The Romantic and the Intentional Forms of Art: Meta-historical Cut, Cultural Identification

В контексті закономірностей процесуального буття світової культури за останній (умовно) 5000-літній метаперіод визначаються зміст, принципи художнього вираження, просторові межі, особливості романтичної та інтенціональної форм мистецтва. Давні культури виражають зміст символічного формування, Антична – класичного; Візантійська і Європейська культури відповідно позиціонуються як романтично-смисловий, загально – романтичний, інтенціонально-смисловий / інтенціонально-романтичний, загально – інтенціональний образні типи.In the context of regularity of the procedural being of world culture in the last (conditionally) 5000-year meta-period there can be defined the context, the principles of the artistic expression, the dimensional borders, the characteristics of romantic and intentional forms of art. Ancient cultures express the context of symbolic formation, the Antique one expresses the classical; the Byzantine and the European cultures in accordance position as the romantic-semantic, generally-romantic, intentionally-semantic / intentionally-romantic, generally-intentional imaginative types

The Bulgarian monarchy: a politically motivated revision of a historical image in a post-socialist transitional society

Book description: The relationship between states, societies, and individuals in Central and Eastern Europe has been characterised by periods of change and redefinition. The current political, economic, social and cultural climate necessitates a discussion of these issues, both past and present. It is this theme which the proposed publication intends to discuss using a selection of papers given at the 5 th Annual Postgraduate Conference on Central and Eastern Europe held at the UCL School of Slavonic and East European Studies (SSEES) in 2003. The papers represent work from young international scholars from Europe and North America writing on Central and Eastern Europe. The book consists of seven papers and develops an interdisciplinary framework reflecting the range of topics discussed during the conference. It embraces the regional breadth of Central and Eastern Europe containing analyses of Russia, the former Soviet Republics, Central Europe and South Eastern Europe. The papers chosen cover a variety of fields and adopt a corresponding range of approaches with a view to assessing from a multidisciplinary perspective the relationship between state, society and individuals. The papers in the book have been ordered chronologically. The volume starts with an analysis by Julia Mannherz of social conflict in late imperial Russia and moves on to Sergei Zhuk’s discussion of the Stundist movement in Ukraine. The third paper from Stefan Detchev is a discussion of the late-nineteenth-century politics of commemoration surrounding the Bulgarian war of independence. The theme of the politics of commemoration is also present in Andrzej Michalczyk’s analysis of the commemoration of the plebiscite in Silesia by Germans and Poles during the interwar period. Michalczyk examines how a shared event is commemorated and interpreted differently by the two national groups. The idea of common and shared histories is further developed by Rüdiger Ritter in his study of the history and the historiography of post-Communist Poland, Belarus and Lithuania. The move into the contemporary period is completed in the final two papers. The use of historical imagery for political purposes is explored in Markus Wien’s study of the King Simeon II Party in Bulgaria as well as the way in which the historical image of the monarchy has been changed for political purposes during the transition from communism to democracy. The final paper by Maria Aluchna continues the discussion of the process of transition by examining the economic transformation from a communist command economic system to a modern capitalist economy

Istorija ir struktūra

  „Histoire et structure“ (in Histoire et psychanalyse entre science et fiction) de Michel de Certeau © University of Minnesota Press, 1986 amerikietiškam leidimui; © Editions Gallimard, Paris, 1987 pirmajam prancūziškajam leidimui ir kitiems anglų kalba pasirodžiusiems leidimams; 2002 antrajam pataisytam ir papildytam leidimui „Un chemin non tracé“ par Luce Giard ir 2016 pasirodžiusiam pataisytam ir papildytam leidimui

Kariaunos samprata Lietuvos istoriografijoje: nuo archeologijos iki istorijos

Nuo XX a. antrosios pusės Lietuvos istoriografijoje išaugo susidomėjimas kariaunos, kaip vieno svarbiausių viduramžių karybos komponentų, reiškiniu. Archeologai ir istorikai šį probleminį klausimą nagrinėja skirtingai dėl skirtingos metodologijos ir valstybės raidos sampratos, todėl iki šiol baltų kariaunos genezė, funkcionavimas, struktūra bei susilpnėjimas / sunykimas XIV a. yra suprantami itin skirtingai. Kariaunos problematika straipsnyje nagrinėjama trimis pjūviais: 1) aprašomos ir peržiūrimos archeologų ir istorikų pozicijos; 2) lyginamos dviejų disciplinų kariaunos sampratos, ieškoma panašumų ir skirtumų; 3) analizuojamos kariaunos chronologijos, definicijos, argumentacijos problemos Lietuvos archeologų ir istorikų darbuose. Iš straipsnio aiškėja, kad archeologų ir istorikų darbuose trūksta lyginamojo metodo taikymo, atsižvelgiant į karinių-socialinių struktūrų raidą Vidurio ir Vakarų Europos kontekste. Be to, tik nedidelė archeologų ir istorikų dalis bandė apibrėžti, kas vadintina kariauninkais baltų visuomenės socialinėse struktūrose.Pagrindiniai žodžiai: baltų kariauninkai, karo istorija, Lietuvos viduramžių istorija, Lietuvos archeologija, baltų visuomenės struktūrų istorija

Įvadas

Ši monografija pateikia būdingus Lietuvos muzeologijos raidos bruožus XVIII a. antrojoje pusėje–XXI a. Autorė Lietuvos muzeologijos raidos objektą analizuoja remdamasi šiuolaikinio austrų muzeologo Friedricho Waidacherio istorinės muzeologijos samprata, t. y. muzeologijos bei muzealumo raiškos istoriją: muzeologijos istorija priklauso mokslo istorijai, muzealumo istorija – idėjų istorijai (Waidacher, 2007, 53‒117). Pagal tokią sampratą ir sudaryta šios knygos turinio dviejų skyrių struktūra, atskleidžianti muzeologijos bei muzealumo istorijos charakteringus aspektus, bruožus, raišką. Knygos pirmas skyrius ir jo dalys skirtos charakterizuoti pagrindiniams muzeologijos formavimo Lietuvoje aspektams: muzeologijos terminijos, mokslo objekto, tarpdiscipliniškumo ir statuso mokslų struktūroje, tyrimų, publikacijų ir studijų pobūdžių, – taip pat šio mokslo ištakoms, raidos periodizavimui, svarbiems formavimo faktoriams. Čia pabrėžiamas muzeologijos ir muziejininkystės sampratų diskursas, kuris padeda suvokti muzeologijos ir muziejininkystės istorijų laukus – pasak F. Waidacherio, muziejininkystės istorija – institucijų istorija (F. Waidacher, 2007, 100). Antrame monografijos skyriuje siekiama atskleisti muzealumo raiškos Lietuvoje istorijos esmines tendencijas, apibrėžti svarbius tikrovės, tapatumo muzealizacijos ir muziejų poreikio bruožus. Manoma, kad tikrovės, tapatumo muzealizacijos pagrindinės linkmės: muziejinių Lietuvos istorijos, etninės kultūros, nacionalinio ir kito tapatumo įprasminimų bei reiškimosi muziejinimų tarp mokslo ir ideologijos, – atspindi bendrąsias muzealumo raiškos turinio tendencijas. Jas papildo ir muziejų misijų, pasiūlos ir poreikio, veiklos rėmimo, prieinamumo ir pasaulinės integracijos, tipų, tinklo valdymo pobūdžių atsklaidos. Muzealizacijos ir muziejų poreikio vertinimai paaiškina, kodėl ir kokių muziejų norima, kaip muziejai organizuoja tapatumo reprezentacijas savo kraštui ir pasauliui bei kaip dalyvauja kultūrų mainų procesuose.Išsamiau PDF rinkmenoje

Latvijos filosofijos istoriografijos tendencijos

This article aims to investigate tendencies in the historiography of Latvian philosophy in the past three decades. This article focuses on the history of ideas and intellectual history as two different approaches in the field of the history of philosophy. After the dissolution of the Soviet Union, the term “history of ideas” gained popularity in the Latvian cultural discourse. Historians of philosophy were highlighting the close ties between Western and Latvian cultures. However, during the last decade, the approach of intellectual history has been gaining popularity among the Latvian historians of philosophy.Straipsnio tikslas – ištirti Latvijos filosofijos istoriografijos tendencijas per pastaruosius tris dešimtmečius. Autoriaus dėmesio centre dvi pagrindinės filosofijos istorijos rašymo prieigos – idėjų istorija ir intelektinė istorija. Iširus Sovietų Sąjungai Latvijos kultūriniame diskurse išpopuliarėjo terminas „idėjų istorija“. Filosofijos istorikai ėmėsi nušviesti glaudžius ryšius tarp Vakarų šalių ir Latvijos kultūrų. Tačiau pastarąjį dešimtmetį Latvijos filosofijos istorikai vis labiau renkasi intelektinės istorijos prieigą

Three states, one common past: chance or malediction? The role of history and historiography in the formation of collective identities and mutual relations in Belarus, Lithuania and Poland

Common experiences and a common past offer a special possibility for good relations. But having a common past also can create disharmony. If one has to share traditions with others, it becomes more difficult to find specific elements to call one’s ‘own’. So especially in a situation of intensive search for identity a common past may be harmful to the formation of one’s own identity and to mutual relations as well. In the case of Belarus, Lithuania and Poland after 1989, both generalisations hold true. While Polish-Lithuanian relations are excellent, Lithuanian-Belarusian relations are rather complicated. The reasons for this are not only political or economic, but mainly a consequence of the important role history and historiography play in the process of collective identity formation. The present article will examine the structure of this process

Back to the Past: The Present Model of Sino-Russian Relations as a Return to their Initial Asymmetry

Rozdział z: The Quandaries and Foreign Development, ed. D. Mierzejewski, “Contemporary Asian Studies Series

Історія функціонування та заснування Кременецького замку

Одним із важливих аспектів вивчення середньовічної історії України є дослідження замків, яких за підрахунками, сьогодні відомо більше сотні. Вони були як державними, тобто належали литовській, а згодом і польській адміністрації, так і приватними, тобто перебували у володінні великих феодалів. Замки-фортеці, до яких відноситься і Кременецький замок виконували важливі функції оборони навколишніх територій від ворогів.Яцечко-Блаженко Тетяна Володимирівна - ст. викл. кафедри археології, давньої та середньовічної історії України Східноєвропейського національного університету ім. Лесі Українк

Nauja iliustruota knygos istorija

THE OXFORD ILLUSTRATED HISTORY OF THE BOOK. EDITOR JAMES RAVEN. OXFORD UNIVERSITY PRESS, 2020. 480 P. ISBN 9780198702986. EBOOK ISBN 9780191007507