Second culture and second nature: Fact, post-fact, and the social construction of scientific objects

The use of constructionism by climate change deniers and ‘9-11 truthers’ to support ‘post-fact’ arguments in recent political and social debates has created controversy within science studies. Here, I seek to re-evaluate what constructionists actually say about facts in science. Through revisiting Gaston Bachelard – a key influence on scientific constructionism – I argue that science can penetrate to the ‘noumenal core’ of the phenomena it studies because it constructs them. This, however, need not imply that facts can be whatever we want them to be

Apie religines mažumas, visuomenę ir valstybę šiuolaikinėje Lietuvoje

Knygos recenzija: Ališauskienė, Milda. 2023. Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 213. ISBN 978-609-467-556-0Knygos recenzija: Ališauskienė, Milda. 2023. Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 213. ISBN 978-609-467-556-

„Prigimtinės šeimos“ gynimas Lietuvoje: lytinis nacionalizmas ir familizmas dešiniųjų populistų diskurse

The aim of this article is to examine the interplay between gender and nationalism in the political discourse of right-wing populists in Lithuania. In recent years, the political landscape in Central and Eastern Europe has been increasingly characterized by the rise of right-wing populism and anti-gender campaigns. The founding of the Lithuanian political party the National Alliance is linked to this shift. This party is defined as nationalist, conservative, anti-system and populist political movement. Employing political discourse analysis, this study analyses the National Alliance’ public statements from 2020 to 2024. The analysis shows that the discourse of the National Alliance uses a hyperbolic and alarmist language to represent progressive gender policies, invokes gendered nationalist and familist notions to delegitimize them, and advocates a model of society based around the “natural family” in which identity is controlled and space for expressions of non-conformity is restricted.Šio straipsnio tikslas – ištirti lyties kaip socialinės kategorijos ir nacionalizmo sąveiką dešiniųjų populistų diskurse Lietuvoje. Pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europos šalių politinėje erdvėje iškilo dešinysis populizmas ir prieš lyčių lygybę nukreiptos antigenderistinės kampanijos. Lietuvos politinės partijos Nacionalinis susivienijimas įkūrimas siejamas su šiais procesais. Ši partija gali būti apibūdinta kaip nacionalistinis, konservatyvus, antisisteminis populistinis politinis judėjimas. Pasitelkus politinę diskurso analizę, šiame tyrime analizuojami 2020–2024 m. paskelbti vieši Nacionalinio susivienijimo pareiškimai. Diskurso analizė rodo, kad Nacionalinis susivienijimas, pristatydamas progresyvias politines iniciatyvas lyčių lygybės klausimais, vartoja hiperbolizuotą alarmistinę kalbą. Siekdama tas iniciatyvas delegitimuoti, ši partija remiasi antigenderistinėmis, nacionalistinėmis ir familistinėmis nuostatomis ir pasisako už visuomenės modelį, kurio centre yra „prigimtinė šeima“, kontroliuojanti tapatybės apibrėžtis ir ribojanti nonkonformizmo raišką

Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai

Contemporary trends in urban development indicate that its processes rarely observe ecocentric perspectives, under which nature is considered as a value. This concept is represented by modern urban ecology. Meanwhile, the urban ecosystem, as a concept of a human system, is represented by classical urban ecology. The existence of different urban ecosystem concepts encourages a closer look at not only the differences between these concepts but also the circumstances that have led to this transformation process. The aim of this article is to analyze the concepts of an urban ecosystem in classical and modern urban ecology, focusing not only on the explication of the content of the concepts of urban ecosystem, but also on the social, cultural and economic conditions of the emergence of different concepts. This article reveals that the separation of urban ecosystem concepts was determined by the different sociocultural environment in which classical urban ecology and contemporary urban ecology have emerged. From the point of view of modern urban ecology, in order to explain the reasons for the emergence of global urban development problems and to search for solutions to them, the conceptual legacy of classical urban ecology, due to its anthropocentric orientation, not only cannot be of use anymore but also hinders in this search – that is, instead of solving problems, it makes them even worse.Šiuolaikinės miestų plėtros tendencijos rodo, kad šiuose procesuose retai remiamasi ekocentrine perspektyva, kai gamta laikoma vertybe. Šiai sampratai atstovauja šiuolaikinė miesto ekologija. Miesto ekosistemos kaip žmogaus sistemos sampratai atstovauja klasikinė miesto ekologija. Straipsniu siekiama išanalizuoti miesto ekosistemos sampratas klasikinėje ir šiuolaikinėje miesto ekologijoje, dėmesį sutelkiant ne tik į miesto ekosistemos sampratų turinio eksplikavimą, bet ir į skirtingų sampratų atsiradimo socialines, kultūrines, ekonomines sąlygas. Straipsnyje teigiama, kad klasikinė miesto ekologijos samprata, palaikanti pragmatinius žmogaus interesus, neleidžia efektyviai spręsti šiuolaikinių miesto plėtos sukeliamų problemų, kaip antai oro tarša, gamtinių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių nykimas. Ieškant mūsų dienų miestų plėtros problemų sprendimų, geriausiu orientyru laikytina šiuolaikinė miesto ekosistemos samprata, orientuota į žmogaus veiklos ir ekosistemos pusiausvyros palaikymą

Monografijų leidybos tendencijos Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose: duomenų bazės „Lituanistika“ analizė

The aim of this article is to reconstruct and analyse scholarly book (or monograph) publication patterns in Lithuanian Social Sciences and Humanities (SSH) registered in national database “Lituanistika”. Database “Lituanistika” provides a good starting point and repository of empirical data as it indexes and abstracts different types of scholarly publications in SSH, monographs included. The empirical part of the research consists of finding registered monographs, attributing them to the individual SSH disciplines, comparing the number of monographs and scholarly articles in various SSH, and retracing the timeline of registered monographs across different disciplines etc. The analytical approach of our research is based on an idea of (social) constructivism. We aim at reconstructing the motives behind the publishing of scholarly books or abstaining from such practice. In this article we argue that the motives to publish (or not to publish) a scholarly book are a product of a broader Lithuanian social, institutional and disciplinary context, which influences and regulates the actions of individual SSH researchers.Straipsnyje siekiama rekonstruoti mokslinių monografijų leidybos modelį Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Sociologinei analizei pasirinkta nacionalinė duomenų bazė „Lituanistika“, kurioje indeksuojamos įvairios mokslo publikacijos ir pateikiamos jų santraukos. Jos duomenys leidžia identifikuoti ilgalaikes publikavimo praktikas skirtingose disciplinose. Straipsnyje vadovaujamasi socialinio konstruktyvizmo perspektyva, padedančia atsekti motyvus, verčiančius mokslininkus rašyti knygas arba vengti tai daryti. Savo analize ir svarstymais norime parodyti, kad individualus apsisprendimas publikuoti monografiją pirmiausia yra nulemtas platesnio socialinio konteksto, kuriame svarbus vaidmuo tenka institucinio ir disciplinarinio režimų sąveikai, įgalinančiai tiek subordinacinį, tiek rezistencinį mokslininkų santykį su mokslo administracine aplinka

Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema?

The paper analyzes family and household types in the mid. 19th century Vilnius and Kaunas gubernijy. The research is based on the large-scale dataset composed of the archival census-like listings of individuals by family units and defined as inventories. The dataset covers the inventories from 1847 and it includes around 20 thousand individuals. Based on the Hammel and Laslett (1974) methodology the research identifies nuclear, extended, and multiple-family households. The research is guided by Hajnal’s (1982) theory on the North-Western and Eastern European household systems. The former could be characterized by the dominance of the nuclear family households. Empirical analysis proves that around 40 percent of all households were nuclear family households. On the other hand, multiple-family households were not dominant. Thus, the main findings corroborate the idea that there was a transitional zone between the Eastern and North-Western household systems in the western part of the tsarist Russian empire.Straipsnis nagrinėja XIX a. Vilniaus ir Kauno gubernijų šeimų ir namų ūkių tipus. Remiamasi suskaitmeninta archyvine 1847 m. dvarų inventorių informacija. Pasitelkiant istorinėje demografijoje įsitvirtinusią Hammelio ir Lasletto (1974) metodologiją, namų ūkiai klasifikuojami į branduolinius, išplėstinius ir sudėtinius. Remiamasi Hajnalo (1982) teorine prielaida, kad istorinėje Europoje skirtinos vakarietiškos ir rytietiškos namų ūkio sistemos, o vienas iš vakarietiškos namų ūkio sistemos požymių yra branduolinių šeimų dominavimas. Empirinė analizė rodo, kad branduolinės šeimos namų ūkiai lietuviškose gubernijose sudarė apie 40 proc. namų ūkių. Kita vertus, sudėtinės šeimos taip pat nebuvo vyraujančios. Tyrimo išvados papildo Vakarų istorinėje demografijoje plėtojamą idėją, jog vakarinėse carinės Rusijos imperijos teritorijose buvo pereinamoji zona, kuriai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europoje paplitę branduoliniai namų ūkiai ir sudėtiniai namų ūkiai, būdingi centrinėms ir rytinėms Rusijos imperijos teritorijoms

Kūryba ir bendradarbiavimas Web 2.0: nauja prosumpcijos tipologija

The concept of prosumption is commonly used to identify and analyse the specificities of activities on Web 2.0. This article provides the minimal and maximal definition of the concept by decomposing available conceptualisations. Including maximal number of mutually consistent attributes, it amounts to the definition of the ideal type of prosumption. The paper critically assesses the existing classifications of prosumption, and proposes a new, more systematic typology. It is designed on the basis of three conceptual dimensions: 1) the nature of the prosumptive activities in collaborative terms (individual/collaborative); 2) the primary reason for engaging in a prosumptive activity (prosumption in order to create/prosumption in order to use); 3) the level of training required from the prosumer (conditionally divided into “specialist” and “amateur”). The eight types formulated cover essentially the whole spectrum of prosumptive activities and direct to the more detailed empirical studies of motivations and intensity of engagement in prosumption.Prosumpcijos (angl. prosumption; production+consumption) sąvoka dažniausiai pasitelkiama siekiant įvardyti ir analizuoti veiklos Web 2.0 (liet. antrosios kartos saitynas) specifiką. Šiame straipsnyje, susisteminus esamas prosumpcijos konceptualizacijas, pateikiami minimalus ir maksimalus sąvokos apibrėžimai. Aptarus sąvokos taikymo srities plėtrą ir įvertinus esamas prosumpcijos klasifikacijas, straipsnyje pasiūloma nauja, sistemingesnė prosumpcijos tipologija. Ji sudaroma pagal tris kriterijus: 1) prosumpcinės veiklos pobūdis bendradarbiavimo aspektu; 2) pirminė priežastis užsiimti konkrečia prosumpcine veikla; 3) prosumeriui reikalingas pasirengimo lygis. Išskirti aštuoni tipai aprėpia iš esmės visą prosumpcinės veiklos spektrą ir nukreipia detaliau empiriškai analizuoti motyvacijas ir įsitraukimo į prosumpciją intensyvumą

Kai nebetenkina „per daug ir per kažkaip“: egzistenciniai pokyčiai kintant gyvenimo ritmui

This article uses two opposing concepts of time to articulate the tensions that are common among the working-age urban population of today’s post-industrial societies and their solutions at the individual level. The importance of the time dimension for the analysis of today’s people’s lives is revealed through the analysis of sociological studies of the concepts of fast and slow time and the results of a qualitative study which includ­ed interviews with 18 people who linked their changes in life to different regimes of time. For some people who live in fast-time mode, turning back to slow time becomes an essential principle for achieving significant existential changes that lead to a subjectively more meaningful, qualitative, freer, and more authentic life.Šiame straipsnyje, pasitelkiant dviejų laiko sampratų priešpriešą, artikuliuojamos šių dienų poindustrinių visuomenių daugiausia darbingo amžiaus miesto gyventojams būdingos įtampos ir jų sprendimai individualiu lygmeniu. Laiko dimensijos svarba tiriant nūdienos žmonių gyvenimą atskleidžiama pasitelkus greitojo ir lėtojo laiko koncepcijas analizuojančių sociologų literatūros analizę ir kokybinio tyrimo, kurio metu buvo paimti interviu iš 18 asmenų, savo gyvenimo pokyčius siejančių su gyvenimu skirtingais laiko režimais, rezultatus. Atsigręžimas į lėtąjį laiką daliai greitojo laiko režimu gyvenančių žmonių tampa esminiu principu siekiant svarbių egzistencinių pokyčių, kurie veda prie subjektyviai prasmingesnio, kokybiškesnio, laisvesnio ir autentiškesnio gyvenimo

Apie antrąją baudžiavos laidą iš analitinės istorijos filosofijos perspektyvos: atgaivinta teorinės Vidurio Europos istorijos darbotvarkė

 &nbsp

„Kai ateina laikas išvykti, nors ir nėra aiškaus kelionės tikslo“: jaunų žmonių tapatumo paieškos ir amžiaus ketvirčio krizė

In today’s post-industrial societies, young people, compared to previous generations, experience longer and more complex processes of creating professional identity, developing a career or finding “one’s vocation”. They also face difficulties in achieving financial independence, starting a family, and leaving parental homes, which altogether define the status of an adult person. Based on the overview of sociological and psychological scholarly literature, the complexity of young people’s identity formation in the context of a passage towards social maturity is analysed. The most significant tensions related to the question of “who am I and what do I want” are emphasized in the article, together with the circumstances of contemporary society that stimulate them. (Non-)applicability of the concept of the quarter-life crisis is finally highlighted in order to summarise, reflect, and explain some of the experiences and life events of young people. The title of the article is a famous quotation of Tennessee Williams.Nūdienos poindustrinėse visuomenėse jaunuoliai, palyginti su ankstesnėmis kartomis, išgyvena sudėtingesnes ir ilgesnes profesinio tapatumo, karjeros ar apskritai „gyvenimo pašaukimo“ paieškas. Jie taip pat patiria sunkumų siekdami kitų su suaugusio žmogaus statusu siejamų įvykių ar tikslų, tokių kaip išėjimas iš tėvų namų, finansinė nepriklausomybė, šeimos kūrimas. Šiame straipsnyje, derinant sociologinę ir psichologinę perspektyvas, analizuojama jaunų žmonių tapatumo problematika į ją žvelgiant kaip į svarbią tapsmo suaugusiuoju proceso dalį. Siekiama išryškinti didžiausias jaunimo patiriamas įtampas, susijusias su bandymu suprasti „kas aš esu ir ko aš noriu?“, ir jas skatinančias gyvenamojo laiko aplinkybes. Taip pat siekiama parodyti amžiaus ketvirčio krizės koncepcijos (ne)tinkamumą norint apibendrinti, reflektuoti, paaiškinti tam tikras jaunimo patirtis bei būsenas