and native speakers of English. The successful use of discourse markers in conversation is an essential component of the discourse competence. The aim of this study is to identify and describe the functions of so in spoken Lithuanian learner English and contrast with native English, as well as to evaluate how the close analysis of a single discourse marker can help highlight differences between a non-native and native variety of spoken English. The data is extracted from the Louvain Corpus of Native English Conversation (LOCNEC) and the Lithuanian component of the Louvain International Database of Spoken English Interlanguage (LINDSEI-LITH). The findings of the study reveal a highly multifunctional nature of so in the language of both native and learner speakers of English, yet the distribution and frequencies of the functions are not similar. Lithuanian learners significantly overuse so in introducing new sections of the discourse, whereas the language of native speakers demonstrates the importance of prompt so in ending discourse segments

Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija XV–XVI a. trečiajame ketvirtyje

The thesis aims to research and produce the group portrait of parish clergy of Vilnius and Samogitia dioceses in the 15th – 3rd quarter of the 16th century. The analysis of almost all known sources and even occasional references provides possibility to reveal whether there were priests of local descent; representatives of which social strata opted for ecclesiastical career; how many of them performed the function of pastoral care effectively – resided in the area and were ordained; how many of them observed celibacy and other requirements for priesthood. The study also aims at establishing the degree of cohesion between parish clergy and hierarchically superior clergymen as well as other factors influential of the formation of common social identity. Already in the 15th century the diocesan clergy in the dioceses of Vilnius and Samogitia was an integral part of the universal Church. Main characteristics of examined parish clergy were common to all pre-Trent clergy in Europe: an absence of appropriate training; a lack of attitude to the requirements for priesthood of both clergyman and civics, an issue of residence, differences between high clergy and usual parsons. The late baptism and the social structure of the GDL were influential to some specific features of parish clergy in dioceses of Vilnius and Samogitia: a number of clergy in parishes was low; a diversity of parish clergy was also rather low; clergymen were representatives of the nobility; priests of Polish origin made up almost half of the parish clergy