Perkutaninė cholecistostomija – alternatyva, gydant sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius ligonius, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas

Background / objective. Laparoscopic cholecystectomy is a safe procedure and the treatment of choice for acute cholecystitis. As an alternative treatment option in critically ill patients percutaneous cholecystostomy (PC) is performed.Methods. Retrospective review of patients who had undergone PC from 2008 to 2017 at the Department of Surgery, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Patients were reviewed for demographic features, laboratory tests, ASA class, complications, outcomes, hospital stay and mortality rate.Results. Fifty-four patients were included in the study. Forty patients (74%) were ASA III and ten patients (18.5%) – ASA IV. Statistically signi­ficant decrease in white blood cell count (from 14.26±6.61 to 8.65±5.15) and C-reactive protein level (from 226.22±106.60 to 51.91±63.70) following PC was observed. The median hospital stay was 13.06 (range 2–68) days and 30-day mortality rate 13%. There were no deaths directly related to procedure. For eleven patients (20.4%) delayed cholecystectomy was scheduled.Conclusions. PC is a reasonable treatment option for high-risk patients with acute cholecystitis and co-morbidities. It can be used as a temporizing treatment option or as a definitive treatment with a low number of delayed cholecystectomies. Įvadas / tikslas. Laparoskopinė cholecistektomija yra saugi operacija ir pirmo pasirinkimo gydymo metodas, gydant sergančiuosius ūminiu cholecistitu. Sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems diagnozuojamas ūminis cholecistitas, galima gydyti suformuojant perkutaninę cholecistostomą.Metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai, 2008–2017 m. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. Tiriamiesiems buvo suformuota perkutaninė cholecistostoma. Tirti ir vertinti pacientų demografiniai duomenys, laboratoriniai rodikliai, analizuota ASA klasė, komplikacijos, išeitys, gydymo trukmė ir mirštamumas.Rezultatai. Tyrime dalyvavo 55 pacientai. 47 pacientai (74 %) atitiko ASA III klasę, 10 pacientų (18,5 %) – ASA IV klasę. Suformavus perkutaninę cholecistostomą, pastebėtas statistiškai reikšmingas leukocitų skaičiaus (nuo 14,26±6,61 iki 8,65±5,15) ir C reaktyvinio baltymo koncentracijos (nuo 226,22±106,60 iki 51,91±63,70) sumažėjimas. Vidutinė gydymo trukmė – 13,06 (intervalas 2–68) dienų. Ankstyvas mirštamumas (30 dienų) siekė 13 proc. Mirčių, tiesiogiai susijusių su atlikta procedūra, nefiksuota. 11 pacientų (20,4 %) taikyta planinė cholecistektomija.Išvados. Perkutaninė cholecistostomija yra tinkama alternatyva didelės rizikos pacientams, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas, gydyti. Šis gydymo metodas gali būti taikomas tiek kaip tarpinis, tiek kaip galutinis gydymo metodas

Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy

Background/AimEsophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may predict EJAL progression for patients after total gastrectomy.Materials and methodsThis retrospective study analyzed medical records of 175 patients. All these patients had underwent radical gastrectomy due to gastric cancer. The analyzed factors were: age, gender, American Society of Anaesthesiologists (ASA) funtional class, splenectomy, anastomosis technique, operative time, cancer stage, the number of dissected lymph nodes, the number of metastatic lymph nodes, resection margins. White blood cells count, C reactive protein (CRP) value, body temperature, drain output were calculated in the early postoperative period.ResultsThe average age of the patients was 63.2 ± 11.5 years. The EJAL rate was found to be 6.3%. The mortality rate among patients who developed EJAL was 9%. Postoperative laboratory and clinical findings significantly related to EJAL were the average temperature of 4 postoperative days >37.2 oC (p = 0.018), postoperative white blood cell count >16.7 x 109/l (p = 0.031), postoperative CRP level >160 mg/l (p = 0.001) and operative time >248 min (p = 0.009), although the binary logistic regression analysis revealed that none of these variables can be used as statisticaly significant predictors for EJAL.ConclusionsThe esofagojejunal anastomotic leakage rate of 6.3% was found among patients undergoing radical gastrectomy due to gastric carcinoma. Mortality rate in case of EJAL increases up to 9%. In our study, we didn’t find any independent predictors for EJAL.Key words: gastrectomy, esophagojejunal anastomosis leakage, risk factorsEzofagojejuninės jungties nesandarumo išsivystymo rizikos veiksniai po gastrektomijosĮvadasEzofagojejuninės jungties nesandarumas (EJJN) po gastrektomijos yra viena iš didžiausią grėsmę gyvybei keliančių komplikacijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, EJJN dažnis svyruoja nuo 2 iki 11 %. Darbo tikslas – nustatyti rizikos veiksnius,darančius įtaką ezofagojejuninės jungties nesandarumo vystymuisi po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio, ir prognozuoti jų įtaką EJJN išsivystymui.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai ištirta 175 pacientų medicininė dokumentacija. Tirtiems pacientams 2006–2010 metais atlikta gastrektomija dėl skrandžio vėžio. Analizuoti veiksniai: amžius, lytis, Amerikos anesteziologų asociacijos (ASA) funkcinė klasė, splenektomija, jungties susiuvimo būdas, operacijos trukmė, naviko stadija, operacijos metu pašalintų limfmazgių skaičius, limfmazgių su mestazėmis skaičius, rezekciniai kraštai. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinta leukocitų kiekis, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija kraujyje, pooperacinė temperatūra, sekrecija pro drenus.RezultataiTirtų pacientų amžiaus vidurkis 63,2±11,5 metų. Vyrų 50,6 %, moterų 49,4 %. EJJN dažnis 6,3 %. Turėjusių EJJN pacientų mirtingumas siekė 9 %. Nustatyti rizikos veiksniai, statistiškai patikimai susiję su EJJN išsivystymu. Jų reikšmės patikslintosrandant ROC kreivės lūžio taškus: 4 parų vidutinė temperatūra 37,15oC (p=0,018), maksimalios leukocitų (11,7x109/l, p=0,031) ir C reaktyviojo baltymo reikšmės (159,95 mg/l, p=0,001), operacijos trukmė 247,5 min (p=0,009). Tačiau binarinė logistinė regresija parodė, kad šie kriterijai negali būti statistiškai patikimi prognoziniai EJJN vystymosi veiksniai.IšvadosEzofagojejuninės jungties nesandarumo dažnis po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio yra 6,3%, šią komplikaciją turėjusių pacientų mirštamumas – 9%. Savo tyrime neradome prognostiškai reikšmingų rizikos veiksnių.Reikšminiai žodžiai: gastrektomija, ezofagojejuninės jungties nesandarumas, rizikos veiksnia

Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy

Background/AimEsophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may predict EJAL progression for patients after total gastrectomy.Materials and methodsThis retrospective study analyzed medical records of 175 patients. All these patients had underwent radical gastrectomy due to gastric cancer. The analyzed factors were: age, gender, American Society of Anaesthesiologists (ASA) funtional class, splenectomy, anastomosis technique, operative time, cancer stage, the number of dissected lymph nodes, the number of metastatic lymph nodes, resection margins. White blood cells count, C reactive protein (CRP) value, body temperature, drain output were calculated in the early postoperative period.ResultsThe average age of the patients was 63.2 ± 11.5 years. The EJAL rate was found to be 6.3%. The mortality rate among patients who developed EJAL was 9%. Postoperative laboratory and clinical findings significantly related to EJAL were the average temperature of 4 postoperative days >37.2 oC (p = 0.018), postoperative white blood cell count >16.7 x 109/l (p = 0.031), postoperative CRP level >160 mg/l (p = 0.001) and operative time >248 min (p = 0.009), although the binary logistic regression analysis revealed that none of these variables can be used as statisticaly significant predictors for EJAL.ConclusionsThe esofagojejunal anastomotic leakage rate of 6.3% was found among patients undergoing radical gastrectomy due to gastric carcinoma. Mortality rate in case of EJAL increases up to 9%. In our study, we didn’t find any independent predictors for EJAL.Key words: gastrectomy, esophagojejunal anastomosis leakage, risk factorsEzofagojejuninės jungties nesandarumo išsivystymo rizikos veiksniai po gastrektomijosĮvadasEzofagojejuninės jungties nesandarumas (EJJN) po gastrektomijos yra viena iš didžiausią grėsmę gyvybei keliančių komplikacijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, EJJN dažnis svyruoja nuo 2 iki 11 %. Darbo tikslas – nustatyti rizikos veiksnius,darančius įtaką ezofagojejuninės jungties nesandarumo vystymuisi po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio, ir prognozuoti jų įtaką EJJN išsivystymui.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai ištirta 175 pacientų medicininė dokumentacija. Tirtiems pacientams 2006–2010 metais atlikta gastrektomija dėl skrandžio vėžio. Analizuoti veiksniai: amžius, lytis, Amerikos anesteziologų asociacijos (ASA) funkcinė klasė, splenektomija, jungties susiuvimo būdas, operacijos trukmė, naviko stadija, operacijos metu pašalintų limfmazgių skaičius, limfmazgių su mestazėmis skaičius, rezekciniai kraštai. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinta leukocitų kiekis, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija kraujyje, pooperacinė temperatūra, sekrecija pro drenus.RezultataiTirtų pacientų amžiaus vidurkis 63,2±11,5 metų. Vyrų 50,6 %, moterų 49,4 %. EJJN dažnis 6,3 %. Turėjusių EJJN pacientų mirtingumas siekė 9 %. Nustatyti rizikos veiksniai, statistiškai patikimai susiję su EJJN išsivystymu. Jų reikšmės patikslintosrandant ROC kreivės lūžio taškus: 4 parų vidutinė temperatūra 37,15oC (p=0,018), maksimalios leukocitų (11,7x109/l, p=0,031) ir C reaktyviojo baltymo reikšmės (159,95 mg/l, p=0,001), operacijos trukmė 247,5 min (p=0,009). Tačiau binarinė logistinė regresija parodė, kad šie kriterijai negali būti statistiškai patikimi prognoziniai EJJN vystymosi veiksniai.IšvadosEzofagojejuninės jungties nesandarumo dažnis po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio yra 6,3%, šią komplikaciją turėjusių pacientų mirštamumas – 9%. Savo tyrime neradome prognostiškai reikšmingų rizikos veiksnių.Reikšminiai žodžiai: gastrektomija, ezofagojejuninės jungties nesandarumas, rizikos veiksnia

Racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaka Staphylocoscus aureus atsparumo antibiotikams kitimui

Racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaka Staphylococcus aureus atsparumo antibiotikams kitimui Rokas Bagdonas1, Algimantas Tamelis2, Rytis Rimdeika2, Mindaugas Kiudelis2, Vytautas Jankūnas21 Klaipėdos universitetas,H. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda2 Kauno medicinos universiteto klinikųChirurgijos klinika,Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Didžiausia nudegimų chirurgijos problema yra infekcija, nuo kurios miršta daugiau kaip 50% visų nudegusių pacientų. Nudegimų žaizda greitai infekuojasi, kadangi žaizdos aplinka yra ideali mikroorganizmams tarpti. Darbo tikslas – įvertinti racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaką S. aureus mikroorganizmų atsparumo antibiotikams kitimui. Ligoniai ir metodai 2001 m. įdiegtas racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmas Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje. Remdamiesi KMUK Mikrobiologijos laboratorijos kompiuterine duomenų baze atlikę perspektyviąją analizę, ištyrėme Staphylococcus aureus atsparumo antibakteriniams vaistams dažnį 2001–2002 metais. Analizuodami retrospektyviąją 2000 m. ir perspektyviąją 2001–2002 m. grupes lyginome, kaip šiose grupėse pakito Staphylococcus aureus atsparumo ciprofloksacinui, gentamicinui, eritromicinui, fucidinui, klindamicinui, oksacilinui, penicilinui, rifampicinui, tetraciklinui ir vankomicinui dažnis. Rezultatai Įdiegus racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmą į klinikinę praktiką, S. aureus bendras atsparumas antibiotikams nereikšmingai sumažėjo. Statistiškai reikšmingai sumažėjo S. aureus atsparumas eritromicinui ir penicilinui. Išvados Racionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo algoritmas leidžia kontroliuoti ir sumažinti S. aureus atsparumą antimikrobiniams vaistams. Įdiegus algoritmą į klinikinę praktiką, statistiškai reikšmingai sumažėjo S. aureus atsparumas penicilinui ir eritromicinui. Reikšminiai žodžiai: Stapylococcus aureus atsparumas antibiotikams, racionali antibiotikoterapija Rational application algorithm of antibacterial drugs to staphylococcus aureus resistance Rokas Bagdonas1, Algimantas Tamelis2, Rytis Rimdeika2, Mindaugas Kiudelis2, Vytautas Jankūnas21 Klaipėda Universitety,H. Manto str. 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery,Mickevičiaus str. 9, LT-44307 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective The major challenge for burn team is infection which is known to cause over 50% of burn deaths. Burns become infected because the environment at the site of the wound is ideal for the propagation of the infecting organism. The aim of the study was to evaluate the rational application algorithm of antibacterial drugs to influence the S. aureus resistance changes to antibiotics. Patients and methods In 2001, the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs was introduced into the Plastic Surgery and Burns Department. Performing the perspective analysis, we investigated Staphylococcus aureus resistance and its dynamics to antibacterial drugs using the computerized database of the Microbiology Laboratory in KMUH in 2001–2002. Analyzing a retrospective group (2000) and a perspective one (2001–2002) we compared changes of Staphylococcus aureus resistance to ciprofloxacin, gentamicin, erythromycin, fucidin, clindamycin, oxacillin, penicillin, rifampicin, tetracycline and vancomycin. Results S. aureus resistance to antibiotics decreased after introducing the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs. The difference is statistically insignificant. The resistance of this microorganism decreased slightly to erythromycin and statistically significantly to penicillin. Conclusions The Rational Application Algorithm of antibacterial drugs allows to reduce and control S. aureus resistance to antibacterial drugs. S. aureus resistance to erythromycin and penicillin decreased statistically significant after introducing the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs into clinical practice. Key words: Staphilococcus aureus resistance to antibiotics, racional antibioticotherap

Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinių transabdominalinių preperitoninių kirkšninių išvaržų operacijų ankstyvieji rezultatai

Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;2 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;4 Klaipėdos miesto ligoninėEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Kirkšninių išvaržų chirurginio gydymo būdų yra daug. Kuris geriausias – nėra aišku. Lietuvoje atlikta pirmoji daugiacentrė perspektyvioji atsitiktinių imčių klinikinė studija. Šio straipsnio tikslas – pateikti minėtos studijos, kurioje palygintos Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinės TAPP kirkšninių išvaržų operacijos, ankstyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodai 2003 metų sausio–gruodžio mėnesiais keturiose Lietuvos ligoninėse pagal Lietuvos bioetikos komiteto patvirtintą daugiacentrės perspektyviosios atsitiktinių imčių klinikinės studijos protokolą buvo operuoti 248 ligoniai. Operacijos atliktos pagal standartizuotus Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinės TAPP kirkšninių išvaržų operacijų protokolus. Rezultatai Ankstyvieji studijos rezultatai parodė, kad visos operacijos yra saugios. Statistiškai reikšmingas skirtumas gautas vertinant operacijos trukmę bei hospitalizacijos laiką – laparoskopinės TAPP operacijos trunka statistiškai reikšmingai ilgiau nei atvirosios, tačiau po laparoskopinių operacijų hospitalizacijos laikas yra statistiškai reikšmingai trumpesnis (p = 0,026 lyginant laparoskopines ir Lichtensteino operacijas). Ankstyvas pooperacinis skausmas statistiškai reikšmingai mažesnis (p < 0,05 po 8 val., p < 0,01 po 24 val.) buvo po laparoskopinių operacijų. Praėjus dviem savaitėms skausmą operacijos vietoje nurodė 36 (42,3%) pacientai po Shouldice operacijos, 23 (28,4%) – po Lichtensteino ir tik 2 (2,4%) – po laparoskopinės TAPP operacijos, o jokių skundų neturėjo atitinkamai 38 (44,7%), 45 (55,6%) ir 63 (76,8%) ligoniai. Išvados Laparoskopinė TAPP operacija yra mažiausią skausmą sukelianti ir labiausiai ligoniui patogi operacija; be to, po šios operacijos hospitalizacijos laikas yra trumpiausias. Tačiau operacija trunka statistiškai reikšmingai ilgiau ir jai atlikti reikia bendrinės nejautros. Reikšminiai žodžiai: kirkšninė išvarža, transabdominalinė preperitoninė (TAPP) hernioplastika, ankstyvieji rezultatai Early results of Shouldice vs Lichtenstein vs laparoscopic transabdominal preperitoneal inguinal hernia repair: multicenter randomized clinical trial Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;3 Vilnius City University Hospital;4 Klaipėda City HospitalE-mail: [email protected] Background / objective Open anterior inguinal hernia repair is a time-tested, safe and well-understood operation with a high success rate, while laparoscopic techniques are fairly recent; their short- and long-term outcomes are still being evaluated, but the best method of inguinal hernia repair is still unclear. Methods A prospective randomized multicenter clinical trial was performed in four surgical centers of Lithuania. Patients were operated on from January to December, 2003. Intraoperative, early and late postoperative complications, time of operation, hospital stay, postoperative pain evaluation, frequency of recurrence and changes of quality of life of laparoscopic TAPP (n = 82), Lichtenstein (n = 81) and Shouldice (n = 85) hernia repair were compared. Results The mean operative time in the laparoscopic TAPP group was significantly longer than the mean operative time in Lichtenstein and Shouldice hernia repair group. There were no major intraoperative complications and only two postoperative wound infections in the Shouldice and Lichtenstein group. There was no difference in the frequency of minor intraoperative and early postoperative complications in the groups. The mean pain scores in the laparoscopic TAPP group were significantly lower than the corresponding scores in the Lichtenstein and Shouldice group (p < 0.05 at 8 h after operation and p < 0.01 at 24 h after operation). Statistically significant differences were found in hospital stay, the shortest stay being recorded in the laparoscopic TAPP group (p = 0.026 comparing laparoscopic TAPP and Lichtenstein hernia repair). 36 (42.3%) patients in the Shouldice and 23 (28.4%) in the Lichtenstein group felt a moderate or mild pain 2 weeks postoperatively, while there were only 2 (2.4%) patients with a mild pain in the laparoscopic TAPP group. There were 38 (44.7%) patients in the Shouldice group, 45 (55.6%) in Lichtenstein group and 63 (76.8%) patients in laparoscopic TAPP group without any complaint after 2 weeks. There were no recurrences at 2 weeks postoperatively. Conclusions The laparoscopic TAPP, Lichtenstein and Shouldice hernia repair are equally safe and have no major intraoperative complications. The laparoscopic TAPP inguinal hernia repair is associated with less postoperative pain and sensitivity disorders, shortest hospital stay, but it requires general anaesthesia and a longer operating time. Keywords: groin hernia, transabdominal preperitoneal (TAPP) hernioplasty, early result

Results of 1‑year follow‑up after umbilical hernia with rectus abdominis muscle diastasis repair using endoscopic subcutaneous onlay approach (SCOLA)

Introduction: Endoscopic subcutaneous onlay approach (SCOLA) mesh repair in combination with anterior plication of diastasis has recently become a commonly performed procedure. Aim: The aim of this study was to analyze the results of 1-year follow-up in patients after umbilical hernia with rectal abdominal muscle diastasis repair using endoscopic SCOLA. MateriaLs and methods: Our prospective cohort study included patients who underwent elective surgery for small- (<⁠2 cm) and medium- (2–4 cm) size primary umbilical hernia with diastasis recti. The follow-up period was 12 months. Hernia recurrence and postoperative seroma diagnosis were based on the patient’s physical examination and ultrasound assessment. The Carolinas Comfort Scale questionnaire was used to evaluate the quality of life after the surgery. Results: One hundred patients underwent surgery for umbilical hernia with rectal abdominal muscle diastasis repair. Their mean (SD) age was 39.6 (11.8) years. Most of the patients (n = 77) were women. We found no hernia or diastasis recurrence during 1-year follow-up. Seroma was found in 15 patients during the first month of follow-up. The rate of seroma was 11% after 3 months and 2% after 6 months of follow-up. Almost all the patients reported mild or moderate symptoms during daily activities after the surgery. Conclusions: SCOLA is a safe and effective technique for patients with small umbilical hernia with diastasis. It provides an acceptable cosmetic result for carefully selected patients, low postoperative pain, and good quality of life

Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinių TAPP kirkšninių išvaržų operacijų lyginamasis

Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;2 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;4 Klaipėdos miesto ligoninėEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Pacientai, turintys kirkšninę išvaržą, operuojami ir tradiciniais būdais, ir naujesniais, kai operacijos metu naudojami sintetiniai aloplastiniai tinkleliai. Specialistai tebediskutuoja, kuris chirurginio gydymo būdas yra geriausias. Esant panašiems komplikacijų ir recidyvų skaičiams, svarbūs yra visi operacijos poveikio pacientui aspektai. Vienas jų yra gyvenimo kokybės pokyčiai. Metodai Perspektyvus daugiacentris atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, lyginantis Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopines TAPP operacijas, atliktas 2003–2004 metais keturiose Lietuvos ligoninėse. Pagal standartizuotą metodiką operuoti 248 pacientai. Prieš operaciją užpildytas bendras visų pacientų gyvenimo kokybės klausimynas SF-36. Praėjus po operacijos 2 sav., 6 ir 12 mėn., pacientai buvo kviečiami kontrolinių patikrinimų, per kurios pildyta speciali paciento fizinės būklės vertinimo anketa ir pooperacinis klausimynas SF-36. Rezultatai Ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių rastas vertinant pagal fizinio funkcionalumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, kūno skausmo ir socialinio funkcionalumo skales. Statistiškai reikšmingai mažiau pacientų skundėsi skausmu operacijos vietoje po laparoskopinių operacijų, palyginti su atvirosiomis, p &lt; 0,001. Po 6 mėn. rastas laparoskopinių operacijų ir atvirųjų skirtumas vertinant pagal įprastinės veiklos apribojimo dėl fizinių problemų skalę, p &lt; 0,05. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių lėtinio skausmo požiūriu, p &lt; 0,01. Po operacijos praėjus 12 mėn., nė vienos SF-36 sveikatos vertinimo skalės statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Jo nerasta ir vertinant lėtinį skausmą. Lyginant fizinę būklę, statistiškai reikšmingai skyrėsi laparoskopinių ir Shouldice operacijų grupės, p &lt; 0,01. Išvados Laparoskopinės TAPP operacijos rezultatai gyvenimo kokybės ir lėtinio skausmo požiūriu tiek ankstyvu, tiek vėlyvu pooperaciniu laikotarpiu yra geriausi. Iš atvirųjų operacijų ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu gyvenimo kokybės požiūriu geresni Lichtensteino operacijų grupės rezultatai negu Shouldice operacijų. Reikšminiai žodžiai: kirkšninė išvarža, gyvenimo kokybė, SF-36, lėtinis skausmas Randomized multicenter prospective clinical trial of Shouldice vs Lichtenstein vs laparoscopic TAPP inguinal hernia repair: chronic pain and health-related changes of quality of life Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;3 Vilnius City University Hospital;4 Klaipėda City HospitalE-mail: [email protected] Background / objective Open anterior inguinal hernia repair is a time-tested, safe and well-understood operation with a high success rate, while laparoscopic techniques are fairly recent. However, the best surgical approach to the repair of inguinal hernias is still unclear. Given their similarity in terms of complications and recurrence rate, other issues associated with these surgical techniques become more important. One of them is the quality of life. Methods The prospective randomized multicenter clinical study was performed in four surgical centers of Lithuania in 2003. 248 patients were operated on according to standardized protocols of Shouldice, Lichtenstein and laparoscopic TAPP inguinal hernia repairs. Chronic pain and changes of the quality of life according to the SF-36 questionnaire and ad hoc questionnaire of physical status were compared. Results The significantly higher scores in the physical functioning, role-physical, bodily pain and social functioning scales for laparoscopic hernia repair at 2 weeks postoperatively were apparent. The laparoscopic group had significantly less pain (p &lt; 0.001). The significantly higher scores in the role-physical scale for laparoscopic to both open hernia repair methods at 6 months after operation were found (p &lt; 0.05). The laparoscopic group had significantly less chronic pain 6 months postoperatively (p &lt; 0.01). No significant difference in quality of life among three methods one year after operation was apparent. The laparoscopic group had less chronic pain one year after operation, but the difference was not significant Conclusions The laparoscopic TAPP inguinal hernia repair had the best scores of quality of life both in the early and the late postoperative periods. There was less chronic pain after laparoscopic TAPP inguinal hernia repair. The higher scores of quality of life were recorded after Lichtenstein versus Shouldice inguinal hernia repair in the early postoperative period. Keywords: groin hernia, health-related quality of life, SF-36, chronic pai

Patogeninių mikroorganizmų identifikavimas elektronine nosimi

Rokas Bagdonas1, Rytis Rimdeika1, Algimantas Tamelis1, Mindaugas Kiudelis1, Andrius Olekas2, Daiva Senulienė2, Arūnas Šetkus21 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas2 Puslaidininkių fizikos institutas,Goštauto g. 11, LT-01108 Vilnius*El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Atlikdami įprastinius mikrobiologinius tyrimus, atsakymą apie infekcijos sukėlėją paprastai gauname per 48–72 val. Tačiau neretai toks laiko tarpas yra per ilgas, todėl visi nauji infekcijos diagnostikos metodai, leidžiantys anksčiau nustatyti žaizdos infekciją, kelia itin didelį susidomėjimą ir yra labai perspektyvūs. Mūsų eksperimentuose elektronine nosimi buvo tiriami kvapai, susiję su patogeninių mikroorganizmų augimu maitinamojoje terpėje. Mikroorganizmai buvo paimti nuo žaizdas dengiančių tvarsčių. Eksperimentams buvo išskirti Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus patogeniniai mikroorganizmai. Metodai Atlikta 313 matavimų su skirtingais mikroorganizmais, išsėtais skirtingose terpėse, sauso ir 100% oro drėgnio sąlygomis. Palyginti elektroninės nosies varžos kitimo parametrai tiriant Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus patogeninius mikroorganizmus sauso (n-119) ir 100% santykinio oro drėgnio sąlygomis (n-194). Rezultatai Bendras ištirtų mėginių skaičius buvo 194, jį sudarė skirtingų mikroorganizmų testavimas elektronine nosimi, naudojant 100% santykinio drėgnio nešančiojo sintetinio oro srautą. Iš visų testų mėginiams naudojant Acinetobacter spp. atlikti 48 matavimai, Staphylococcus aureus – 20, Pseudomonas aeruginosa – 65 ir Escherichia coli – 61 matavimas. Bakterijų kvapų 2, 4, 6 ir 7-ojo jutiklių atsakas statistiškai reikšmingai skyrėsi. Kiekvienam atvaizdui, įskaitant ir signalų matavimą bei jų matematinį apdorojimą, suformuoti buvo sugaišta maždaug 30–40 minučių. Išvados Elektroninės nosies varžos kitimo parametrai, diagnozuojant Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus patogeninius mikroorganizmus, reikšmingai skiriasi ir leidžia identifikuoti skirtingus mikroorganizmus. Elektroninė nosis gali būti tinkamas ankstyvesnio infekcijos diagnozės nustatymo metodas. Reikšminiai žodžiai: elektroninė nosis, dujų jutikliai, žaizdų patogeniniai mikroorganizmai, ankstyvoji diagnostika, neinvazinė diagnostika Identification of pathogenic microorganisms by electronic nose Rokas Bagdonas1, Rytis Rimdeika1, Algimantas Tamelis1, Mindaugas Kiudelis1, Andrius Olekas2, Daiva Senulienė2, Arūnas Šetkus21 Kaunas Medical University Hospital, Department of Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009, Kaunas, Lithuania2 Semiconductor Physics Institute,Goštauto str. 11, LT-01108 Vilnius, Lithuania*E-mail: [email protected] Background / Objective Performing the routine microbiological assays the answer about infectious agent usually comes out in 48–72 hours. However, such a long time interval generally is too long and therefore all new diagnostic methods enabling earlier identification of wound infection generate great interest and are thought to be very promising. In our experiments with electronic nose we analysed odours related to growth of pathogenic microorganisms in nutrient medium. Microorganisms were taken from the wound dressing. For the experiments there were isolated Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus pathogenic microorganisms. Methods There were 313 measurements performed with different microorganisms from different mediums under the conditions of dry air and 100% air humidity. A comparison of changing parameters in electronic nose resistance was made in studying Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus pathogenic microorganisms under the conditions of dry air (n-119) and 100% air humidity (n-194). Results Overall there were 194 specimens analysed in which different microorganisms were tested with electronic nose using 100% relative humidity carrying the flow of synthetic air. From all the specimens 48 measurements were performed using Acinetobacter spp., 20 – Staphylococus aureus, 65 – Pseudomonas aeruginosa, and 61 measurement with Escherichia coli. The response of gas sensors 2, 4, 6 and 7 evoked by bacteria odours varied statistically significant. Composing each image took about 30–40 minutes including measuring and mathematical processing of signals. Conclusions The changing parameters of electronic nose resistance vary significantly in diagnosing Acinetobacter, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus pathogenic microorganisms and it enables to identify different microorganisms. Electronic nose may be an appropriate method for the earlier diagnostics of the infection. Keywords: electronic nose, gas sensors, pathogenic microorganisms of the wound, early diagnostics, noninvasive diagnostic

Surgical site infection after gastrointestinal surgery in high-income, middle-income, and low-income countries: a prospective, international, multicentre cohort study

Background: Surgical site infection (SSI) is one of the most common infections associated with health care, but its importance as a global health priority is not fully understood. We quantified the burden of SSI after gastrointestinal surgery in countries in all parts of the world. Methods: This international, prospective, multicentre cohort study included consecutive patients undergoing elective or emergency gastrointestinal resection within 2-week time periods at any health-care facility in any country. Countries with participating centres were stratified into high-income, middle-income, and low-income groups according to the UN's Human Development Index (HDI). Data variables from the GlobalSurg 1 study and other studies that have been found to affect the likelihood of SSI were entered into risk adjustment models. The primary outcome measure was the 30-day SSI incidence (defined by US Centers for Disease Control and Prevention criteria for superficial and deep incisional SSI). Relationships with explanatory variables were examined using Bayesian multilevel logistic regression models. This trial is registered with ClinicalTrials.gov, number NCT02662231. Findings: Between Jan 4, 2016, and July 31, 2016, 13 265 records were submitted for analysis. 12 539 patients from 343 hospitals in 66 countries were included. 7339 (58·5%) patient were from high-HDI countries (193 hospitals in 30 countries), 3918 (31·2%) patients were from middle-HDI countries (82 hospitals in 18 countries), and 1282 (10·2%) patients were from low-HDI countries (68 hospitals in 18 countries). In total, 1538 (12·3%) patients had SSI within 30 days of surgery. The incidence of SSI varied between countries with high (691 [9·4%] of 7339 patients), middle (549 [14·0%] of 3918 patients), and low (298 [23·2%] of 1282) HDI (p < 0·001). The highest SSI incidence in each HDI group was after dirty surgery (102 [17·8%] of 574 patients in high-HDI countries; 74 [31·4%] of 236 patients in middle-HDI countries; 72 [39·8%] of 181 patients in low-HDI countries). Following risk factor adjustment, patients in low-HDI countries were at greatest risk of SSI (adjusted odds ratio 1·60, 95% credible interval 1·05–2·37; p=0·030). 132 (21·6%) of 610 patients with an SSI and a microbiology culture result had an infection that was resistant to the prophylactic antibiotic used. Resistant infections were detected in 49 (16·6%) of 295 patients in high-HDI countries, in 37 (19·8%) of 187 patients in middle-HDI countries, and in 46 (35·9%) of 128 patients in low-HDI countries (p < 0·001). Interpretation: Countries with a low HDI carry a disproportionately greater burden of SSI than countries with a middle or high HDI and might have higher rates of antibiotic resistance. In view of WHO recommendations on SSI prevention that highlight the absence of high-quality interventional research, urgent, pragmatic, randomised trials based in LMICs are needed to assess measures aiming to reduce this preventable complication