oaioai:portalcris.vdu.lt:20.500.12259/32441

Self-identification of individuality in "The road side dog" by Czesław Miłosz

Abstract

Požiūris į kūrybą kaip autoriaus ir teksto vienovę apibrėžia tiriamojo diskurso parametrus. Jacque‘o Derrida mintis, esą netekstai neegzistuoja, verčia atkreipti dėmesį į konvencijų visumą ir ieškoti atitinkamų skaitymo procedūrų. Tyrinėtojų išvadas būtų galima apibendrinti taip: tekstu siekia dviejų tikslų – dialogo su skaitytoju ir autoriaus pasikalbėjimo su savimi, norint atrasti savąjį aš. Tuo pačių XX amžiaus tekstuose vis labiau atsiskleidžia autoriaus saviraiška. Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas negalėjo apeiti vieno svarbiausių ir sudėtingiausių XX a. klausimo – klausimo apie žmogų. Jam svarbūs tiek žmoniją vienijantys bruožai, tiek ir patys įvairiausi atskiro individo būties aspektai. Knygoje „Pakelės šunytis“, kaip ir daugelyje savo kūrinių, Cz. Miłoszas išsako keletą skirtingų požiūrių į tuos pačius dalykus. Tai Dostojevskiui, Nietzsche‘ei ir ypač Šestovui artima mąstymo maniera. Miłoszas atsisako iliuzijos suprasti kaip viskas buvo iš tikrųjų. Jo nuomone, logika randasi, o ne yra atrandama. Prasmė negali būti apibrėžta vieninteliu būdu, nes savo prigimtimi yra paradoksali. Miłoszas atsisako tokių mokyklinių koncertų kaip cogito ergo sum. Jis formuoja savą supratimą apie protą, atiduodamas duoklę įvairioms filosofinėms teorijoms, tačiau pats dalyvauja kuriant koncertą. Knygos „Pakelės šunytis“ rekonstrukcija leidžia manyti, kad Cz. Miłoszas kaip mąstytojas artimesnis šv. Augustinui negu Descartesui. Aš klystu, vadinasi, esu, - ši didi šv. Augustino formulė atvėrė egzistencijos galimybę XX a“There is nothing beyond text”, argues Jacques Derrida. This idea is the foundation of the self-reflecting text. The space of the text unites the cultural, social, linguistic and mental features of its author. The text strives to achieve two goals: a dialogue with the reader and a monologue by the author with himself as he searches for the inner “I”. The genre of the essay directs these dialogic relationships toward self-revelation and self-identification of the personality. In this genre, the authorial “I” is treated as located beyond the norm, beyond common boundaries. The human being “exists from oneself and arrives to oneself”. The Nobel award winner, Czesław Miłosz , could not fail to consider the question of humankind. He concentrates both on the integral features that allow him to present humankind as a single unit as well as the various aspects of the individual human being’s existence. Individuals may strive for unity and reach compromise based on reasoning. However, what can be the foundation of reason? Where will it find stimuli for development if it dominates life, time, reality and subjectivity? […]Vytauto Didžiojo universiteta

Similar works

Full text

thumbnail-image

Vytautas Magnus University Institutional Repository (VMU ePub)

Provided original full text link
oaioai:portalcris.vdu.lt:20.500.12259/32441Last time updated on 9/5/2019

Having an issue?

Is data on this page outdated, violates copyrights or anything else? Report the problem now and we will take corresponding actions after reviewing your request.