Priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumas: kaip tai prognozuoja priešmokyklinio amžiaus vaikų atkaklumą ir elgesio savireguliaciją?

It has been suggested that the quality of pre-primary education influences children's learning abilities in a variety of ways. Teachers’ behaviors are among the major factors relating to the quality of the classrooms, and one aspect of them – teachers’ self-efficacy – has been put forward to predict successful development of childrens’ learning and abilities to learn. Given this, it is surprising that relatively few studies have taken pre-primary techers' self-efficasy into account, and no research on the topic has been conducted in Lithuania. Futhermore, a few studies have analyzed how teachers' self-efficacy relates to childrens' learning abilities, such as, tasks persistence and self-regulation. Consequently, the present study analyzed relations between teachers' self-efficacy, childrens' task persistence and self-regulation. This study is based on the theory of teachers’ self-efficacy by Tschannen-Moran and Woolfolk Hoy (2001). The aim of the current study is to determine whether the self-efficacy of Lithuanian pre-primary teachers' is related to the learning outcomes, in particular, childrens' tasks persistence and ability to regulate their behavior. Childrens' tasks persistence was measured using the Behavioral strategy rating scale (teachers' form) (Aunola et al., 2000; Zhang et al., 2011); the Head-Toes-Knees-Shoulders task (McCellandet al., 2007; Ponitz et al., 2008; Ponitz at al., 2009) was used to measure  childrens' self-regulation. Participants were 18 pre-primary education teachers from six Lithuanian schools and their 229 pre-primary class students (116 [50.7%] girls and 113 [49.3%] boys). Teachers answered questionnaires concerning their self-efficacy towards the whole class and towards each child’s task persistence; school psychologists tested each child on their self-regulation. The statistical analyses of this study comprised of correlation analyses and hierarchical regression analyses. The results supported our expectations about the positive significant relations between teachers' self-efficacy, childrens' tasks persistence and self-regulation. That is, the greater teachers' self-efficacy was, better childrens' tasks persistence and self-regulation were. The results stayed significant even after controlling for, child gender, parental education, and teachers’ experience. MoreoverIn particular, gilrs and children of higher educated parents were more likely to have better task persistence and self-regulation. Moreover, surprisingly, it was found that teachers' work experience predicted childrens' self-regulation. Taken together, the results have  verified that techers' self-efficacy plays a meaningful role in promoting childrens’ tasks persistence and self-regulation in Lithuanian preschool. Thus,  from the practical point of view, in order to facilitate children’s learning in preschool and primary school, one should also pay attention to the ways of strengthening teachers’ self-efficacy. Vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas priešmokykliame amžiuje yra ypač svarbus, nes šie gebėjimai yra susijęs su tolimesne vaiko raida, mokymusi ir pasiekimais. Sėkmingas vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas priklauso nuo pedagogų gebėjimų įtraukti vaikus į ugdomąsias veiklas, teikti instrukcijas ir grįžtamąjį ryšį, valdyti klasę bei palaikyti pozityvius santykius su vaikais (Rimm-Kaufman & Hamre, 2010, Kyriakides, Creemers & Panayiotou, 2018). Kaip mokytojai organizuos ugdymą priklauso nuo mokytojų saviveiksmingumo (Tschannen-Moran & Hoy, 2001; Shahzad & Naureen, 2017), todėl galima manyti, kad vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas gali būti susijęs su mokytojų saviveiksmingumu. Šio tyrimo tikslas - nustatyti, kaip priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumas prognozuoja  priešmokyklinio amžiaus vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir elgesio savireguliaciją, kontroliuojant vaikų socio-demografines charakteristikas ir mokytojų darbo patirtį. Vaikų atkaklumas atliekant užduotis vertintas mokytojų Elgesio strategijų skale (angl. Behavioral Strategy Rating Scale — Reachers’ Form) (Aunola et al., 2000; Zhang et al., 2011). Vaikų savireguliacija vertinta užduoties „Galva-pirštai-keliai-pečiai“ (angl. Head-Toes-Knees-Shoulders task) (McCellandet al., 2007; Ponitz et al., 2008; Ponitz et al., 2009) atlikimu. Priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumui vertinti naudota Mokytojų saviveiksmingumo skalės trumpoji versija (angl. Teachers’ Sense of Efficacy Scale Short Form) (Tschannen-Moran & Hoy, 2001). Tyrimo metu buvo apklausta 18 priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir 229 priešmokyklinės klasės mokiniai, iš kurių 116 mergaičių. Nustatyta, kad prognozuojant  vaikų  atkaklumą atliekant užduotis ir elgesio savireguliaciją išryškėjo vaiko lyties ir tėvų išsilavinimo vaidmuo. Mergaitės atkakliau atlieka užduotis ir geriau kontroliuoja savo elgesį nei berniukai, o didesnį vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir geresnę elgesio savireguliaciją prognozuoja aukštesnis tėvų išsilavinimas. Taip pat vaikų elgeslio savireguliaciją prognozavo mokytojų darbo patirtis. Mažesnė mokytojų darbo patirtis mokykloje prognozavo geresnę vaikų savireguliaciją. Taip pat prognozuojant vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir vaikų elgesio savieguliaciją išryškėjo mokytojų saviveiksmingumo vaidmuo. Aukštesnis priešmokyklinio ugdymo mokytojų saviveiksmingumas prognozuoja didesnį vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir geresnę vaikų elgesio savireguliaciją

Onkologinių pacientų sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtys

Fear of cancer recurrence is the most prevalent and burdensome emotional concern among cancer survivors’ spouses after treatment. This qualitative study aimed to disclose, what are cancer survivors’ spouses lived experiences of fear of cancer recurrence. Seven adult spouses were explored. Data were obtained using a semi-structured interview and analyzed by inductive thematic analysis. Analysis revealed that fear of cancer recurrence is interpersonal experience and fear transmits in a couple. The spouses associate cancer recurrence with death and risk of losing their spouse. The threat of cancer recurrence triggers not only the feelings of insecurity, uncertainty about the future and loss of control, but also appreciation of life. Planning and control, religiosity, avoidance and awareness of fear helped spouses to reduce concerns about relapse. Interventions for spouses should focus on promotion of emotional expression of cancer recurrence concerns, also learning to accept and tolerate uncertainty.Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologinių pacientų, baigusių gydymo kursą, sutuoktiniai – tai baimė, kad artimojo liga gali atsinaujinti. Šio tyrimo tikslas – atskleisti pacientų, kuriems dabar onkologinės ligos remisija, sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtis. Tyrimui pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo septyni sutuoktiniai. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, o analizuoti indukcinės teminės analizės metodu. Analizė atskleidė, kad baimė dėl ligos atsinaujinimo – tai tarpasmeninis išgyvenimas, kai nerimas poroje persiduoda vienam nuo kito. Sutuoktiniams ligos atsinaujinimas asocijuojasi su mirtimi ir grėsme netekti mylimo žmogaus. Gyvendami su ligos atsinaujinimo grėsme jie patiria ne tik nesaugumą, nežinomybę dėl ateities, kontrolės praradimą, bet ir labiau brangina gyvenimą. Baimę sumažinti padeda planavimas ir kontrolė, religingumas, vengimas, baimės pažinimas. Siekiant padėti sumažinti sutuoktinių baimę, psichologinėse intervencijose turėtų būti skiriama dėmesio baimės išreiškimui saugioje erdvėje bei mokymuisi priimti ir toleruoti nežinomybę

Psichosocialinių veiksnių sąsajos su tėvų savęs stigmatizavimu dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko: sisteminė literatūros analizė

The aim of this study is to identify the psychosocial factors which are related with affiliate stigma in parents of children with ADHD through a systematic literature review. This review includes English publications from 2008 to 2022, which present the results of quantitative studies on the relationship between psychosocial factors and affiliate stigma in parents of children with ADHD. According to eligibility criteria, 7 articles were included in the review. The results showed that higher parental affiliate stigma is associated with lower parents’ psychosocial functioning (higher expressed depression, anxiety, lower self-esteem). It was also found that higher parental affiliate stigma is related to unfavorable behavior towards a child (higher expressed negativity/ less constructive parenting). The results also showed that higher parental affiliate stigma is associated with more expressed child's difficulties (ADHD symptoms/ internalizing and externalizing difficulties).Šio tyrimo tikslas – atliekant sisteminę literatūros analizę, identifikuoti, kokie psichosocialiniai veiksniai siejami su tėvų savęs stigmatizavimu dėl ADS turinčio vaiko. Į sisteminę literatūros analizę įtraukti 2008-2022 m. anglų kalba publikuoti kiekybiniai tyrimai, kuriuose tyrinėjamos sąsajos tarp psichosocialinių veiksnių bei tėvų savęs stigmatizavimo dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko. Pagal nustatytus kriterijus į analizę įtraukti 7 straipsniai. Rezultatai atskleidė, jog stipriau išreikštas tėvų savęs stigmatizavimas dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko siejasi su prastesniu tėvų psichosocialiniu funkcionavimu  (stipriau išreikštu depresiškumu, nerimu, žemesne saviverte). Taip pat pastebėta, jog stipriau išreikštas tėvų savęs stigmatizavimas dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko yra susijęs su nepalankiu tėvų elgesiu vaiko atžvilgiu  (stipriau išreikštu negatyvumu/ mažiau konstruktyviais auklėjimo stiliais). Nagrinėtų tyrimų duomenimis, stipriau išreikštas tėvų savęs stigmatizavimas dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko siejasi su stipriau išreikštais vaiko patiriamais sunkumais (aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomais/ internaliais bei eksternaliais sunkumais)

The Unique Cost of Human Eye Gaze in Cognitive Control: Being Human-Specific and Body-Related?

This study investigated the eye gaze cost in cognitive control and whether it is human-specific and body-related. In Experiment 1, we explored whether there was a cost of human eye gaze in cognitive control and extended it by focusing on the role of emotion in the cost. Stroop effect was found to be larger in eye-gaze condition than vertical grating condition, and to be comparable across positive, negative, and neutral trials. In Experiment 2, we explored whether the eye gaze cost in cognitive control was limited to human eyes. No larger Stroop effect was found in feline eye-gaze condition, neither the modulating role of emotion. In Experiment 3, we explored whether the mouth could elicit a cost in Stroop effect. Stroop effect was not significantly larger in mouth condition compared to vertical grating condition, nor across positive, negative, and neutral conditions. The results suggest that: (1) There is a robust cost of eye gaze in cognitive control; (2) Such eye-gaze cost was specific to human eyes but not to animal eyes; (3) Only human eyes could have such eye-gaze costs but not human mouth. This study supported the notion that presentation of social cues, such as human eyes, could influence attentional processing, and provided preliminary evidence that the human eye plays an important role in cognitive processing

Nuteistųjų adaptaciją pataisos įstaigose prognozuojantys veiksniai

Adaptation to imprisonment in a correctional facility is a convicted person’s psychological and behavioural response to the environment of a correctional facility and the imprisonment situation (Fedock, 2017). Convicted persons who have successfully adapted to the new environment are able to satisfy their basic needs, do not come into conflicts with the correctional facility administration or other inmates, and do not experience strong negative emotions, among other things. There seems to be a relationship between maladaptation to a correctional facility and a lower motivation to modify one’s criminal behaviour as well as recidivism (Loper, 2002; Zamble & Porporino, 1988). While inmates’ adaptation to imprisonment in correctional facilities and factors predicting this adaptation have received significant attention from foreign researchers over the last several decades, it still remains an under-researched field in Lithuania. The purpose of this study is to identify the factors that predict convicted persons’ adaptation to imprisonment in Lithuanian correctional facilities. The study sample included male inmates (N = 331) aged 18 to 68 (M = 35,17, SD = 10,75) from five correctional facilities in Lithuania. Adaptation was evaluated using the Prison Problem Scale (Zamble & Porporino, 1988), Beck Depression Inventory-II (Beck, Steer, & Brown, 1996) and Beck Anxiety Inventory (Beck, Epstein, Brown, & Steer, 1988). Factors related to adaptation were assessed using the Criminal Sentiments Scale – Modified (CSS-M, Simourd, 1997) and the demographic information questionnaire. Poorer adaptation to a correctional facility was observed among those study participants who were underage, when they faced a conviction for the first time, who had been unemployed or used drugs before incarceration as well as those who haven’t remained in contact with their romantic partner or friends during imprisonment. Poorer adaptation to a correctional facility also correlated with more pronounced criminal attitudes. The study found that the factors that best predicted adaptation was criminal attitudes and staying in touch with friends or a romantic partner. The factors explained up to 16% of the variance of variables used to assess adaptation.Adaptacija pataisos įstaigoje – tai įkalinto asmens psichologinis ir elgesinis atsakas į pataisos įstaigos aplinką ir įkalinimo situaciją (Fedock, 2017). Sėkmingai adaptavęsi nuteistieji geba patenkinti savo pagrindinius poreikius, nekonfliktuoja nei su pataisos įstaigos administracija, nei su kitais nuteistaisiais, nepatiria stiprių neigiamų emocijų ir t.t. Manoma, kad nesėkminga adaptacija pataisos įstaigoje siejasi su mažesne motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį ir recidyvu (Loper, 2002; Zamble & Porporino, 1988). Nors nuteistųjų adaptacija pataisos įstaigose ir ją prognozuojančiais veiksniais užsienio mokslininkai domisi jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tokių tyrimų ypač trūksta. Šio tyrimo tikslas – nustatyti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų adaptaciją Lietuvos pataisos įstaigose prognozuojančius veiksnius. Tyrime dalyvavo nuteistieji vyrai (N = 331) iš 5 Lietuvos pataisos įstaigų, jų amžius svyravo nuo nuo 18 iki 68 metų (M = 35,17, SD = 10,75). Adaptacijai įvertinti buvo naudojama Kalėjimo problemų skalė (Zamble & Porporino, 1988), Beck depresijos klausimyno antroji leidimo versija (Beck, Steer, & Brown, 1996) ir Beck nerimo klausimynas (Beck, Epstein, Brown,  & Steer, 1988). Adaptacijos veiksniai buvo įvertinti demografinių duomenų anketa bei Kriminalinių nuostatų modifikuota skale (Simourd, 1997). Nustatyta, jog adaptaciją geriausiai prognozuoja kriminalinės nuostatos ir bendravimas su draugais arba partnere. Tirti veiksniai paaiškino iki 16 % adaptaciją vertinančių kintamųjų sklaidos

Darbo reikalavimai, ištekliai ir proaktyvus elgesys darbe: įsitraukimo į darbą ir streso vaidmuo

Proactive employees are an important part of social capital in modern organizations that operate in a competitive and ever-changing business environment. Proactive behavior (PB) is defined as self-directed and future-oriented actions that are aimed to change the situation, work environment, or oneself (Bindl & Parker, 2010). Proactive workers initiate individual and organizational changes, and they not only respond to work requirements or adapt to environmental conditions (Fritz & Sonnentag, 2009). Therefore, it is important to analyze the work and personal characteristics that may be significant in order to enhance the employees’ PB. The paper presents an empirical study that integrates the theoretical approaches of Proactive Behavior (Parker & Collins, 2010) and Job Demands – Resources (Schaufeli & Bakker, 2004). It is aimed, first, to examine the links between job demands (pace and amount of work, emotional and mental workload), resources (autonomy and feedback), and work engagement and stress with employee strategic proactive behaviors as well as work and person-environment fit proactive behaviors. Second, to determine the role that work engagement and stress have in the relationships between job characteristics and PB types. A total of 386 employees from various Lithuanian organizations were surveyed online. Sixty one percent of the respondents were female; the average age of the respondents was 34.8 (SD = 11.32) years, with an average of 7.3 (SD = 8.22) years of working experience in their organizations. Twenty one percent of the respondents were first-level managers. Most of the respondents (93.6%) had acquired higher education. Structural equation modeling analyses revealed that strategic PB, through engagement as a mediator, was predicted by autonomy, mental workload, and feedback; proactive work behavior was predicted by emotional workload, while mental workload, autonomy, and feedback were related to proactive work behavior through work engagement as a mediator; proactive person-environment fit behavior was predicted only by feedback via work engagement as a mediator. The study has shown that employee PB can be reinforced not only with job resources (autonomy and feedback) but job demands as well (the mental and emotional workload) via the mediative effect of work engagement. Work stress was not related with PB. The practical applications of research findings are discussed.Proaktyvūs darbuotojai – svarbi šiuolaikinėse organizacijose, kurios funkcionuoja konkurencingomis ir nuolat kintančiomis verslo sąlygomis, socialinio kapitalo dalis. Todėl aktualu nagrinėti darbo ir asmenines charakteristikas, kurios stiprina darbuotojų proaktyvų elgesį (PE). Straipsnyje pristatomas tyrimas apima proaktyvaus elgesio (Parker & Collins, 2010) ir darbo reikalavimų bei išteklių (Schaufeli & Bakker, 2004) teorines koncepcijas. Tikslas – išnagrinėti darbo reikalavimų (darbo tempo, emocinio ir protinio krūvio) ir išteklių (autonomijos ir grįžtamojo ryšio), įsitraukimo į darbą ir streso sąsajas su darbuotojų PE tipais bei įsitraukimo į darbą ir streso vaidmenį kuriant darbo charakteristikų ir PE tipų sąsajas. Anketinėje apklausoje internetu dalyvavo 386 darbuotojai (148 vyrai ir 238 moterys, amžiaus vidurkis 34,8 metų). Rezultatai: strateginį PE teigiamai prognozuoja autonomija ir grįžtamasis ryšys, užduočių atlikimo – autonomija ir emocinis krūvis, o asmens ir aplinkos dermės elgesį numato grįžtamasis ryšys. Įsitraukimas į darbą yra tarpinis kintamasis (mediatorius) atskiroms darbo charakteristikoms numatant PE tipus, o darbe patiriamas stresas su PE nėra susijęs. Nustatyta tiesioginė arba per įsitraukimą į darbą autonomijos ir grįžtamojo ryšio reikšmė darbuotojų PE išryškina praktinio rezultatų pritaikymo galimybes žmogiškųjų išteklių valdymo ir vadovavimo srityse

Laikas, skirtas namų darbams: tėvų ir mokytojų namų darbų atlikimo laiko vertinimo ir vaikų pasiekimų ryšys

This study investigated differences in teachers’ and parents’ perceptions about homework and their correlations with children’s achievement in Grade 4 – the end grade for primary school in Lithuania. Data were collected at the end of Grade 4 (February–March 2024). Teachers (n = 39) answered online questionnaires on homework frequency and expected homework time; parents (n = 525) completed paper questionnaires about homework frequency, time, and help. Children (n = 576) completed tests measuring literacy and math skills, and school administrations provided children’s Grade 4 grades and results from national standardized testing. Most parents and teachers reported that homework was assigned daily. Teachers reported that children should spend around one hour daily on homework; parents reported children spending on average one hour and ten minutes daily on homework and a great variation in the amount of weekly homework help children received. Compared to teachers, parents reported more frequent homework and more homework time. Only parental reports of time spent and help received for homework significantly correlated to children’s academic performance measures, albeit negatively. Overall, parents and teachers perceived homework time differently. Additionally, the less well Grade 4 students did academically, the more time they spent on homework, and the more help they required from family.Šiame tyrime buvo analizuojamas ketvirtos klasės mokinių namų darbų atlikimo laikas mokytojų ir tėvų vertinimu, taip pat jo ir mokinių pasiekimų ketvirtoje klasėje sąsajos. Duomenys buvo renkami ketvirtos klasės pavasarį. Mokytojai (n = 39), naudojant internetinę apklausą, nurodė, kaip dažnai mokiniams skiria užduotis atlikti namuose ir kiek laiko jų atlikimas galėtų trukti. Tėvai (n = 525) pildė popierines anketas ir pateikė informaciją, kaip dažnai vaikui skiriami namų darbai, kiek laiko vaikui trunka juos atlikti ir kaip dažnai tenka padėti vaikui atlikti namų darbus. Vaikų (n = 576) lietuvių ir matematikos raštingumas buvo vertinamas keliomis užduotimis mažose grupėse. Mokyklų administracija pateikė mokinių ketvirtos klasės matematikos ir lietuvių kalbos akademinius įvertinimus ir nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatus. Dauguma tėvų ir mokytojų nurodė, kad mokiniai namų darbus atlieka kasdien. Mokytojai nurodė, kad vaikai namų darbams turėtų skirti maždaug vieną valandą per dieną; tėvai nurodė, kad vaikai namų darbams per dieną skiria vidutiniškai 1 val. 10 min. Mokytojų ir tėvų nurodyto namų darbų atlikimo laiko palyginimas parodė, kad, tėvų manymu, vaikai skiria daugiau laiko namų darbams nei nurodė mokytojai. Tik tėvų (bet ne mokytojų) nurodytas namų darbų atlikimo laikas ir suteikta pagalba atliekant namų darbus reikšmingai siejosi su vaikų akademiniais pasiekimais, tačiau šis ryšys buvo neigiamas. Kuo prastesni ketvirtos klasės mokinių pasiekimai, tuo daugiau laiko jie skiria namų darbams ir tuo daugiau pagalbos jiems reikia iš savo šeimos narių

Šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos

Valid and reliable research methods are needed to assess the family-suportive supervisor behavior in Lithuania. A cross-sectional study was conducted to test the psychometric properties of the Lithuanian version of Hammer et al. (2009) family-supportive supervisor behavior scale (internal consistency, discriminant, convergent and structural validity) in employess sample (N = 180). Results revealed that the Lithuanian version of the family-supportive supervisor behavior had high internal consistency. Adequate convergent validity was confirmed by finding statistically significant positive relationships with social support, and discriminant validity was confirmed by finding statistically significant negative relationships with work–family conflict. Finally, structural validity was confirmed by confirmatory factor analysis, which revealed that the four-factor structure of the questionnaire had the best fit. The results of the research show that the Lithuanian version of the scale of family-suportive supervisor behavior is a suitable measurement instrument, but further studies on the evaluation of the scale are still needed.Siekiant įvertinti šeimai draugišką vadovo elgesį, reikia validžių ir patikimų tyrimo įrankių. Skėtinio skerspjūvio tyrimo metu buvo vertinamos šeimai draugiško vadovo elgesio (angl. family-supportive supervisor behavior) skalės (Hammer et al., 2009) lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos Lietuvos darbuotojų imtyje (N = 180): vidinis suderinamumas, diskriminantinis, konvergentinis ir struktūrinis validumai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškoji versija pasižymi geru vidiniu suderinamumu. Tinkamas konvergentinis validumas buvo patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingus teigiamus ryšius su socialine parama, o diskriminantinis validumas patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingus neigiamus ryšius su darbo ir šeimos vaidmenų konfliktu. Galiausiai, struktūrinis validumas buvo patvirtintas patvirtinamąja faktorine analize, kuri atskleidė, kad keturių faktorių klausimyno struktūra yra tinkamiausia. Tyrimų rezultatai parodė, jog šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškoji versija yra tinkamas matavimo įrankis, tačiau reikia tolesnių skalės vertinimo tyrimų