PILIETINIS NEPAKLUSNUMAS: INDIVIDŲ LAISVĖ IR VISUOMENINĖ TVARKA

Straipsnyje analizuojamas pilietinis nepaklusnumas kaip teisėta kova tiek už naujoves visuomenėje, tiek prieš išderinančius valdžios veiksmus. Pirmojoje dalyje išskleidžiama Johno Rawlso pilietinio nepaklusnumo samprata jo teisingumo teorijos perspektyvoje. Rawlso pažiūros interpretuojamas remiantis egzistencinėmis ir istorinėmis prieigomis. Drauge keliami egzistuojančio individo ir tautos kaip jo aplinkos, istorinės atminties ir kuriamo gyvenimo projekto klausimai. Pilietinis nepaklusnumas suvokiamas kaip individo vieša kova už savo egzistencinį projektą, tarpstantį nerimastingoje bendruomenėje. Teigiama, kad nėra ir negali būti tikslių teisingumo koordinačių: sąveikaudamos su mūsų kintančiu gyvenimo projektu, susiklojančiu su kitų bendruomenės dalyvių gyvenimo planais, jos nuolat keičiasi. Siūloma geo-grafinę teisingumo prieigą keisti į bio-grafinę, nes teisingumas iškyla tik individo gyvenimo plano šviesoje, kuri sklinda tam tikros visuomenės erdvėje, be to, teisingumas, veikiamas kintančios individo ir bendruomenės sąveikos, yra gyvas, besimainantis reiškinys. Antrojoje dalyje nagrinėjama LDK konfederacija (1792–1793) kaip pilietinio nepaklusnumo atvejis. Iškeliamos šios tezės: 1.1. Pilietinis nepaklusnumas – vieša politinė kova, išreiškianti individų bendruomenėje laisvę tiek pakeisti visuomeninę tvarką, tiek įtvirtinti tradicines moralės nuostatas; 1.2. Pilietinis nepaklusnumas – visuomenės tapatumo katalizatorius, veikiantis dvasinės kovos sąlygomis; 2.1. Nuokrypis nuo teisingumo pasižymi lašo efektu; 2.2. Kartais užtenka vos pastebimos neteisingumo apraiškos, kad išsilietų visa taurė, t. y. kad pasireikštų pilietinis nepaklusnumas, sukeliantis revoliucinius pokyčius; 3.1. Vienalytės visuomenės ilgesys siekiant niveliuoti skirtis bei išvengti dvasinės kovos – tai šovinistinė nuostata, skurdinanti tiek pliuralistinę visuomenę, tiek jos individą; 3.2. Demokratiniai – daugumos valdžios – siekiai ignoruojant liberalias nuostatas skurdina dvasinės kovos aplinką, brandinančą individą; 4. Mūsų politinė laisvė matuojama teise viešai priešintis sprendimams, kurie nedera su mūsų principais – gyvenimo plano priklausiniais.Pagrindiniai žodžiai: pilietinis nepaklusnumas, teisingumas, laisvė, tapatumas, tauta.Civil Disobedience: Freedom of Individuals and Social OrderTomas Kačerauskas   SummaryCivil disobedience as a legal fight both for novelties in society and against the authority’s eccentric actions is analysed in the article. The first part is devoted to J. Rawls’ conception of civil disobedience in the perspective of his theory of justice. Rawls’ views are interpreted from the existential and historical approaches. Herewith are arisen the issues of an individual and a nation as his environment, of historical memory and the life plan to be created. Civil disobedience is interpreted as a public fight of an individual for his existential project in the worried society. According to the author, there is no exact coordinates of justice; they are changing during the interactions with our changing life project which covers the life plans of other participants of the community. There is suggested a bio-graphic approach to justice instead of the geo-graphic one, inasmuch as justice arises only in the light of an individual life plan while their light is thrown only in the space of particular society. Besides, justice under the influence of changing interaction between an individual and society is an alive phenomenon which is changing. The second part of the paper is devoted to the Confederation of Grand Duchy of Lithuania (1792–1793) as a case of civil disobedience. The following theses are presented: 1.1. The civil disobedience is a public political fight that expresses the freedom of individuals in a community both to change the social order and to consolidate the traditional moral attitudes. 1.2. Civil disobedience is a catalyst of society’s identity in the conditions of spiritual fight. 2.1. The deviation from justice has the drop effect. 2.2. A hardly noticed phenomenon of injustice could be a reason for overflowing of a cup, i.e. for civil disobedience which awakes revolutionary changes. 3.1. Nostalgia for unified society in order to assimilate the differences and to avoid spiritual fight is a chauvinistic attitude which impoverishes both the pluralistic society and an individual inside it. 3.2. Democratic aspirations (the rule of the majority) by ignoring the liberal attitudes lead to impoverishing the spiritual fight environment which matures an individual. 4. Our political freedom has been measured with a right to oppose the decisions that are contradictory to our principles as parts of the life plan.Keywords: civil disobedience, justice, freedom, justice, nation

Demokratija ir pilietinis nepaklusnumas

The article overviews issues of current discussions among the contemporary philosophers of law on the problem of civic disobedience in a democratic state. This discussion embraces different civic disobedience practices review from ancient times to contemporary democratic states. The next topic of discussions is a relationship between the general understandings of law as a concept: the place of morality and human rights in law and role of this understanding in justification of civic disobedience. The author concludes that in contemporary political theory civic disobedience is most important as a means of political justice and acceptance of the pluralism of values in liberal democracy.Straipsnyje aptariami svarbiausi pilietinio nepaklusnumo problemos demokratinėje valstybėje analizės teisės filosofijoje rezultatai. Nušviečiama pilietinio nepaklusnumo formų raida ir jų įvairovė šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Analizuojami požiūriai į teisės sampratą ir apibūdinamas santykis tarp moralumo, žmogaus teisių ir įstatymo. Apibendrinus teisės filosofijoje pateiktus pilietinio nepaklusnumo sampratos apibrėžimus ir pateisinimo argumentus, daroma išvada, kad šiuolaikinėje politinėje teorijoje pilietinis nepaklusnumas yra svarbus būdas palaikyti liberalios demokratinės visuomenės politinį teisingumą ir vertybių pliuralizmą

Pilietinio nepaklusnumo ir liberalios demokratijos suderinamumo problema šiuolaikinėje teisės filosofijoje

The article considers topical issues in the current discussion on the problem of civil disobedience in the democratic state among the contemporary philosophers of law. This discussion includes, first, a short historical survey of the evolving forms of the civil disobedience from times of H. D. Toreau till current attempts to use the cyberspace for the acts of civil disobedience. Secondly, the analytical problem how to define the concept of “civil disobedience” is scrutinized, paying special attention to differences between the acts of civil disobedience and those of evasion and conscientious refusal. Thirdly, the idea that obedience to law is a moral duty is critically explored, accepting the conclusion of J. Feinberg that such obedience neither is prima facie duty nor can be deduced from other moral prima facie duties. In other respects, J. Rawls' views on the conditions of the viability of the civil disobedience in the liberal democratic society are judged as most penetrating and acceptable.Straipsnyje aptariami svarbiausi pilietinio nepaklusnumo problemos demokratinėje valstybėje analizės šiuolaikinėje teisės filosofijoje rezultatai. Apžvelgiama pilietinio nepaklusnumo formų raida ir jų šiuolaikinė įvairovė. Analizuojama pilietinio nepaklusnumo sąvoka, jo skirtumai nuo atsisakymo ir vengimo dėl sąžinės motyvų, pagrindiniai požiūriai, susiję su įstatymo ir moralinio įsitikinimo konfliktu. Ypatingas dėmesys skiriamas klausimui, ar pareiga paklusti įstatymui gali būti laikoma moraline pareiga ir kaip pilietinio nepaklusnumo vertinimas priklauso nuo tos pareigos pagrindimo būdo. Kaip nuodugniausia ir labiausiai priimtina problemos analizė įvertinama Johno Rawlso pilietinio nepaklusnumo teorija

Pilietinis pasipriešinimas ir kontrpropagandos deinstitucionalizavimo prielaidos

Straipsnyje pilietinis pasipriešinimas aptariamas kontrpropagandos požiūriu, siekiant pagrįsti šio individualaus nesutikimo su galios struktūrų primetamomis situacijomis deinstitucionalizavimo prielaidas. Teigiama, kad kontrpropaganda gali būti laikomi ir individualūs pasipriešinimo veiksmai, komunikaciniu požiūriu išreikšti viešojoje erdvėje. Pristatomi šiuolaikinės kontrpropagandos sampratos virsmai, o pilietinis pasipriešinimas išskiriamas ir empiriniais pavyzdžiais iliustruojamas kaip metodas, galintis atspindėti ir individualios deinstitucionalizuotos kontrpropagandos procesus, ir valstybinę militaristinę gynybą.Pagrindiniai žodžiai: kontrpropaganda, pilietinis pasipriešinimas, informacinės kovos, šalies gynyba, bendruomenių aktyvumas.Civil Resistence and Assumptions of the Deinstitutionalization of CounterpropagandaModestas Grigaliūnas SummaryCivil resistance is analyzed under the outlook of counterpropaganda by seeking to base the assumptions of its deinstitutionalization. Counterpropaganda may be defined by the individual activities of resistance, which are communicated in the public space. The changes of the definition of contemporary counterpropaganda are presented, and civil resistance is illustrated by the empirical examples as the method that may help understand both the processes of individual’s deinstitutionalized counterpropaganda and the military defence of the state.Key words: counterpropaganda, civil resistance, informational fights, country defence, activity of the communities 18px;">&nbsp

Legal philosophy of Modern Scholasticism: rights of nations as a means of intercultural dialogue

This article investigates legal philosophy of the Second, or Modern Scholasticism. Doxographical, analytical as well as hermeneutical methods are applied. The author of the article concentrates on the list of fundamental rights of nations presented by Francisco de Vitoria including rights to existence, mutual equality and political independence; rights of international migration and trade; as well as the right and even duty of humanitarian or even military help. The article comes to conclusion that the above-mentioned list does not lose its relevance in contemporary world and society, as the rights from this list are regularly infringed. It is also asserted that, having been transferred into cultural - civilizational field, the elements of Vitoria’s list would become universal rights of every culture and civilization. As those rights share respectful, protective and fostering orientation towards various cultures and civilizations, they could be applied as measures of starting, fostering, maintaining and safeguarding intercultural/intercivilizational communication and dialogue

2002–2011 M. „PROBLEMOSE“ (T. 61–80) IŠSPAUSDINTŲ STRAIPSNIŲ RODYKLĖ

Index of Papers Published in “Problemos”, 2002–2011 (Vol. 61–80) Compiled by Česlovas Kalenda and Nijolė Radavičien

PROTESTAS IR DISTRIBUCIJA: FEMEN IR PUSSY RIOT ATVEJAI

Straipsnyje, remiantis istoriniais pavyzdžiais, protesto grupių Femen ir Pussy Riot atvejais, meno grupių Voina ir Zmena veiklos analize, kalba­ma apie vaizdingų pranešimų manifestacijos, reprezentacijos ir skaitmeninio paskirstymo santykį. Meniškumo mažėjimas ir protesto akcijų rengimas sie­kiant bent iš dalies patenkinti politikos vartotojų geismus ir iš jų kylančius poreikius šiandien derinamas su pilietiniais ir komerciniais siekiniais vienu metu. Meniškumo supaprastėjimas iki elementaraus gatvės, darbininkiško meno, iki populiarių vaizdų pasiūlos, kuri kartu tenkina ir politikos paklau­są socialiniuose tinkluose, dera su didėjančia skaitmeninių technologijų ir pranešimų sklaida. Straipsnyje teigiama, kad ne tiek komunikaciniai veiks­mai, kaip manė J. Habermasas, kiek komercinis ir politinis juslumo ir este­zio paskirstymas – tai aprašė J. Ranciere’as, bei menamai laisvas vartojimas veikia vartotojiškas-pilietines nuostatas. Naujasis komunikacinis, vartotojiš­kas-pilietinis sąmoningumas priklauso nuo skaitmeninėje erdvėje platinamų turinio, kalbos, sukeliamos euforijos, kurią šiuolaikinės kūrybinės ir infor­macinės industrijos išlaiko, reprodukuoja komerciniais tikslais, o ne norėda­mas atitikti specifinius moralinius ar politinius idealus. Tuo galima paaiškinti Femen iš dalies antifeministinį elgesį, nuolatinį apsinuoginimą, komercinį bendradarbiavimą, kuris lemia pilietinį pasirinkimą. Kritinis mąstymas ir lyderystė masinio paskirstymo ir vartojimo atveju yra ne vieno ideologinio naratyvo išpažinimas ir kitų atmetimas, o keleto skirtingų pasakojimų ar vi­zualių siužetų atitikimas. Taip yra sukuriama laisvės, kritiškumo, revoliu­cingumo iliuzija. Kaip priešybė paskirstomajai-spektakliškai manipuliacijai nagrinėjami performatyvaus išcentrinimo ir skaitmeninio kūrybinio situacio­nizmo veiksmai, kuriuos iš dalies atitinka Pussy Riot atvejis. Vis dėlto Voina ir Zmena meno grupių veiklos analizė rodo, kad nekomercinis protestas, be kryptingo informacijos paskirstymo ir sąveikos su masine paklausa elektro­niniuose tinkluose, yra mažai efektyvus. Todėl straipsnio pabaigoje aptaria­ma pasipriešinimo taktika, apie kurią kalbėjo situacionistai (G. Debord’as, R. Vaneigeimas) ar postsituacionistai (J. Boudrillard’as), šiuolaikinio pa­skirstymo kritikai (J. Ranciere’as). Straipsnyje diskutuojama apie kūrybinių situacijų sudarymą ir nekomerciškumą naudojantis skaitmeninėmis erdvėmis ir komercinio paskirstymo analogais.

Lietuvos visuomenės mąstymo kaita Europiniame akiratyje

Studijoje apmąstomi Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčiai, įvykę per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Žymūs filosofai gvildena aštrias problemas ir egzistencinius klausimus, kuriuos kelia lietuviškosios tapatybės santykio su europietiškąja tapatybe bei globalizuotu pasauliu ypatumai. Nagrinėjant bendrą šiuolaikinio lietuvio sąmonės būseną, yra išskiriami metafiziniai, politiniai, estetiniai, religiniai, edukaciniai aspektai. Studija baigiama novatoriškos mąstymo etikos sąvokos analize, kuri atskleidžia esminius uždavinius, tenkančius dabartinei Lietuvos ir Europos visuomenei ir lemsiančius jos ateitį